Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-01-27 · Civilinė byla Nr. e2-468-1012/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-01-27Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-02-18Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-27
Bylos Nr.
e2-468-1012/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01231-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas
E. L., H. L.
Atsakovas
viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros
Kategorijos
  • 3.2.3.6.1.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-1111-1012/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01231-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą civilinėje byloje pagal ieškovų E. L. ir H. L. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms dėl paciento sveikatai (gyvybei) padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai E. L., E. L., H. L. ir T. L. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms (toliau – Ligoninė) dėl paciento sveikatai (gyvybei) padarytos žalos atlyginimo, prašydami: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, ieškovei E. L. 106 730 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, ieškovui T. L. 80 047,50 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Komisijos sprendimo dalį dėl 1 278 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nepakeistą; 3) priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ieškovei E. L. 13 341,25 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ieškovui H. L. 13 341,25 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti iš atsakovių visiems ieškovams 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovių ieškovui T. L. 1 000 Eur dydžio žalos, susijusios su jo patirtomis išlaidomis teisinei pagalbai išieškant nuostolius ne teismo tvarka, sumą; 7) priteisti iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinys reiškiamas dėl (duomenys neskelbtini) mirusio nepilnamečio vaiko ir brolio D. L. (paciento) mirties sukeltos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad atsakovų neteisėtais veiksmais laiko (duomenys neskelbtini) anestezijos metu pacientui atliktą (duomenys neskelbtini) procedūrą, kuri atlikta be įstatyminio atstovo T. L., kuris buvo stacionare su nepilnamečiu vaiku, raštiško informuoto paciento sutikimo bei anestezijos metu gydytojo anesteziologo reanimatologo V. S. pacientui netinkamai atliktą (duomenys neskelbtini) procedūrą, (duomenys neskelbtini) ir lėmęs paciento mirtį.

3. Teisme 2022 m. gruodžio 23 d. gautas ieškovų atstovo prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti tarp ieškovų E. L., T. L. (paciento tėvų) ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VLK, 2022 m. gruodžio 21 d. sudarytą taikos sutartį bei šią civilinės bylos dalį nutraukti. 2022 m. gruodžio 29 d. teismo nutartimi pateikta taikos sutartis patvirtinta, bylos dalis nutraukta.

4. Šiuo metu nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas nepilnamečių ieškovų E. L. ir H. L., atstovaujamų jų įstatyminių globėjų (tėvų), ieškinys atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms (Ligoninei) dėl paciento, t. y. ieškovų nepilnamečio brolio, sveikatai (gyvybei) padarytos žalos atlyginimo.

5. Ieškovai (ikiteisminėje stadijoje pareiškėjai) Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje (toliau - Komisija) kiekvienas atskirai buvo pareiškę prašymus dėl žalos atlyginimo. Komisija 2022 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. 56-135 (toliau - Sprendimas), kuriuo nusprendė, kad žala atitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas – teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui žala buvo padaryta ir jos buvo galima išvengti; pareiškėjų prašymus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nusprendė tenkinti iš dalies, atlyginant T. L. 10 700 Eur neturtinę ir 1 278 Eur turtinę žalą (viso 11 978 Eur); pareiškėjai E. L. atlyginti 11 200 Eurų neturtinę žalą; pareiškėjai E. L. neturtinės žalos neatlyginti; pareiškėjui H. L. neturtinės žalos neatlyginti.

6. Ieškovų paciento tėvų E. L. ir T. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pradiniu ieškiniu buvo reiškiamas Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VLK, o ieškovų paciento sesers ir brolio – E. L. ir H. L. – Ligoninei. Toks atsakovų pasirinkimas ieškinyje motyvuojamas tuo, kad Įstatymo 13 straipsnis nenustato, jog mirusio paciento brolio ir sesers patirta neturtinė žala būtų atlygintina iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija ieškovų H. L. ir E. L. ieškinio reikalavimai pateikiami šią žalą padariusiai (sąlygojusiai) Ligoninei.

Atsiliepimas

7. Atsakovė Ligoninė teigia, kad ji yra aiškiai netinkamas atsakovas pacientų žalos atlyginimo bylose, nagrinėjamose pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančioje Įstatymo redakcijoje įtvirtintą žalos be kaltės atlyginimo modelį, nes pacientų žalos atlyginimo sistema buvo iš esmės pertvarkyta nuo bendrosios civilinės atsakomybės žalos atlyginimo instituto su privaloma licencijuojamos veiklos sąlyga – privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuomet pacientui padaryta žala buvo atlyginama pacientui įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas iš privalomojo asmens sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės draudimo išmokų, o jų nepakakus – iš pačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos lėšų, prie žalos atlyginimo be kaltės modelio, pagal kurį žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų.

Byla stabdytina. Nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

8. Teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečių ieškovų neturtinės žalos, atsiradusios dėl Ligoninėje mirusio nepilnamečio paciento, kuris buvo ieškovų brolis, atlyginimo.

11. Nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojo Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Nr. XI-499, 2009-11-19, Žin. 2009, Nr. 145-6425) redakcija, kurios 24 straipsnis nustatė, kad „Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“ (1 dalis), o „Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos.“ (2 dalis). Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. XI-499 redakcija nustatė deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas ir nenustatė konkretaus asmenų sąrašo, kurie turi teisę į žalos atlyginimą.

12. Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2377 iš esmės pakeitė civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. atlyginama žala nevertinant asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės (24 straipsnio 6 dalis), ir nustatė konkretų asmenų sąrašą, kurie turi teisę į žalos atlyginimą pagal minėtos pakeistos civilinės atsakomybės sąlygas. Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2703 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-2703) pakeitė Įstatymo 13 straipsnį ir jį išdėstė taip: „Pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties, turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos (toliau – žala), atlyginimą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Dėl mirusio paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ryšio artimumo ir glaudumo sprendžia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) pagal mirusio paciento tėvų (įtėvių) ir pilnamečių vaikų (įvaikių) ar jų atstovo pateiktus duomenis, patvirtinančius paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ypač artimą ir glaudų ryšį (atsižvelgiant į bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį).“

13. Pertvarkius pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo finansavimo sistemą tuo pačiu iš esmės pakito pacientų žalos atlyginimo ginčų sprendimo tvarka bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir jų specialistų vaidmuo jame, iš esmės apsiribojantis paciento medicininių dokumentų ir sveikatos priežiūros specialisto paaiškinimų Komisijai pateikimu. Atitinkamai Įstatyme aiškiai nustatyta, kad, pacientui apskundus Komisijos sprendimą, atsakovė – valstybė, atstovaujama sąskaitos administratorės, o ne asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Šis asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir asmens sveikatos priežiūros specialistų vaidmens pokytis, be kita ko, buvo nulemtas vieno iš įstatymų leidėjo tikslų – pereiti nuo „gynybinės medicinos“ (ydingo sveikatos apsaugos reiškinio, kai gydytojas užuot viską daręs paciento sveikatai pagerinti, labiausiai siekia užsitikrinti savo paties saugumą nuo galimo teisinio persekiojimo už galimas diagnozės ir gydymo klaidas) prie klaidų analizės ir medicinos praktikos tobulinimo.

Šalies argumentai

14. Ieškovai, būdami mirusio paciento brolis ir sesuo, mano, kad Įstatymo Nr. XIII-2703 4 straipsniu įtvirtintas 13 straipsnis tiek, kiek juo nustatytas baigtinis asmenų, turinčių teisę kreiptis dėl neturtinės žalos paciento mirties atveju atlyginimo, sąrašas (neapimantis brolio ir sesers) galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, nustatančiai žalos atlyginimą, asmenų lygiateisiškumo, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

15. Atsakovė Ligoninė taip pat reiškia abejonę, ar išties įstatymo leidėjas siekė nustatyti ir nustatė baigtinį asmenų, turinčių teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, „pamiršdamas“ asmenis, kuriems teismų praktikoje yra visiškai įprasta priteisti neturtinę žalą gyvybės atėmimo atveju. Tai ne tik išlaikymo nereikalingi, bet kartu gyvenę broliai, seserys, vaikaičiai, seneliai, bet ir kartu gyvenę, įprastai itin artimą ir glaudų ryšį palaikantys, nors ir darbingi sutuoktiniai, kurie, Įstatymo 13 straipsnį taikant ir aiškinant taip, kaip mėginama aiškinti šiuo atveju, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl sutuoktinio mirties, nors tokio statuso ieškovų pacientų žalos bylose yra ir buvo bene daugiausia. Įstatymas nebereguliuoja, kokia tvarka ir kokiais pagrindais turi būti sprendžiamas Įstatymo 13 straipsnyje nenurodytiems asmenims padarytos žalos atlyginimo klausimas.

16. Nurodytų Įstatymo nuostatų analizė teikia pagrindą išvadai, kad šiai nagrinėjamai bylai taikytinas teisinis reglamentavimas - Įstatymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1, 6 dalys bei Įstatymo 25 straipsnio 1 dalis - Įstatyme įtvirtintą žalos atlyginimo be kaltės modelio taikymą susiejo su pacientu, o jo mirties atveju – baigtiniu sąrašu apibrėžtu paciento artimųjų ratu, eliminuodamas darbingus ir / ar išlaikymo nereikalingus artimą ryšį su mirusiu pacientu palaikiusius kitus asmenis, pvz. sutuoktinius, brolius, seseris ir kitus tiesiogiai Įstatymo 13 straipsnyje nenurodytus asmenis, kurie patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

17. Tai reiškia, kad tokiu įstatyminiu reguliavimu (dalies žalą patyrusių asmenų eliminavimu iš Įstatymo dalyko) galimai „sukuriama“ dualistinė pacientų žalos atlyginimo sistema, pagal kurią pacientas ir kiti Įstatymo 13 straipsnyje nurodyti asmenys gali kreiptis dėl žalos atlyginimo pagal materialiąsias Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas sąlygas (žalos be kaltės modelis) bei procedūrinę Įstatymo 24 ir 25 straipsniuose nustatytą tvarką, atsakovu traukiant valstybę, atstovaujamą Vyriausybės įgaliotos institucijos, patirtą žalą atlyginant iš specialios sąskaitos, tuo tarpu Įstatymo 13 straipsnyje nenurodyti asmenys – pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, nenustačius jokių specialiųjų žalos atlyginimo materialiųjų sąlygų ir jokios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, atsakovu traukiant sveikatos priežiūros įstaigą, o žalą atlyginant iš sveikatos priežiūros įstaigos lėšų, nebelikus įstatyminės pareigos sveikatos priežiūros įstaigoms drausti savo civilinę atsakomybę.

18. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia teisinė ir faktinė situacija, kai iš to paties įvykio (nepilnamečio D. L. mirties jam teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas Ligoninėje) vienos šeimos nariams atsiradusiai neturtinei žalai atlyginti pagal taikytiną teisinį reglamentavimą taikomos skirtingos žalos atlyginimo materialiosios sąlygos bei procedūrinė žalos atlyginimo tvarka, t. y. paciento tėvams taikomas naujasis modelis, palengvinantis nukentėjusiojo asmens įrodinėjimo naštą, o paciento broliui bei seseriai – bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės be išimčių. Būtent dėl šios priežasties nagrinėjamo ginčo atveju teismui svarbu išsiaiškinti, ar toks teisinis reglamentavimas yra suderinamas su Konstitucijos nuostatomis ir todėl taikytinas nagrinėjam ginčui.

19. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad žalos atlyginimo santykių teisinis reguliavimas įstatymais gali būti diferencijuojamas atsižvelgiant į tai, ar asmeniui padaryta žala yra atlyginama neteismine, ar teismine tvarka, tačiau jokiu būdu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti padarytą žalą (2010 m. vasario 3 d. nutarimas).

20. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal šiame straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia asmens teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, kurių padėtis skirtinga, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (2012 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. birželio 11 d., 2016 m. vasario 2 d. nutarimai). Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2015 m. birželio 11 d. nutarimai).

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, įvertinus konstitucinę jurisprudenciją, teismui kyla abejonių, ar pirmiau aptartos Įstatymo 13 straipsnio, 24 straipsnio 1 ir 6 dalių bei Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nagrinėjamai bylai taikytinos nuostatos, pagal kurias nustatytos skirtingos žalos atlyginimo materialiosios sąlygos bei procedūrinė žalos atlyginimo tvarka pacientams bei kitiems Įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems asmenims ir Įstatymo 13 straipsnyje nenurodytiems asmenims, galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismas

nutaria:

kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2703 (TAR, 2019-12-30, Nr. 2019-21552) 2, 3 straipsniais įtvirtintų

1. Įstatymo 13 straipsnio redakcijos „Pacientas ir asmuo, kuris buvo mirusio paciento išlaikomas arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, nedarbingi tėvai (įtėviai) ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusio paciento vaikas, gimęs po jo mirties, turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos (toliau – žala), atlyginimą. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Dėl mirusio paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ryšio artimumo ir glaudumo sprendžia Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija) pagal mirusio paciento tėvų (įtėvių) ir pilnamečių vaikų (įvaikių) ar jų atstovo pateiktus duomenis, patvirtinančius paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ypač artimą ir glaudų ryšį (atsižvelgiant į bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį)“;

2. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies redakcijos „1. Pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo (toliau kartu – kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą), norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo (toliau – prašymas). Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai.“

3. Įstatymo 24 straipsnio 6 dalies redakcijos „6. Žala atlyginama, jeigu Komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu Komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Nustatytas atlygintinos žalos dydis yra mažinamas ligos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, šalpos neįgalumo pensijos ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, jeigu jos mokamos pacientui dėl žalos sukeltos ligos ir (ar) sveikatos sutrikimo, ir laidojimo pašalpos, šalpos našlaičių pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos, socialinio draudimo našlaičių pensijos, valstybinės našlių pensijos ir valstybinės našlaičių pensijos, jeigu jos mokamos kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, dėl žalos sukeltos paciento mirties (toliau – išmokos), dydžiu, kuris nustatomas skaičiuojant gautas ar gautinas sumas tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir nustatyti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) – šiuo atveju pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, iš sąskaitos išmokamas nustatyto atlygintinos žalos dydžio ir šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto išmokų dydžio skirtumas. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Komisijos sprendime žalos atlyginimas nurodomas ir išmokamas vienkartine išmoka.“;

4. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies redakcijos „1. Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.“

nuostatos ta apimtimi, kiek jos nustato skirtingas žalos atlyginimo materialiąsias sąlygas bei procedūrinę žalos atlyginimo tvarką pacientams bei kitiems Įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems asmenims ir Įstatymo 13 straipsnyje nenurodytiems asmenims, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-1111-1012/2023 iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė