Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-879-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
1-879-1015/2017
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-16031-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
V. B.
Nukentėjusysis
T. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-879-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-1-16031-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.3.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Elinai Jevmenovaitei,kaltinamajam V. B., jo gynėjui advokatui P. S.,nukentėjusiajai T. B.,vertėjams Audriui Krušnai, Olgai Macijauskienei, Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimu, skiriant įpareigojimus; 2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 259 str. 2 d. nubaustas galutine subendrinta bausme - 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt, bauda, 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. pagal BK 286 str. nubaustas galutine 10 MGL, t. y. 376,6 eurų, bauda; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. pagal BK 259 str. 2 d. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir kitomis svarbiomis priežastimis,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jis, 2016 m. balandžio 5 d., apie 15.50 val., būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kambaryje, rankomis sugriebęs senelei T. B. už marškinėlių ištempė ją iš lovos, dėl ko pastaroji, nukritusi ant grindų, atsitrenkė viršugalviu į stalo koją, po ko sudavė jai penkis kartus rankos kumščiu į galvos sritį, tokiais bendrais veiksmais sukeldamas T. B. fizinį skausmą, ir ją apieškojęs iš jos liemenėlės pagrobė 50 eurų kupiūrą, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą – nukentėjusiajai T. B. priklausantį 50 eurų vertės turtą.

Taip V. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu V. B. prisipažino kaltu. Parodė, kad nelabai ką atsimena. Paaiškino, kad gyvena su močiute, žmona ir tėvu – jis su žmona viename kambaryje, o močiutė su tėvu kitame. Tada visą dieną vartojo alkoholį, buvo lauke, miškelyje gal valanda kelio nuo namų su draugais išgėrė 4 butelius keturiese, gėrė degtinę, buvo dar šviesu, kai grįžo namo. Kaip grįžo namo, neatsimena, prisimena tik momentą, kad jau buvo namuose, pasitiko žmona Inesa, po to prisimena, kad buvo policijoje, Kosciuškos gatvėje. Kai paleido iš policijos, grįžo namo, ten buvo žmona, tėvas, bobutė, jai atidavė 50 eurų. Kad jis paėmė, neatsimena, jam pasakė policijoje, taip pat prisipažįsta, kad įvykdė plėšimą močiutės atžvilgiu, nes taip galėjo padaryti. Apie tai, kad sudavė į galvą močiutei, sužinojo policijoje, jam rodė nuotraukas, kai grįžo, atsiprašė močiutės, ji jam atleido, pasakiusi, kad daugiau taip nesielgtų. Nurodė, kad labai gailisi dėl įvykio.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji T. B. parodymus duoti atsisakė.

Apklausta liudytoja I. B. parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė. Parodė, kad tą dieną vyras parėjo namo labai girtas, bobutė pasakė dėl gėrimo, o jis griebė ją ir sudavė. Po to jos vyras ant kelių prie bobutę vaikščiojo, prašė atleidimo, kažkas jam šovė į galvą dėl to įvykio. Parodė, kad dėl 50 eurų nieko nežino, įvykio metu buvo namuose, kitame kambaryje, duris vyrui atidarė ji. Ji atbėgo iš kito kambario, kai išgirdo, kad senelė verkia, vyras stovėjo, senelė pasakė, kad ją Vladikas muša, ji gulėjo ant savo lovos. Tada atvažiavo policija, nes senelė jos (liudytojos) paprašė iškviesti. Kai atvyko policija, vyro jau nebuvo, jis buvo išėjęs. Kai vyras grįžo, pasakė, kad nieko neatsimena, kai jo paklausė, kodėl senelę mušė, pasakė, kad to neatsimena.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro apžiūros protokolą (b. l. 29-30), I. B. parodė, kad atsimena, kaip ji kalbėjo ir kaip davė močiutei kalbėti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad yra V. B. tėvas. Parodė, kad jie gyvena 2 kambarių bute, jis su mama viename kambaryje, o sūnus su žmona, kitame. Tada jis buvo savo kambaryje, žiūrėjo televizorių, mama gulėjo lovoje. Grįžo kaltinamasis, kažkas jam buvo negerai su galva, mamai irgi kažkas su galva negerai, ji pradėjo priekaištauti sūnui dėl to, kad jis girtas, o jis trenkė jai per galvą ranka, po to išbėgo ir vėliau jį sulaikė policija. Paaiškino, kad Inesa tuo metu buvo kitame kambaryje, mama po smūgio vėl atsigulė, dėl pinigų nieko negirdėjo.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, V. B. paaiškino, kad nelabai atsimena, kokius parodymus davė, parašas jo, bet jam niekas neskaitė parodymų, jis tik pasirašė po protokolu, jei taip užrašė, vadinasi, teisingai. Taip pat parodė, kad aplinkybes geriau atsimena teisiamojo posėdžio metu, nes kai kurias aplinkybes atsiminė iš vakaro. Dėl pinigų paaiškino, kad mama 50 eurų paėmė iš jo (liudytojo) piniginės, slėpė juos, o po įvykio nežino, ar ji turėjo šiuos pinigus, ji pamiršta, ką sako, gali ir išmesti į šiukšlių kibirą. Paaiškino, kad gal sumaišė ką ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, kad sūnus apieškojo mamos liemenuką ir paėmė pinigus, jam niekas neišvertė to, ką jis pasakė, liepė tik pasirašyti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad yra Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis. Parodė, kad jie atvyko į Lazdynus, ten pasitiko močiutė, kuri buvo sumušta, pasakė, kad sumušė anūkas, pasakė, kad pavogė pinigus. Anūko tuo metu bute nebuvo. Ji papasakojo, kaip anūkas atrodo, ir jiems išvažiuojant surado asmenį, panašų pagal apibūdinimą. Ką tiksliai sakė močiutė jiems atvykus, nebeatsimena.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. L. parodė, kad jis atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje – apklausė įtariamąjį, pareiškė jam įtarimą. Kiek atsimena, važiavo pas nukentėjusiąją kitą dieną po įvykio, atliko papildomą apklausą pas ją namuose, dalyvavo vertėja. Moteris buvo pagyvenusi, sąmoninga, į visus jo klausimus atsakė, gaudėsi situacijoje, pasakojo apie įvykį normaliai, papasakojo, kad anūkas buvo lauke, grįžo, buvo neblaivus, puolė ją, kilo konfliktas dėl pinigų, iš liemenuko ištraukė pinigus, kokią sumą, jis nebeatsimena. Kai apklausė močiutę, įtariamojo tėvas buvo neblaivus, jam buvo įteiktas šaukimas ir jis atvyko į apklausą kitą dieną, jis (liudytojas) apklausė ir įtariamojo tėvą. Įtariamojo šeimos nariams buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų. Įtariamojo apklausoje dalyvavo advokatas, dėl poelgio kaltinamasis labai galėjosi, apsiverkė, neatmetė galimybės, kad galėjo naudoti smurtą.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo N. R., negalėjusio atvykti dėl sveikatos būklės į teisiamąjį posėdį, parodymai, kurių metu jis parodė, kad 2016 m. balandžio 5 d., apie 16.10 val. patruliuodamas kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-o būrio vyr. patruliu A. G., iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje anūkas sumušė močiutę. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri iš pažiūros buvo neblaivi. Bute buvo T. B., gim (duomenys neskelbtini) m. ir jos sūnus V. B.. Buvo nustatyta, kad girtas anūkas V. B. reikalavo iš savo močiutės T. B. pinigų, o pastarajai atsisakius, pradėjo ją mušti. Mušė rankomis į įvairias kūno vietas, daugiausiai į galvos sritį. Tada per jėgą ištraukė iš senelės pinigus ir pasišalino. Pas T. B. kraujavo galva, bet ji nuo greitosios medicinos pagalbos atsisakė ir pareiškimo dėl savo būklės nesugebėjo parašyti. Nukentėjusioji iš pažiūros buvo neblaivi, sunkiai galėjo paaiškinti įvykio aplinkybes. Pagal artimųjų giminaičių duotus paaiškinimus V. B. buvo pastebėtas Architektų g. 70, Vilniuje namo kieme. Jis buvo sulaikytas. Jis buvo neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas, judesių koordinacija buvo sutrikusi. V. B. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK. Dalinės apžiūros metu pas V. B. buvo rastos sulamdytos 500, 100 ir dvi 50 nominalo euro kupiūros. Policijos komisariate jis surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 25).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Vilnius, kartu su senele T. B., tėvu V. B. ir žmona I. B.. Butas priklauso senelei. Gyvena ten jau nuo gimimo. Vakar nėjo į darbą, nes nuo ryto girtavo. Ryte išėjo į lauką ir bute iki vakaro nesilankė. Visą laiką buvo Lazdynų mikrorajone su draugais ir vartojo alkoholį, gėrė degtinę, todėl labai apsvaigo ir vėlesnių aplinkybių neatsimena. Kaip iš lauko grįžo į butą, kas ten vyko neatsimena. Galimai taip, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą galėjo būti, bet konkrečių šio įvykio aplinkybių jis nenurodys, nes tikrai neatsimena. Atsimena, kad atsidūrė policijos areštinėje. Koks buvo nustatytas neblaivumas, nežino. Jeigu taip pasielgė, tai labai gailisi ir mano, kad kaltas dėl to per didelis išgerto alkoholio kiekis. Žada atsiprašyti senelės. Pas jį policijos pareigūnai rado nemažai pinigų – 500, 100, 50 eurų kupiūras ir kitas monetas. Parodė, kad 500 eurų kupiūrą jam davė prieš 3 dienas tėvas pragyvenimui, senelė pardavė mišką ir pinigus už jį atidavė tėvui, o šis – dalį jam. Iš kur pas jį likusieji pinigai, jis negali pasakyti (b.l. 37-38).

Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą V. B. parodė, kad lieka prie pirminių parodymų, 2016 m. balandžio 5 d. buvo girtas, todėl konkrečių aplinkybių neprisimena, galėjo būti taip, kad padarė šį nusikaltimą. Senelės atsiprašė, ji jam atleido, daugiau konfliktų nebuvo. Pasielgė paveiktas alkoholio. Grąžino senelei 50 eurų (b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta T. B. parodė, kad 2016 m. balandžio 5 d. apie 15.30 val. į namus, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini) sugrįžo anūkas V. B. ir buvo neblaivus, mano, kad apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Priėjęs prie jos sugriebė už maikutės ir pradėjo tampyti, pradėjo reikalauti pinigų, o po to kumščiu sudavė apie penkis kartus jai į galvą. Po to iš jos liemenėlės ištraukė apie 50 eurų ir išėjo. Viską matė jos sūnus V. B. ir anūko sugyventinė I. B. (b.l. 14).

Papildomai apklausta T. B. parodė, kad gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilnius. Butas priklauso jai, registruotas jos vardu. Bute gyvena jos sūnus V. B., anūkas V. B. ir jo žmona nepilnametė I. B.. Jos sveikata yra silpna, ji yra senyvo amžiaus, turi problemų su atmintimi. Vakar, t.y 2016 m. balandžio 5 d., po pietų ji buvo svetainėje, gulėjo lovoje. Prieš 16 val. į butą atėjo anūkas V. B., matėsi, jog jis yra neblaivus. Atėjęs į svetainę jis priėjo prie jos ir pasilenkęs, sugriebęs už marškinių pareikalavo pinigų, sakydamas “atiduok jo pinigus“. Ji nieko anūkui nesakė, labai išsigando. Po to jis, sugriebęs už marškinių, nutempė ją nuo lovos, ji nukrito ant grindų ir galva (viršugalviu) trenkėsi į stalo koją. Anūkas trenkė jai apie 5 kartus į galvos sritį, pataikė į veidą. Ji negalėjo pasipriešinti, nes gulėjo, buvo šoko būsenoje. Anūkas apieškojo ją ir iš liemenuko ištraukė 50 eurų kupiūrą. Iš kur anūkas žinojo, kad ten ji laikė pinigus, nežino. Dėl atsitrenkimo į stalo koją ir smūgių sudavimo į galvą jai buvo sukeltas fizinis skausmas, iš pakaušio ėmė bėgti kraujas. Anūkas pagrobęs pinigus iš buto pasišalino. Šį įvykį matė jos sūnus ir anūko žmona, jie buvo kambaryje. Anūko žmona paskambino į policiją. Žaizda pakaušyje buvo sutvarstyta, o nuo greitosios medicinos pagalbos ji atsisakė, nes mano, jog sužalojimai padaryti nežymūs. Pas teismo medicinos ekspertus ji nežino, ar kreipsis. Dėl anūko veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, be to, padaryta 50 eurų turtinė žala. Mano, jog anūkas ją sumušė, nes norėjo pinigų. Ankščiau anūkas V. jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Alkoholio ji nevartoja dėl prastos sveikatos ir vakar buvo blaivi (b.l. 16).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilnius, su motina T. B., sūnumi V. ir sūnaus nepilnamete žmona I. B.. Butas priklauso jo motinai. Sūnus su žmona neregistruoti minėtame bute. I. turi kūdikį, gim. 2015 m., tačiau vaiko neaugina dėl asocialaus gyvenimo būdo. Tiek sūnus, tiek marti niekur nedirba. Užvakar, t. y. 2016 m. balandžio 5 d., jis buvo bute ir vartojo alkoholį. Sūnus ryte išėjo kažkur ir jo ilgai nebuvo. Po pietų, apie 16 val. sūnus grįžo namo. Jis buvo išgėręs. Jam dar pasirodė, kad jis buvo ir kažkuo „apsirūkęs“, kažkaip keistai elgėsi. Sūnus pradėjo triukšmauti ir šūkauti. Jis tuo metu buvo su motina T. jos kambaryje – svetainėje ir žiūrėjo televizorių, o po to nuėjo į tualetą. Mama gulėjo lovoje. Ji yra silpnos sveikatos, turi problemų su atmintimi. Jam būnant tualete išgirdo kaip motina šaukiasi pagalbos: „V., padėk!“ Jis nuskubėjo į svetainę, kur pamatė, kad mama guli ant grindų, o sūnus šalia jos. Jis sakė: ,,atiduok pinigus“. Sūnus buvo sugriebęs motinai už marškinėlių ir juos tampė, o po to viena ranka ėmė daužyti motinai į galvą. Kiek buvo suduota smūgių jis negali pasakyti. Sūnus apieškojo motinos liemenėlę. Matė, kad jis ištraukė iš liemenėlės kažkokią kupiūrą ar kupiūras, bet kiek ten jų buvo jis nežino. Nedrįso gelbėti motinos, nes išsigando, nenorėjo prasidėti su agresyviu sūnumi. Jam atrodo Inesa buvo kambaryje ir šio konflikto nematė. Po to sūnus su pinigais išėjo iš kambario ir ten užsipuolė savo žmoną. Kas ten konkrečiai vyko, jis nežino. Sūnus greitai išėjo iš buto. Jam atrodo į policiją skambino kaimynai, išgirdę triukšmą. Sūnų policijos pareigūnai sulaikė lauke. Kiek konkrečiai pinigų sūnus pagrobė iš motinos jis nežino, motina sako, kad turėjo 50 eurų. Pas motiną viršugalvyje matėsi žaizda, matyt nuo sūnaus smūgio ar apdraskė nagais. Ankščiau sūnus fizinio smurto prieš savo artimus žmones niekada nenaudojo (b.l. 22-23).

Pagal Alkotesterio parodymus, V. B. 2016 m. balandžio 5 d. 17:34 val. nustatytas 1,84 promilių girtumas (b.l. 41).

2016 m. balandžio 5 d. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, be kita ko, kad atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) Vilnius, nustatė, kad girtas anūkas V. B. reikalavo pinigų, o kai močiutė atsisakė duoti pinigus, pradėjo ją mušti; mušė rankomis į įvairias kūno vietas, daugiausia į galvos sritį; tada per jėgą ištraukė iš močiutės pinigus ir iš buto pasišalino. Nurodyta, kad V. B. buvo pastebėtas ties Architektų g. 70 namu, kur ir buvo sulaikytas; jis buvo girtas, nieko neaiškino, tik žadėjo „daugiau taip nedaryti“; dalinės apžiūros metu pas jį buvo rasti sulamdyti 500 eurų, 100 eurų ir 2 x 50 eurų banknotai (b. l. 12-13). Rasti daiktai buvo apžiūrėti, surašant 2016 m. balandžio 7 d. Daiktų apžiūros protokolą ir užfiksuojant nuotraukose (b. l. 43-44).

T. B. 2016 m. balandžio 5 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2016 m. balandžio 5 d., apie 15:30, Vilniuje, (duomenys neskelbtini) anūkas V. B. pavartojo jos atžvilgiu fizinį smurtą ir atėmė pinigus - 50 eurų (b.l. 1-2).

Įvykio vieta Vilniuje, (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėta, surašant 2016 m. balandžio 5 d. apžiūros protokolą, prie kurio taip pat pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai – kirstinė žaizda viršugalvyje (b.l. 9-11).

Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso išrašas buvo apžiūrėtas, fiksuojant tai 2016 m. rugsėjo 27 d. apžiūros protokole, pateikiant skambučio į bendrąjį pagalbos centrą turinį (b. l. 29-30, garso įrašas kompaktinėje plokštelėje, b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Dėl surinktų duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

V. B. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už plėšimą, nustatant, kad plėšimas yra tada, kai panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobiamas svetimas turtas. Nagrinėjamoje byloje aktualioje situacijoje teismas pažymi, kad siekiant atitinkamą veiką kvalifikuoti kaip plėšimą, turi būti nustatyta, kad siekiant pagrobti, užvaldyti svetimą turtą, panaudojamos atitinkamos prievartos priemonės – fizinis smurtas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti ar kitoks galimybės priešintis atėmimas, ir šios prievartos priemonės turi būti panaudotas prieš atimant turtą, jo atėmimo metu arba siekiant šį turtą išlaikyti.

Vertindamas byloje surinktus duomenis, teismas pirmiausia pažymi, kad V. B. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau, kadangi įvykio metu buvo labai neblaivus, nurodė, kad kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių jis neprisimena, savo kaltės pripažinimą grįsdamas tuo, kad jis galėjo padaryti nurodytus veiksmus.

Atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, teismas pripažįsta, kad neabejotinai nustatyta aplinkybė, kad 2016 m. balandžio 5 d., apie 15.50 val. T. B. buvo padaryti atitinkami sužalojimai ir šiuos sužalojimus padarė kaltinamasis. Tai patvirtina duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma, o būtent: 2016 m. balandžio 5 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 12-13), T. B. protokolas-pareiškimas, rašytas įvykio dieną (b. l. 1), jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu, duoti įvykio dieną (b. l. 14) bei papildomi parodymai (b. l. 16) (kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu ji, kaip kaltinamojo šeimos narė, parodymus duoti atsisakė). Aplinkybę, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai per galvą, nurodė ir teisiamojo posėdžio metu apklausti I. B. ir V. B., tuo metu buvę įvykio vietoje – bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Taip pat nurodytas aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą į įvykio vietą – A. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustas N. R.. Nuoseklių nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu pagrindu pripažintina, jog nustatyti ir konkretūs kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai – nukentėjusiosios ištempimas iš lovos ir penkių smūgių jai sudavimas į galvos sritį. Pastebėtina, jog aplinkybė, kad smūgiai buvo suduoti nukentėjusiajai į galvą, į veidą, nurodyta jau skambučio bendrajam pagalbos centrui metu (b. l. 29-30), kad kaltinamasis sudavė ranka nukentėjusiajai į galvą, parodė ir liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu.

Tačiau, kaip minėta, siekiant atitinkamus veiksmus kvalifikuoti kaip plėšimą, turi būti nustatyta, kad atitinkamas fizinis smurtas buvo panaudotas siekiant pagrobti svetimą turtą.

Vertinant, ar byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad V. B. pagrobė iš nukentėjusiosios T. B. 50 eurų, kaip kad nurodyta kaltinamajame akte, pažymėtina, kad aplinkybė, jog V. B. iš T. B. pagrobė pinigus, nebuvo nurodyta pranešimo Bendrajam pagalbos centrui metu – kaip nustatyta iš pranešimo garso įrašo apžiūros protokolo (b. l. 29-30), pranešime yra akcentuojamas panaudotas fizinis smurtas, teisiamojo posėdžio metu I. B. patvirtino, kad ji skambino Bendrajam pagalbos centrui, paprašyta kaltinamojo močiutės T. B., o vėliau su operatore šnekėjo T. B., ir kad buvo pasakyta nurodyta informacija, užfiksuota minėtame apžiūros protokole. Tačiau, kaip išplaukia iš liudytojo A. G. parodymų teisiamojo posėdžio metu, taip pat liudytojo N. R. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei informacijos, užfiksuotos tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje, aplinkybė, kad V. B. pagrobė iš nukentėjusiosios 50 eurų, buvo nurodyta jau jiems atvykus pagal iškvietimą, atitinkamai, sulaikius kaltinamąjį, pas jį buvo rasti ir pinigai, tarp jų – ir du 50 eurų banknotai. Pastarąją aplinkybę nurodė T. B. ir tą pačią dieną rašytame protokole-pareiškime bei tą pačią dieną apklausta, be to, detaliau aplinkybes nurodė apklausta ir kitą dieną, t. y. 2016 m. balandžio 6 d. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs. Be to, šias aplinkybes patvirtina ir kiti duomenys.

Detaliai aplinkybes dėl pinigų iš nukentėjusiosios T. B. pagrobimo parodė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. B., kaip minėta, buvęs įvykio metu bute adresu (duomenys neskelbtini). Jis, be kita ko, parodė, kad jo mama (T. B.) gulėjo lovoje, ir jam būnant tualete, išgirdo, kaip motina šaukiasi pagalbos „V., padėk“; jis nuskubėjo į svetainę, kur pamatė, kad mama guli ant grindų, o sūnus šalia jos, jis sakė „atiduok pinigus“, sūnus buvo sugriebęs motinai už marškinėlių ir juos tampė, o po to viena ranka ėmė daužyti motinai į galvą; kiek buvo suduota smūgių, jis negali pasakyti, sūnus apieškojo motinos liemenėlę, matė, kad jis ištraukė iš liemenėlės kažkokią kupiūrą ar kupiūras, bet kiek ten jų buvo, jis nežino; po to sūnus išėjo iš kambario (b. l. 22). Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. parodė, kad apie pinigus nieko nežino, visgi teismas jo parodymus teisiamojo posėdžio metu šiuo aspektu vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo sūnaus atsakomybę, juolab kad jo pozicijoje teisiamojo posėdžio metu buvo ir tam tikras nenuoseklumas – pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis, viena vertus, nurodė, kad geriau aplinkybes prisimena dabar (t. y. teisiamojo posėdžio metu), taip pat kad jis parodymus tik pasirašė, niekas jam jų nepagarsino, jis gal ką sumaišė, kita vertus, nurodė, kad jei jis davė tokius parodymus, reiškia, taip ir buvo (pastebėtina, kad faktą, jog jo mama turėjo 50 eurų, jis patvirtino). Taigi įvertinus pastarąsias aplinkybes, be to, tai, jog kiti jau minėti duomenys iš esmės patvirtina aplinkybes, užfiksuotas būtent parodymų protokole ikiteisminio tyrimo metu, teismas vertina, kad būtent pastaraisiais šio liudytojo parodymais vadovaujasi, juolab kad minėti parodymai itin detalūs ir išsamūs (taigi šiuo aspektu negalima išvada, jog jis galbūt kažką galėjo supainioti, duodamas parodymus), ir, kaip minėta, atitinka ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios nurodytus duomenis, taip pat jau minėtų liudytojų policijos pareigūnų, atvykusių į iškvietimą, parodymus.

Dėl aplinkybės, ar kaltinamasis pagrobė iš nukentėjusiosios pinigus – 50 eurų, pažymėtini ir kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl pinigų, rastų pas jį (500, 100 eurų kupiūrų ir 2 kupiūrų po 50 eurus) – jis paaiškino, kad 500 eurų kupiūrą jam davė tėvas pragyvenimui, o iš kur pas jį likusieji pinigai – jis nurodyti negalėjo (b. l. 37). Tai, vertinant šiuos duomenis susietai su kitais jau minėtais įrodymais – T. B. parodymais, V. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje informacija bei policijos pareigūnų parodymais, patvirtina, jog V. B. minėto įvykio metu pagrobė 50 eurus iš nukentėjusiosios T. B..

Taigi teismas, atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir jau minėtus aptartus įrodymus, sprendžia, kad įrodymų visuma patvirtina, jog nurodytu laiku ir vietoje - 2016 m. balandžio 5 d., apie 15.50 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kambaryje, rankomis sugriebęs senelei T. B. už marškinėlių ištempė ją iš lovos, nukentėjusiajai nukritus ant grindų, dėl ko ji atsitrenkė viršugalviu į stalo koją, sudavė nukentėjusiajai penkis kartus rankos kumščiu į galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ir apieškojęs ją, iš liemenėlės pagrobė 50 eurų kupiūrą. Vertinant šias aplinkybes Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies aspektu, akivaizdu, jog nurodytas fizinis smurtas – ištempimas iš lovos, po ko, nukentėjusiajai būnant ant grindų, smūgių jai sudavimas – buvo panaudotas būtent siekiant pagrobti nukentėjusiosios pinigus. Taigi pripažintina, kad objektyvieji plėšimo sudėties požymiai kaltinamojo veikoje nustatyti.

Sprendžiant klausimą dėl subjektyviosios pusės, teismas pripažįsta, kad nustatyta tiesioginė tyčia kaltinamojo veikoje. Nors jis nurodė, kad nieko neprisimena, nes buvo labai girtas (aplinkybė, kad jis buvo neblaivus, nustatyta iš alkotesterio parodymų, kad 2016 m. balandžio 5 d., 17.34 val. (t. y. praėjus kelioms valandoms po įvykio) V. B. buvo nustatytas 1.84 promilių neblaivumas, b. l. 41), visgi apsvaigimas nuo alkoholio nėra atsakomybę šalinanti aplinkybė, o priešingai – atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Savo ruožtu duomenų, keliančių abejonių dėl kaltinamojo pakaltinamumo šiuo atveju nėra. Taigi pripažintina, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė tyčia – jis suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų galimas sukelti pasekmes, ir šių pasekmių siekė (pagrobti pinigus).

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, jog yra konstatuoti visi V. B. inkriminuoti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikalstamos veikos – plėšimo – požymiai, todėl pripažintina, kad kaltinamojo V. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. B., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padarytas plėšimas – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta. Kadangi kaltinamasis prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, nors ir nurodė, kad detalizuoti aplinkybių negali, nes neatsimena, taip pat nurodė, jog gailisi dėl savo veikos ir atsiprašė nukentėjusiosios, teismas sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgtina ir į V. B. asmenybę: išsilavinimas pagrindinis, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, turi mažametį vaiką, teistas (b. l. 68-70, 72—105, 107-108, 110-11), baustas administracine tvarka (b. l. 116-117), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, 2012 m. buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada – vartojęs narkotikus (b. l. 124-126).

Įvertinęs visumą šių reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, ypač tai, kad, kaip minėta, V. B. teistas, taigi anksčiau jam paskirtos bausmės (laisvės apribojimas, baudos) jam teigiamos įtakos nepadarė, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Į nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgia ir spręsdamas klausimą dėl bausmės – laisvės atėmimo – dydžio (BK 61 str. 2 d.), ypač akcentuojant nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jis, kaip išplaukia iš jo paaiškinimų, nukentėjusiosios atsiprašė, itin neigiamai vertina savo veiksmus (nuoširdus gailestis dėl to buvo išreikštas iš karto po įvykio, iš karto po laikinojo sulaikymo grįžęs į namus, grąžino nukentėjusiajai pagrobtus 50 eurų, ką nurodė ir nukentėjusioji, pareikšdama, kad atsisako reikšti civilinį ieškinį, b. l. 18), todėl jam skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

V. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

Šioje baudžiamojoje byloje aktualią veiką V. B. padarė 2016 m. balandžio 5 d., t. y. dar iki minėto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu jam skirtina bausmė bendrintina su minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 5 ir 9 dalimis, taikant bausmių apėmimo principą (įvertinus, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims: veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje – baudžiamasis nusižengimas, o numatyta Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje – apysunkis nusikaltimas).

V. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. balandžio 5 d. 16.05 val. iki 2016 m. balandžio 7 d., 14.36 val. (2 paras). Šis laikinojo sulaikymo laikas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaitytinas į bausmės laiką. Taip pat į bausmės laiką įskaitytina atliktos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. baudžiamąjį įsakymą dalis (nuo bausmės vykdymo pradžios iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo).

Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad V. B. prisipažino padaręs nusikaltimą, nurodė, kad gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios (apie jo apgailestavimą dėl savo elgesio parodė tiek policijos pareigūnai, sulaikę jį iš karto po įvykio, tiek ir liudytoja I. B.), į tai, kad registruotas darbo biržoje, išreiškė pasiryžimą dirbti, turi mažametį vaiką, teismas visgi vertina, kad dar yra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neskiriant realaus laisvės atėmimo ir kaltinamajam suteikiant galimybę pervertinti savo neigiamas nuostatas visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktais įtvirtintų elgesio taisyklių atžvilgiu, įvertinti savo elgesį, jo galimas pasekmes, dar galima pasiekti kaltinamojo požiūrio pasikeitimo ir suvokimo, kad atitinkamų taisyklių būtina laikytis. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, atidėjimo laikotarpiu paskiriant V. B. pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose. Pažymėtina, kad kaltinamojo elgesys tokiu būdu bus prižiūrimas probacijos tarnybos ir V. B. nepateisinus jam parodyto teismo pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas.

V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57), kuri paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina, o jam įsiteisėjus, naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b. l. 17-18).

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B. (V. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą, griežtesne bausme, paskirta pagal šį nuosprendį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. baudžiamąjį įsakymą, ir skirti V. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. balandžio 7 d. (2 paras), viena sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir V. B. atliktą bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. baudžiamąjį įsakymą, dalį nuo 2016 m. liepos 13 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, ir skirti jam šias pareigas visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.) ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 str. 2 d. 7 p.).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsitesėjus, panaikinti.

Daiktą – kompaktinį diską su garso įrašu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė