- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-22
- Bylos Nr.
- Ik-2225-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01385-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Halina Zaikauskaitė, Nijolė Šidagienė, Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Delantera“
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Šidagienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. Š. ir D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Delantera“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl operatyvaus patikrinimo pažymos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Delantera“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2010-04-23 Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos (toliau – atsakovė, Inspekcija) Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažyma) ir pakeisti ją objektyviai teisingu, atitinkančiu ES ir Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir pagrindinius teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus sprendimu.
Skunde nurodė, kad Pažymoje remiamasi nepagrįstais teiginiais, kad įmonė žinojo arba galėjo žinoti, kad PVM į biudžetą bus nesumokėtas, todėl veikė nesąžiningai, siekdama mokestinės naudos. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikoje yra įtvirtintas uždarosios akcinės bendrovės, kokia yra ir pareiškėja, kaip atskiro juridinio subjekto statusas, kuris tvirtina, kad juridinis subjektas pats yra atsakingas tik už savo veiksmus ir turi savo teisnumą. Juridinis subjektas prisiimti prievoles už kitus subjektus gali tik savo noru, todėl Pažymoje išreikštus teiginius galima suprasti tik kaip prievolę atskiram juridiniam subjektui atsakyti už kitų juridiniu subjektų veiksmus, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės normoms ir Civiliniam kodeksui. Pažymėjo, kad Pažyma nepateikia tokios papildomos prievolės galimų prisiėmimo priežasčių. Mano, kad pasisakymai apie nesąžiningą veiklą, mokestinės naudos siekimą yra neparemti jokiais įrodymais, yra niekiniai ir netgi šmeižiantys, nes bendrovė savo visas prievoles, nustatytas įstatymais, įvykdė sąžiningai, todėl nėra pagrindo, kad atsirastų papildomi įsipareigojimai dėl kitų įmonių veiklos. Inspekcija nepateikė jokių įrodymų ir nepagrindusi, kad įmonė turėjo prievole sekti kitų įmonių veiklą ir žinoti apie tai, kad pardavėjas už tokią ūkinę operaciją sukurtos pridėtinės vertės nesumokės pridėtinės vertės mokesčio. Už įmonės veiksmus atsako įmonės vadovas, o ne bendrovės akcininkas. Pažymoje nurodyta, kad pareiškėjos akcininkas nėra vienintelis akcininkas kitose įmonėse (turi 50 ir 49 proc. akcijų) ir niekada nebuvo kitose įmonėse įmonės vadovu, t. y. už sprendimus atsakingu asmeniu. Pastebėjo, kad bendrovė sumokėjo jai priklausiusį sumokėti PVM mokestį, o reikalaujama dalis, pagal PVM įstatymo nuostatas, turi būti sumokėta kitų bendrovių, t. y. pajamas gavusių UAB „Lagūna Baltic“ ir UAB „Baldų lagūna“, nes mokėtina suma buvo nurodyta šių įmonių išrašytose ir UAB „Delantera“ pateiktose sąskaitose faktūrose. Remiantis sąžiningumo principu, negali atsirasti prievolė, dėl UAB „Lagūna Baltic“ ir UAB „Baldų lagūna“ atliktų veiksmų, todėl laiko, kad pareiškėja kaip juridinis subjektas nėra atsakinga dėl UAB „Laguna Baltic“ ir UAB „Baldų lagūna“ galimai neteisėtų mokestinių veiksmų. Negalima daryti nepagrįstos prielaidos, kad UAB „Delantera“ žinojo arba galėjo žinoti apie tai, kad UAB „Lagūna Baltic“ ir UAB „Baldų lagūna“ nesumokės PVM ir teigti, kad ji atsakinga už kitų juridinių asmenų neteisėtus veiksmus. Pažymoje yra neišaiškinta, kokiu juridiškai reikšmingu pagrindu yra perkeliamos mokesčių prievolės įmonei, kuri sąžiningai vykdė savo pareigas, o tik darytos nepagrįstos prielaidos. Mokesčių administratorius savo poziciją turi pagrįsti atitinkamais įrodymais, o ne daryti prielaidas. Pažymoje neanalizuojama susiklosčiusi situacija, nepateikta svarių argumentų ir išaiškinimų, nors tai yra mokesčių administratoriaus pareiga. Joje konstatuojama, kad UAB „Delantera“ vykdė tą pačią veiklą kaip ir UAB „Laguna Baltic“ ar UAB „Baldų lagūna“, todėl nesuprantama pastaba, kad šios įmonės turi ir tuos pačius tiekėjus. Taip pat nėra aišku, kodėl yra neigiamai vertinama, kad bendrovė, vykdydama tokią pačią veiklą ir po to, kai UAB „Lagūna Baltic“ ar UAB „Baldų lagūna“ buvo iškeltos bankroto bylos, priėmė dalį šių įmonių specialistų. Nesuprantama, kaip šis faktas gali būti traktuojamas neigiama prasme, kad samdyti bankrutuojančių įmonių niekuo nekaltinamus darbuotojus yra tarsi neteisėta veika. Taip pat pabrėžė, kad Pažymoje konstatuojama, kad prekės ir ilgalaikis turtas buvo parduoti UAB „Delantera“ už savikainą ir likutinę vertę, t. y. Inspekcija pati konstatavo, kad pardavimo faktas nepadarė žalos bankrutuojančioms įmonėms ir joks nuostolis iš turto perleidimo nesusidarė. Šis pardavimo sandoris buvo įformintas pagal teisės aktus ir sąskaitos faktūros buvo išrašytos tinkama forma. Be kita ko, tvirtino, kad Pažymoje išdėstyti teiginiai yra priešingi 2006-11-28 Tarybos direktyvai 2006/12l/EB „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ reikalavimams, nes nenurodoma, kaip mokesčių prievolė perkeliama įmonei, kuri sąžiningai vykdė savo pareigas. Direktyva yra skirta nacionalinės teisės nuostatoms suderinti ir yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, todėl būdami ES sudėtyje įgyjame pilną teisę ja remtis. Bendrovė neturėtų būti apsunkinama prievole mokėti sprendime nurodytą PVM dalį, vadovaujantis Tarybos direktyvos 2006/121/EB „Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos“ 203 str., PVM sumoka bet kuris asmuo, nurodęs pridėtinės vertės mokestį sąskaitoje faktūroje. Laiko, kad pareiškėja laikėsi direktyvoje nurodytų apmokestinamųjų sandorių sąlygas ir nepadarė jokių pažeidimų, todėl jai negali kilti prievolė atlikti mokėjimus nurodytus Pažymoje. Akcentavo, kad mokesčių administratorius yra pareiškęs finansinį reikalavimą UAB „Lagūna Baltic“ ir UAB „Baldų lagūna“ iškeltose bankroto bylose dėl nesumokėto PVM mokesčio. Taigi, pareiškiant minėtą finansinį reikalavimą, pripažįstama ir pagrindžiamas faktas, kad PVM mokestį turi sumokėti UAB „Lagūna Baltic“ ir UAB „Baldų lagūna“, nes joms priklauso ši prievolė. Vertinant susiklosčiusią situaciją, Inspekcija, to pat objekto reikalauja du kartus, tačiau tai yra neteisėta, todėl Inspekcijos veiksmai, kuriais bandoma UAB „Lagūna Baltic“ ir UAB „Baldų lagūna“ prievolę sumokėti PVM mokestį susieti su UAB „Delantera“ yra nepagrįsti, neteisėti ir atmestini. Pagal deklaracijas minėtos bendrovės deklaravo joms priklausančias sumokėti PVM sumas, kurios nėra didelės. Atsižvelgiant į turimą ir turėtą informaciją, deklaruotose sumose yra atspindėtas pardavimo PVM iš parduoto ilgalaikio turto UAB „Delantera“, o šių bendrovių mokėtinas PVM tais mėnesiais toks mažas, kad įtarimų dėl bendrovių nesugebėjimo ar ketinimo neatsiskaityti su atsakove atskiram subjektui UAB „Delantera“ nekilo.
Atsakovė Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Delentera“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 28-29) nurodė, kad operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja už savikainą ir likutinę vertę pagal PVM sąskaitas faktūras iš UAB „Lagūna Baltic“ nupirko stakles ir ilgalaikį turtą, o iš UAB „Lagūna Baltic“ ilgalaikį turtą bei į PVM ataskaitą įtraukė 388 80 Lt pirkimo PVM. PVM sąskaitos faktūros išrašytos nuo 2009-03-04 iki 2009-07-20, o po mėnesio, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-09-02 ir 2009-09-03 nutartimis UAB „Lagūna Baltic“ ir UAB „Baldų Lagūna“ buvo iškeltos bankroto bylos. Patikrinimo metu nustatyta, kad D. P. – pareiškėjos akcininkas valdo 50 proc. akcijų ir yra direktorius. Taip pat nustatyta, kad D. P. dirbo: 2006-03-10 – 2009-03-17 UAB „Lagūna Baltic“ komercijos direktoriaus pareigose, 2008-08-22 – 2009-09-30 UAB „Baldų lagūna“ komercijos direktoriumi, be to, yra abiejų bendrovių akcininkas. Bankrutuojančioms UAB „Lagūna Baltic“ ir UAB„Baldų Lagūna“ Vilniaus apygardos teismo nutartimis patvirtinti įsiskolinimai biudžetui: UAB „Baldų lagūna“ 14948,82 Lt, UAB „Lagūna Baltic“ 128 871,82 Lt. Be to, patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Baldų Lagūna“ ir UAB „Lagūna Baltic“ vykdė tą pačią veiklą – gamino baldus, o, iškėlus bankroto bylas, perkėlė verslą į bendrovę. Pareiškėja priėmė dalį bankrutuojančiose bendrovėse dirbusių darbuotojų, iš tų pačių tiekėjų baldų gamybai perka detales, perpirko ilgalaikį turtą ir prekių likučius, nuo jų atskaitė pirkimo PVM. Pažymėjo, kad Pažymoje nurodytos faktinės aplinkybės ir jų vertinimas nesukelia jokių neigiamų pasekmių pareiškėjai. Pažymoje nustatytos tik tam tikros faktinės aplinkybės, kurių pagrindu gali būti priimti atitinkami sprendimai. Pareiškėja nenurodė, kokias jos teises ar pareigas Pažyma objektyviai nustatė, pakeitė ar panaikino bei kokias konkrečias jos teises ar saugomus interesus gali pažeisti ar pažeidžia Pažyma, todėl daro išvadą, kad bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti tokį aktą, kuris negali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 115 str. 3 p. nustatyta, kad operatyvus patikrinimas – įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose nustatytų atskirų mokesčių mokėtojų pareigų apskaitos, mokesčių deklaravimo, sumokėjimo, registravimosi mokesčių mokėtoju ir kitose srityse vykdymo patikrinimas. Operatyvus patikrinimas atliekamas vadovaujantis šiuo Įstatymu, taip pat Administracinių teisės pažeidimų kodeksu ir kitais įstatymais.
Pagal MAĮ 128 str. 3 d. operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru. Ši tvarka yra nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2004 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. VA-128 patvirtintose Operatyvinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 1 d., administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.
ABTĮ 5 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvada, kad vadovaujantis ABTĮ 22 str. 1 d., ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.
ABTĮ 15 str. įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.
Pareiškėja nesutinka su atsakovės Pažyma, prašo ją panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Ištyrusi ir įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą (ABTĮ 57 str.) bei remdamasi aptartų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kad Pažyma plačiąja prasme yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet atlikus šį veiksmą pareiškėjos teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Kolegijos nuomone, dėl tokio veiksmo negali būti iškelta administracinė byla. Teisminis nagrinėjimas nekeliant konkretaus materialinio pobūdžio reikalavimo yra teisiškai beprasmis.
Teisėjų kolegija pažymi, kad suformuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad „teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Jei aiškinama suinteresuotam subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai, teikiama informacija, tai iš čia kildinami reikalavimai laikytini nepriskirtinais administracinių teismų kompetencijai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-7-121/2004, Nr. AS-6-322/2006, Nr. A-556-1007/2007, Nr. A-556-151/2008, Nr. A-556-308/2009).
Pagal ABTĮ 2 str. 14 d., individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Teisėjų kolegija pastebi, kad individualūs teisės taikymo aktai išreiškia ne tik valstybės valią, bet ir atskirų piliečių valią, jie skirti reguliuoti konkrečius gyvenimo atvejus, skirti konkrečiam asmeniui, nustatančiam konkrečiam asmeniui santykius su konkrečia institucija. Individualus teisės aktas išreiškia kompetentingos institucijos valią administracinių teisinių santykių srityje, išreiškia valią kito asmens atžvilgiu.
Skundžiamos Pažymos turinio analizė teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad Pažymoje pareiškėjos atžvilgiu nėra viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, todėl toks dokumentas negali būti ginčijamas teisme.
Apibendrinusi tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pažyma negali būti laikoma nei individualiu teisės aktu, nei administraciniu aktu ABTĮ 2 str. 15 d. ir Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 15 d. prasme, nes joje nėra išreikštas sprendimas viešojo administravimo srityje dėl pareiškėjos teisių ar pareigų ir pats savaime jokių pasekmių nesukelia. Kolegija pažymi, kad panaikintas gali būti tik administracinis aktas. Pažyma yra viena iš viešojo administravimo procedūrų metu priimamų procedūrinio pobūdžio dokumentų, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, esančių ginčo administraciniame teisme dalyku. ABTĮ 15 str. 1 d. pateiktas konkretus sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, tačiau į jį nepatenka pareiškėjos reikalavimas dėl Pažymos panaikinimo. Administraciniai teismai nėra įstatymų leidėjo įgalinti tirti ginčų dėl viešojo administravimo subjektų informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštų. Kaip minėta, teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama subjektui, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikyti teisės aktai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Pažymą, kuri pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl byla nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu, t. y. ši byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Atsakovės Pažymos turinio teisėtumas ankščiau išdėstytų teisės aktų pagrindu nevertintinas.
Pareiškėjai išaiškintinos ABTĮ 102 str. 3 d. nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Pagal ABTĮ 42 str. 1 d. 4 p., sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami bylą nutraukus, kai ji nenagrinėtina teisme (...).ABTĮ 42 str. 2 d. nustatyta, kad žyminį mokestį grąžina valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti pareiškimą ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar pareiškimą palikti nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, tai šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Nutraukus bylą anksčiau nurodytais motyvais, pareiškėjai, pagal ABTĮ 42 str. 1 d. 4 p., grąžintinas jos sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 42 str. 1 d. 4 p., 101 str. 1 p., 102 str. 2 d. ir 149 str.,
nutarė:
administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Delantera“ skundą atsakovei Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl operatyvaus patikrinimo pažymos panaikinimo nutraukti.
Pareiškėjai UAB „Delantera“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti 2010-05-17 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka, paduodant atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.