Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugsėjo 16d. 17.15 val. Jovarų g. 3, Kaunas, R. S., žinodamas, kad prekės gabenamos taikant Sąjungos/bendrąją tranzito procedūra, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose organizavo prekių, gabenamų pagal 2016-09-12 Tranzito deklaraciją T1 MRN 16LTKR100015348ADO ir 2016-09-13 Tranzito deklaraciją T1 MRN I6LTKRJ00015352B20 perkrovimą, t. y. Jovarų g. 3, Kaunas, UAB (duomenys neskelbtini) buvusias prekes, kurios pagal lydinčius dokumentus turėjo būti gabenamos automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perkrovimą į transporto priemonę Volvo FL7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be rašytinio muitinės pareigūno leidimo ir tuo pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. kaltę dėl nusižengimo pripažino, gailisi ir paaiškino, kad jų įmonė teikia muitinės tarpininkavimo paslaugas. Jų įmonės automobilis Fiat Ducato buvo sulaikytas ir areštuotas, todėl prekės, kurios klientams turėjo būti nugabentos su nurodytu automobiliu, buvo iškrautos į įmonės sandėlį, o po to jos sukrautos į kitą automobilį. Viskas vyko muitinės teritorijoje, nes toje pačioje teritorijoje yra jų įmonės patalpos. Jie buvo gavę tik žodinį muitinės pareigūnų leidimą perkrauti iš vieno automobilio į kitą. Kuris muitinės pareigūnas davė žodinį leidimą, negali nurodyti. Pripažįsta, kad pagal nustatytą tvarką jie turėjo gauti rašytinį muitinės pareigūnų leidimą perkrauti iš vieno automobilio į kitą, tačiau tokio nebuvo gavę. Perkrovus prekes, į tranzito deklaraciją nurodė automobilio, į kurį prekės buvo perkrautos, duomenis. Kai prekės buvo perkrautos, buvo nuvykta į muitinės teritoriją bei pateiktos prekės muitinės procedūroms. Tada prekės buvo perkrautos į dar kitą atvykusį automobilį ir automobilis su prekėmis išvyko. Prekės buvo muitifikuotos, todėl nebuvo padaryta jokia žala valstybei. Jei būtų laiku nepateikę prekių muitinei, tai muitinės pareigūnai būtų prekes konfiskavę, o tada būtų nukentėję verslo klientai, nes jiems laiku nebūtų buvę pristatytos prekės.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 1-2), UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog 2016-09-16 dieną pateikė Kauno teritorinės muitinės krovinių poste „Centras“ dvi tranzito procedūros deklaracijas MRN 16LTKR100015348AD0 (prekės: maišymo sistemų įranga ir dalys 565 kg, 9 cll) ir MRN16LTKR100015353B20 (prekės: rankinių įtaisų dalys 4 kg, 1 cll) kurių 18 langelyje buvo nurodyta transporto priemonė FIAT (duomenys neskelbtini), nors realiai prekės buvo pakrautos į auto VOLVO (duomenys neskelbtini) Prekės buvo perkrautos į šią transporto priemonę, todėl, kad jų įmonės automobilis FIAT (duomenys neskelbtini) tuo metu buvo laikinai areštuotas dėl kitų aplinkybių, o prekės iškrautos UAB (duomenys neskelbtini) sandėliuose, adresu Jovarų g. 3, ir norint tinkamai įvykdyti tranzito procedūrą prekes reikėjo pateikti muitinei. Automobilis VOLVO buvo pakrautas adresu Jovarų g. 3, krovos darbus atliko UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Po šių krovinių pateikimo muitinei, buvo atliktas nurodytomis deklaracijomis deklaruotų prekių fizinis tikrinimas, kurio rezultatai eliminuoja sąlygas konstatuoti, jog muitinės prižiūrimų prekių gabenimo tvarkos pažeidimu galėjo būti siekta neleistinai paveikti prekių identifikavimą ar apmokestinimą, ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad būtent jo atliktų veiksmų rezultatas galėtų būti siejamas su galimybe padaryti realią turtinę žalą valstybei. Muitinės pareigūnų kroviniai buvo pasverti, patikrintos pakuotės ir prekės pagal lydinčius dokumentus, ir nebuvo nustatyta jokių neatitikimų, vėliau prekėms buvo įforminta TIR Carnet procedūra Nr. XZ80597103. Automobilis FIAT (duomenys neskelbtini) su kroviniais po tranzito procedūros įforminimo, nebuvo užplombuotas plombomis, todėl ir atliko perkrovimą į kitą automobilį, kad nepažeidžiant tranzito terminų galėtų laiku pateikti prekes muitinės įstaigai. Prašo atsižvelgti, kad 2016-09-16 dienai jis neturėjo galiojančių muitinės administracinių nuobaudų (b. l. 3), nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą iš kurio matyti, kad ikiteisminiame tyrime įtariamojo R. S. veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį, pripažinta mažareikšme, jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas (b. l. 4-7), tranzito procedūros deklaracijos (b. l. 10-11), prekių sulaikymo protokolas (b. l. 12), H. N. individualios įmonės savininko paaiškinimas (b. l. 13), liudytojo H. N. apklausos protokolas (b. l. 14-15), prašymas perkrauti (b. l. 17), liudytojos E. K. apklausos protokolas (b. l. 18-19), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad R. S. baustas administracine tvarka (b. l. 22-30), įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie fizinį asmenį (b. l. 31-32), įtariamojo R. S. papildomos apklausos protokolas (b. l. 33-34).

Iš R. S. paaiškinimo bei byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad R. S., žinodamas, kad prekės gabenamos taikant Sąjungos/bendrąją tranzito procedūra, 2017 m. rugsėjo 16d. Jovarų g. 3, Kaunas, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose organizavo prekių, gabenamų pagal Tranzito deklaracijas, perkrovimą, t. y. Jovarų g- 3, Kaunas UAB (duomenys neskelbtini) buvusias prekes, kurios pagal lydinčius dokumentus turėjo būti gabenamos automobiliu Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perkrovimą į transporto priemonę Volvo FL7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be rašytinio muitinės pareigūno leidimo, t. y. padarė muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimą bei tokiais veiksmais pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalies, nuostatas, bei padarė teisės pažeidimą, kas atitinka iki 2017 m. sausio 1d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą teisės pažeidimą.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ANK), o iki 2017 m. sausio 1d. galiojęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau ATPK) neteko galios. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau Įstatymo) 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas vienas iš atvejų - kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis. R. S. padarytas teisės pažeidimas atitinka ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte (Muitinės prižiūrimų prekių muitinio tikrinimo vietų tvarkos pažeidimas) numatyto teisės pažeidimo sudėtį ir jame numatyta švelnesnė atsakomybė nei ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte, todėl R. S. veiksmai teisingai protokole perkvalifikuoti į ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą, jo kaltė dėl administracinio nusižengimo yra pilnai įrodyta ir jis baustinas.

R. S. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančiu aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir daro išvadą, jog R. S. skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta ANK 210 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, nustatant jos minimalų dydį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 665 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir skirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 17069651721.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.