Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Birutei Kapustienei, dalyvaujant pareiškėjo A. T. (A. T.) atstovui advokatui Voitechui Mečkovskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. R., I. T., L. S., K. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos M. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Patikslintame pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenusi (duomenys neskelbtini). Taip pat (duomenys neskelbtini) mirė ir pareiškėjo tėvas A. T. (A. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) M. T. asmeninės nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) valdė 1,8800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo įregistruotas VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre M. T. vardu kaip vienintelis jos turimas nekilnojamasis turtas. Pareiškėjas nurodo, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, kadangi apie šį reikalavimą nieko nežinojo. Be to, jam buvo paaiškinta, kad yra praleistas įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti, todėl paveldėjimo byla negali būti užvesta. Tiek Vilniaus rajono 8-asis notaro biuras, tiek Vilniaus rajono 2-asis notaro biuras nurodė, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) į juos su pareiškimu apie palikimo priėmimą po M. T. mirties niekas nesikreipė, turto paveldėjimo byla po M. T. mirties taip pat nepradėta. Taigi niekas iš mirusiosios įpėdinių į notaro biurą nesikreipė ir palikimo nepriėmė. Pareiškėjas pažymi, jog žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), motinos sutikimu dar iki jos mirties dirbo, augino jame žemės ūkio kultūras, o po motinos mirties iš karto sklypą perėmė, pradėdamas faktiškai valdyti kaip savo. Minėtu žemės ūkio paskirties sklypu pareiškėjas iki šiol naudojasi pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. dirba žemę, palaiko jį tinkamos būklės, prižiūri, todėl sklypas nėra apleistas. Pareiškėjas yra ūkininkas, todėl žemės sklypą, padedant sūnui, kuris taip pat yra ūkininkas, naudojo ir naudoja žemės ūkio veiklai – kultūrų auginimui. Pareiškėjas kartu su sūnumi turi daug žemės ūkio technikos, kuria ir dirbama žemė. Nurodo, kad nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą būtina dėl paveldėjimo bylos pradėjimo, (duomenys neskelbtini) mirus M. T., taip pat siekiant įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę viešajame registre.

2. Suinteresuoti asmenys – L. S., I. T. ir G. R., teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su patikslintu pareiškimu sutinka.

3. Kiti suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir K. M., nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pilnai palaikė patikslintą pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Pareiškimas tenkintinas.

5. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra pareiškėjo motinos M. T. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnis). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos, t. y. atitinkamai iki (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

7. Pareiškėjas A. T. nurodo, kad jis po savo motinos mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, t. y. prižiūrėjo, tvarkė, naudojo pagal paskirtį motinai priklausiusį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame iki šiol dirba žemę, palaiko jį tinkamos būklės, prižiūri. Kadangi jis (pareiškėjas) yra ūkininkas, todėl žemės sklypą kartu su sūnumi A. T. (A. T.), taip pat ūkininku, naudojo ir naudoja žemės ūkio veiklai – kultūrų auginimui.

Šias aplinkybes iš esmės patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos apie pareiškėjui ir jo sūnui priklausančią žemės ūkio techniką, taip pat duomenys, kad pareiškėjo sūnus baigė 8 savaičių trukmės Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir įgijo kompetenciją verstis žemės ūkio veikla bei miškininkyste.

8. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjas A. T. nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaravęs savo gyvenamają vietą adresu (duomenys neskelbtini).

9. Bylos duomenimis, pareiškėjo A. T. tėvai – M. T., mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. T., miręs (duomenys neskelbtini).

Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad M. T. iš viso turėjo šešis vaikus: G. R., A. T., I. T., L. S., K. M., V. T. (V. T.); V. T. mirė (duomenys neskelbtini).

10. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, M. T. vardu įregistruotas tik 1,8800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini); kito nekilnojamojo turto M. T. vardu nėra įregistruota.

11. Į bylą pateiktas Vilniaus rajono 8-ojo notaro biuro raštas, kuriuo pranešama, jog po M. T. mirties laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) į Vilniaus rajono 8-ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, turto paveldėjimo byla taip pat nepradėta; be to, informavo, kad iki šio biuro veiklos pradžios (iki 2016-03-07) (duomenys neskelbtini) buvo priskirta Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro veiklos teritorijai turto paveldėjimo atvejams. Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuras informavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) jame taip pat nėra pradėta paveldėjimo byla po M. T. mirties.

12. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. T., kuris yra pareiškėjo sūnus, iš esmės patvirtino patikslintame pareiškime nurodytas pareiškėjo aplinkybes dėl paveldimo turto priėmimo; paliudijo, kad iki močiutės M. T. mirties jo tėvas gyveno kartu su ja, taip pat ir senelis A. T. gyveno kartu su pareiškėju iki pat savo mirties. Be to, patvirtino, kad jo tėvas A. T. po M. T. mirties dirbo likusią žemę ir tvarkė visą ūkį.

13. Taigi bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas A. T. po savo motinos M. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, toliau rūpinosi jos likusiu nekilnojamuoju turtu, ūkiu ir kt.

14. Suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. R., I. T., L. S., K. M., iš esmės neprieštarauja pareiškimo tenkinimui.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, į teisinį reglamentavimą, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas A. T. per tris mėnesius po savo motinos M. T., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

16. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turinčio fakto, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas A. T. priėmė savo motinos M. T. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 – 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. T. (A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.