Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-348-1066/2023

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-15
Bylos Nr.: eI3-348-1066/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00449-2019-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjai: Gediminas Užubalis (pirm.), Indrė Pukanasytė-Biekšė, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas: UAB "Marijampolės pieno konservai"
Atsakovas: Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo: VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija”

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-348-1066/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00449-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 52.1.3, 55.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Marijampolės pieno konservai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Aplinkos ministerijai ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Marijampolės pieno konservai“ (toliau – ir Bendrovė) per elektroninių paslaugų portalą pateikė teismui skundą, kuriame prašoma: 1) panaikinti kaip neteisėtą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 454; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 7 str. 1 d. reglamentuoja, jog gamintojui ir importuotojui kyla pareiga inter alia organizuoti ir/ar dalyvauti organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą, apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, vykdyti kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 5 d. 2p. reikalavimai numato, jog šios gamintojų ir importuotojų pareigos gali būti vykdomos tik kolektyviai, t. y. per gamintojų ir importuotojų organizaciją, išskyrus savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą ( PPATĮ 7 str. 5 d. 1p.). Pareiškėja, vykdydama paminėtų įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2015 metais buvo pavedusi kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) vykdyti Pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareiga sudarydama 2016 m. vasario 28 d. sutartį Nr. PTO/13/537 (toliau – ir Sutartis) su PTO, kuri prisiėmė visas pareigas už Pareiškėją teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti pakuotės atliekas ir jų kiekius, kuriuos sutvarkius. Teisės aktai suteikia teisę Pareiškėjai pasinaudoti Mokesčio už aplinkos teršimą (toliau – ir MUATĮ) įstatyme nustatytomis šio Mokesčio lengvatomis. PTO, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus su Pareiškėja, organizavo Pareiškėjos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2015 metų laikotarpiu ir išdavė Pareiškėjai metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus - Patvirtinimus.

Aplinkos apsaugos departamento (toliau - ir Departamentas) prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Marijampolės apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio specialistai atliko UAB "Marijampolės pieno konservai" mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamosios metalinės pakuotės apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinį patikrinimą už 2013-2015 metus. Patikrinimo rezultatai išdėstyti 2018 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akto Nr. M-12 (toliau – ir Patikrinimo aktas) išvadose, kuriose konstatuojama, jog Bendrovė neatsižvelgė į Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus ir netekusios galios metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo Patvirtinimus, kuriuos išrašė PTO ir nepatikslino 2013-2015 metų deklaracijų (FR0524), neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Tuo pažeidė MUATĮ 5 str.6 d. ir nesilaikė Finansų ministro ir Aplinkos ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. Dl-370/1K-230 patvirtinto Mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 7 p. reikalavimo.

Už 2013-2015 m. mokestinių laikotarpių mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma yra 349 779 Eur (2013 m. -149283 Eur, 2014 m.- 94586Eur, 2015m. – 105 910 Eur).

Nepaisant pateiktų pastabų, atsakovas Departamentas 2019 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 454 “Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” (toliau – ir Skundžiamas sprendimas), kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nustatė mokėtiną 349 779 Eur mokesčio sumą už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

2.2. Bendrovė per 2013-2015 metų laikotarpį tinkamai vykdė visus atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl reikalavimas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, Pareiškėjos nuomone, prieštarauja teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams. Toks atsakovo nurodymas sumokėti paskaičiuotą mokestį vertintinas kaip bandymas neteisėtai perkelti atsakomybę Pareiškėjai ir neteisėtai taikyti valstybės finansinę sankciją sąžiningai valstybės įpareigojimus vykdžiusiai įmonei už su jos jokiais teisiniais ryšiais nesusijusių trečiųjų asmenų galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Bendrovė pasitikėjo beveik vieną trečdalį rinkos dalyvių aptarnaujančia licencijuota ir valstybės prižiūrima PTO, 2013 m. vasario 28 d. su ja sutartį Nr. PTO/13/537 "Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo". Pareiškėja Sutartimi įsipareigojo PTO apmokėti už suteiktas paslaugas, atsakovas neginčija, jog ši sutartis bent jau iš Pareiškėjos pusės buvo vykdoma sąžiningai ir tinkamai. Pareiškėja iš savo pusės yra visiškai įgyvendinusi aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtinto principo „teršėjas moka“ reikalavimą.

Nors Departamento Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD) paminėtu sprendimu buvo panaikinęs PTO Patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau Departamento RAAD Marijampolės agentūra, 2014 m. rugsėjo 30 d. atlikusi planinį specifinį patikrinimą pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais, surašė Patikrinimo aktą Nr. 105, kurio išvadose konstatavo, jog įmonė 2013 metais įvykdė nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, pateikė nustatytos formos pažymas ir nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 metus buvo atleista. Taip pat nenustatyta jokių kitų su aplinkos apsauga susijusių įmonės veiklos pažeidimų.

2.3. Vilniaus RAAD 2017m. gruodžio 18 d. sprendimas Nr. VR-175-82, kuriuo panaikinti PTO išrašyti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai (Patvirtinimai), yra yra neteisėtas dėl sekančių argumentų: Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir PPATĮ) numatyta, kad gamintojai ir importuotojai, kurie nusprendžia kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, paveda savo pareigas, kylančias iš šio įstatymo vykdyti organizacijai, kuri atitinka jame ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, be kita ko, kuri turi pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją. Vilniaus RAAD sprendimą priėmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Dokumentų aprašas)55 ir 56 punktų reikalavimais. Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 34 str. 2 d. yra nurodyti tik konkretūs 7 atvejai ( baigtinis sąrašas), kuomet kaip neteisėti, gali būti pripažinti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Įstatymai nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimu apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų. Tuo tarpu į aplinkos ministro įsakymu patvirtinto Tvarkos aprašo 55 p. yra įtraukti ir nustatyti dar ir kiti papildomi atvejai, kai išrašyti dokumentai yra laikomi neteisėtais. Tačiau šie Tvarkos apraše atvejai ne visi numatyti ATĮ. Taigi minėtas Vilniaus RAAD sprendimas priimtas ne įstatymo, o tik žemesnės galios teisės akto - ministro įsakymu patvirtinto Dokumentų aprašo pagrindu. Tačiau nei pagal atliekų tvarkymo įstatymą, nei pagal Vyriausybės nutarimą aplinkos ministrui nebuvo suteikta teisė nustatyti išrašytų dokumentų ir patvirtinimų laikymo neteisėtais atvejus. Todėl Dokumentų aprašo 55 p. numatyti aplinkos ministerijos struktūrinių padalinių - RAAD teisės ir įgaliojimai jų nuožiūra spręsti dėl išrašytų dokumentų apie metalinių pakuočių atliekų tvarkymą pripažinimo negaliojančiais, Pareiškėjos nuomone, yra neteisėti, prieštaraujantys Konstitucijai. Be to, Dokumentų apraše nėra nustatyti terminai, per kurį išrašyti dokumentai ir patvirtinimai gali būti pripažinti negaliojančiais nenustatyta, kad patvirtinimai gali būti pripažinti neteisėtais tik nustačius gamintojo ar importuotojo kaltę, nėra nustatytas gamintojų ir importuotojų dalyvavimas sprendimų dėl patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais procedūrose. Vilniaus RAAD sprendimas priimtas į procedūras neįtraukiant Pareiškėjos, kaip įmonės, taip pažeidus procedūras, turėjusias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą ir teisę būti išklausytai prieš priimant su Įmonės interesais susijusį sprendimą.

2.4. Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, kadangi priimtas neįvertinus Pareiškėjos pastabų. Šiuo konkrečiu atveju iš Skundžiamo sprendimo turinio apskritai nėra aišku ar Atsakovas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į Pareiškėjos rašytines pastabas, jei taip, tai į kurias, arba kodėl į jas neatsižvelgė. Skundžiamame sprendime nepateikiami jokie argumentai, o tik abstrakčiai nurodoma, kad „įvertinęs įmonės pateiktas rašytines pastabas“. Todėl laikytina, kad atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, nesilaikė viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimų - pareigos nurodyti, į kurias pastabas yra atsižvelgta (neatsižvelgta) ir jei nebuvo atsižvelgta, nurodyti motyvuotas priežastis.

2.5. Skundžiamas sprendimas priimtas atlikus neteisėtą patikrinimą Bendrovėje:

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 36-4 str. 6 d. reikalavimai numato, jog patvirtintas patikrinimų planas ir jo pakeitimai skelbiami priežiūrą atliekančio subjekto interneto svetainėje arba į planą įtraukti ūkio subjektai informuojami ne vėliau kaip per 3 dienas po patikrinimų plano patvirtinimo ar jo pakeitimo. 2018 m. ūkio subjektų veiklos tikrinimo plane skelbiamame institucijos interneto svetainėje įmonės patikrinimas nebuvo nurodytas, todėl patikrinimas per se atliktas nepagrįstai ir pažeidžiant teisės aktų nuostatas.

Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 2 p., RAAD kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka sudaro kontroliuojamų objektų patikrinimo planą, į kurį įrašo numatytus patikrinti Mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojus, kas šiuo atveju atlikus patikrinimą, kai įmonė laiku nebuvo įtraukta į sąrašą, taip pat daro atliktą patikrinimą neteisėtu.

Aprašo 7 p. yra nustatoma mokesčio apskaičiavimo tvarka. Šios nuostatos yra procedūrinės ir taikomos konkrečiu atveju ne įmonei, o RAAD atliekant atitinkamus veiksmus (mokestinį patikrinimą). tiek ir už einamuosius metus apskaičiuojant mokėtinas mokesčio sumas. Bendrovė, teikdama mokesčio deklaracijas disponavo visais dokumentais, patvirtinančiais pakuotės atliekų sutvarkymą (pastarieji teikiant deklaraciją buvo galiojantys ir teisėti), o kaip buvo minėta, įstatyme nėra nustatyta galimybė mokesčio lengvatą patvirtinančius dokumentus

Atsiliepimas

3. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, Bendrovė žinojo apie jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (PPATĮ Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis).

ATĮ 34-22 straipsnio 14 dalis nustato, kad Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gamintojų ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę.

Vadovaudamasis ATĮ 34-25 straipsnio 3 dalimi Dokumentų aprašo 56 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą. Teismuose vyksta ginčas dėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82, ši byla stabdytina iki kol bus išnagrinėta byla dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82.

3.2. Departamentas, atlikdamas Pareiškėjos mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančias valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD (VAĮ 26 straipsnio 2 dalis ir 36 straipsnio 3 dalis ) ir minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punktas). Departamentas patikrinimo metu analizavo duomenis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9639 pateiktą informaciją apie sprendimą panaikinti PTO gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo valstybinei mokesčių inspekcijai teiktas deklaracijas (forma FR0524) bei Ataskaitas apie Organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus.

Pagal Pareiškėjos patvirtintus duomenis deklaracijos FR0524 formoje, 2013-2015 m. Bendrovė į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja, teikdama mokesčio deklaraciją, pateikė PTO išduotus dokumentus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio už 2013-2015 m. nemokėjo.

3.3. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO Bendrovei išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais mokestiniais laikotarpiais: 2013 m. patvirtinimą Nr. 1314VI0001-5513-3167 metalinei pakuotei – pakuotės kiekis 77,884 t, 2014 m. patvirtinimą Nr. 1414VI0001-5513-3167 metalinei pakuotei – pakuotės kiekis 52,380 t, 2015 m. patvirtinimą Nr. 1514VI0001-5513-3167 metalinei pakuotei - pakuotės kiekis 57,655 t.

PTO išrašytas patvirtinimas apie sutvarkytas metalinės pakuotės atliekas Pareiškėjai buvo pripažintas negaliojančiu remiantis Dokumentų aprašo 55 punktu (suvestinė redakcija (2017-05-17 - 2017-12- 31), galiojusi 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 priėmimo metu), kuris nustato, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Taigi, patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto nustatymo.

Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo Įmonę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinį laikotarpį. Tačiau Pareiškėja iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. spalio 3 d. deklaracijų nepatikslino ir mokesčių nesumokėjo.

Atsižvelgiant į panaikintus metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, nustatyta, kad įmonė neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo (perdirbimo) užduoties - 2013-2015 metais sutvarkyti 54 proc. į vidaus rinką išleistos metalinės pakuotės atliekų. Todėl pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma - 349779 Eur (2013 m. už metalinę pakuotę - 149283 Eur, 2014 m. už metalinę pakuotę - 94586 Eur, 2015 m. už metalinę pakuotę - 105910 Eur). Mokėtino mokesčio dydis paskaičiuotas įvertinus mokesčio sumažinimo koeficientą (dFAK-dDEic) ir atsižvelgiant į 2013-2015 m. mokestiniu laikotarpiui įvykdytą metalinės pakuotės atliekų sutvarkyme - perdirbimo užduoties procentą.

Patikrinimo metu Bendrovė nepateikė jokių kitų įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduotis (54 proc.). Mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne PTO išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą. ATĮ 34-25 straipsnio 1-3 dalyse nurodyti tokie dokumentai, jų negaliojimo pagrindai, institucija, įgaliota juos panaikinti.

Atsiliepimas

3.4. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose, kuriuos pateikė, atnaujinus bylos nagrinėjimą po bylos sustabdymo, nurodo, kad tokie paaiškinimai teikiami po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 priėmimo. Pagal minėtoje teismo nutartyje padarytas išvadas buvo atliktas mokesčio perskaičiavimas už 2013–2015 metus. Bendrovei ginčijamu Sprendimu patvirtinta 349 779 Eur mokesčio suma perskaičiuota į 343 808 Eur mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013–2015 metus. Atsižvelgiant į tai, bendra perskaičiuota mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma už 2013–2015 metus – 343 808 Eur, todėl, anot atsakovo, pareiškėjai vis dar išlieka pareiga sumokėti 343 808 mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo PTO, atstovaujama UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Trečiasis suinteresuota asmuo Aplinkos ministerija pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, iš esmės palaiko atsakovo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas Departamento Sprendimo, kuriuo patvirtinta 349 779 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotėmis 2013–2015 metais suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Remiantis bylos medžiaga nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

6.1. Vykdydama ATĮ, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, Pareiškėja 2013-2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai PTO vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, sudarydama sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo.

6.2. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo Bendrovę apie panaikintus PTO išduotus patvirtinimus ir apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinį laikotarpį. Pareiškėja iki 2018 m. birželio 27 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013–2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį.

6.3. Departamentas atliko mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 m. mokestinį laikotarpį patikrinimą ir 2018 m. lapkričio 7 d. surašė patikrinimo aktą.

6.4. Departamentas 2019 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 454 Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, nes nustatė, jog pareiškėjai priskaičiuotinas 349 779 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis dėl to, kad pareiškėja pažeidė PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį, nes nevykdė Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pareiškėja 2013–2015 metais, kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos PTO gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą (2013 m. metalinės pakuotės kiekis – 0,125 t., 2014 m. metalinės pakuotės kiekis – 0,227 t., 2015 m. metalinės pakuotės kiekis – 0,209 t.), todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Šiuos patvirtinimus pareiškėjai PTO išdavė UAB „Metrail“ jai išduotų patvirtinimų pagrindu (už 2013 m. – 1314VI0001-4994-5513, už 2014 m. – 1414VI0003-4994-5513, už 2015 m. – 1415VI0003-4994-5513). Tačiau Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 panaikino PTO mokesčio mokėtojui išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą, todėl jie nuo Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo dienos yra netekę galios.

7. Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8). Nagrinėjama byla buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta byla dėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios PTO, atstovaujamos nemokumo administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, skundą atsakovui Departamentui, 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu, t. y. panaikino atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu.

Taip pat pakeitė atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio.

Likusią atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. eA-927-525/2022), t. y. paliko galioti sprendimą pripažinti netekusiais galios likusius patvirtinimus, kurie buvo išrašyti gamintojams ir importuotojams.

8. Pareiškėja mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2013–2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, tačiau pareiškėja pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes pavedė PTO organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos PTO gavo Patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje.

9. Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.

MUATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.). Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog ji neturėjo pareigos nagrinėjamu atveju tikslinti deklaracijų yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 str. 5 d. numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).

PPATĮ 7 str. 3 d. nustato, jog gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.

ATĮ 34-25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. Dl-35956 (toliau – ir Dokumentų aprašas) 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.

10. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, to pagrindu 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams (įskaitant ir Bendrovę) išrašyti patvirtinimai. Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas iki 2018 m. balandžio 20 d. bei susimokėti mokestį už į Lietuvos Respublikos vidaus rinką tiektas pakuotes. Todėl Departamentas nuo 2018 m. balandžio 20 d. pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus ir pripažino, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2013 m. paliekamas galioti dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio (UAB „Metrail“ patvirtinimas Nr. 1314VI0005-4994-5513 ir PTO patvirtinimas pareiškėjai Nr. 1314VI0016-5513-3167 dėl 2,461 t (3,1592 proc. iš 77,884 t) metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo), o PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas dėl pakuočių atliekų sutvarkymo už 2014 m. (patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-3167 dėl 52,380 t metalinės pakuotės kiekio) ir 2015 m. (patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-3167) paliekami panaikinti. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai atsakovas atliko Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėja turi mokėti 343 808 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013-2015 metus (už 2013 m. 143 312 Eur, už 2014 m. 94 586 Eur, už 2015 m. 105 910 Eur). Dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo pareiškėja pastabų nepateikė.

11. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Dokumentų aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.

Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje, dėl tos dalies, kurios patvirtinimai buvo panaikinti.

12. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Todėl, atsižvelgęs į LVAT nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 išaiškinimus, Departamentas atliko paskaičiavimus, kad pareiškėjai privalu sumokėti 343 808 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m., vietoje 349 779 Eur. Departamentas informaciją apie atliktus perskaičiavimus pateikė išvados 1 priede. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013–2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), tačiau pažymėjo, jog LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.

Bankrutuojanti PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos 2013–2015 metais pakuotės.

Pareiškėja ir skunde nebuvo nurodžiusi jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji PTO perdavė pakuotes ir jai buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata .

13. Pareiškėja dar akcentuoja, kad atsakovas nevykdė pareigos užkirsti kelią pažeidimams, laiku nenustatė UAB „Metrail“ ir (ar) PTO pažeidimų, nesiėmė reikiamų priemonių ir pan. Šie pareiškėjos teiginiai labiau yra deklaratyvūs, nei turintys realų pagrindą. Visų pirma, pabrėžtina, kad nepagrįsta būtų reikalauti iš atsakovo visus galimus pažeidimus prevenciškai užkardyti. Akivaizdu, kad pažeidimai nustatomi atliekant atitinkamus patikrinimus, tuomet ir imamasi atitinkamų priemonių. Kaip matyti iš bylos, dėl UAB „Metrail“ 2013 m. išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2015 m., atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad atsakovas kitais metais, t. y. 2016 m., vėl atliko UAB „Metrail“ 2015 m. patikrinimą. Atlikus patikrinimą paaiškėjo minėtos įmonės padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams, todėl teismas nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio.

Remiantis ATĮ 32 str. 1 d. ir 38 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 3 d., MUATĮ 4 str. 3 d., gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

14. Pareiškėja taip pat remiasi tuo, kad už 2013 m. Vyriausybės pakuotės tvarkymo užduotis buvo tikrinta ir Marijampolės RAAD 2014 m. rugsėjo 30 d. patikrinimo akte Nr. 105 pripažino, kad 2013 metais įvykdė nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis. Taigi, Bendrovės teigimu, vėliau Departamentas negalėjo konstatuoti priešingai, nes kitaip būtų pažeistas teisinio tikrumo principas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad MAĮ 16 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2018 m. birželio 12 iki 2021 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įstaigų ir institucijų atliekamų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimų tvarkos (t. y. ir Departamento atliekamų mokesčio už aplinkos teršimą patikrinimų), patikrinimų rezultatų įforminimo bei patvirtinimo, įstaigų ir institucijų bei jų pareigūnų veiksmų apskundimo šio įstatymo nuostatos netaikomos. Minėtus teisinius santykius reguliuoja šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai bei atitinkami administruojamų mokesčių įstatymai. Nei Aplinkos apsaugos įstatymas, nei MUATĮ nenustatė apribojimo tikrinti, ar subjektas tinkamai vykdo pareigas ir pagrįstai ir teisėtai naudojasi galimybe vykdyti pakuotės atliekų tvarkymo užduotis po to, kai toks patikrinimas buvo atliktas anksčiau. Akivaizdu, kad viešasis interesas įsitikinti, ar galimybe nemokėti mokesčio buvo pasinaudota pagrįstai, buvo išlikęs. Nėra, ginčo, kad mokestis apskaičiuotas laikantis MAĮ 68 straipsnyje nustatyto senaties termino (iki 2020 m. sausio 1 d., t. y. ir patikrinimo pradėjimo metu, galiojo einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų terminas). Iš 2014 m. patikrinimo akto matyti, kad šios bylos aspektu buvo tikrinta tik aplinkybė, ar pareiškėja turi nustatytos formos pažymas. Šioje byloje nėra ginčo, kad Bendrovė tokias pažymas turėjo. Taigi šio patikrinimo akto išvados nepaneigia skundžiamame Sprendime nurodytos išvados, kad patvirtinimai (pažymos) buvo panaikinti ir neįrodo, kad pakuočių atliekos galiausiai buvo sutvarkytos.

15. Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas neatitiko esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimų, nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes (iš esmės remtasi tuo, kad yra panaikinti aptvirtinimai apie atliekų sutvarkymą) ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Be to, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

16. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjui 349 779 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės suma keistina, t. y. pareiškėja turi sumokėti 343 808 Eur mokesčio už į vidaus rinką metais išleistą apmokestinamosios pakuotės.

17. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Šioje byloje pareiškėja nepateikė teismui atstovavimo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė. Todėl galėtų būti priteista tik dalis žyminio mokesčio. Šiuo atveju patenkintų reikalavimų dalis sudaro mažiau kaip 2 proc., todėl atitinkamos dalies žyminio mokesčio priteisimas nebūtų protingas šioje situacijoje.

18. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės pieno konservai“ skundą patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 454 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 349 779 Eur mokesčio sumą iki 343 808 Eur sumos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Sigita FomičiovaIndrė Pukanasytė-BiekšėGediminas Užubalis