- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-24
- Bylos Nr.
- ATP-33-354/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00587-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- A. Ž.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 30 Lt bauda; pripažintas kaltu padaręs ATPK 128 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas 2000 Lt bauda; A. Ž., už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 2000 Lt bauda, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. spalio 14 d. 8.14 val. Akmenės r. sav., Venta, Akmenės g., neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė vairuoti transporto priemones yra atimta laikotarpiui nuo 2012-02-07 iki 2014-02-06, vairavo transporto priemonę ,,MAZDA 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo poliso bei techninės apžiūros lapo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 17 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A 2.6.-616-922/2013 ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Skunde apeliantas pažymi, kad jis smulkiai apie įvykio aplinkybes buvo apklaustas antrame teismo posėdyje, o skundžiamame nutarime nurodoma, kad parodymus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo davė ir pirmajame teismo posėdyje. Tai neatitinka faktinio bylos proceso.
Pasak apelianto, teismas neišnaudojo visų galimybių patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytų aplinkybių, kurias, be kita ko, analogiškai nurodė ir liudytojas V. K.. Apeliantas nurodo, kad Institucijos atstovas prieš liudytojo apklausą atkreipė visų dėmesį į tai, jog momentą, kuomet policijos ekipažas neva pastebėjo žiedu važiuojantį jį (apeliantą), gali būti užfiksavę vaizdo stebėjimo kameros, kurios sumontuotos šalia esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės Ventos miestelyje. Mano, kad būtent šių kamerų vaizdo įrašai galėtų patvirtinti jo ir liudytojo V. K. parodymus, kurie nuo pradžių buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, o teismas be jokių argumentų juos vertino kritiškais. Pažymi, kad teismas neužtikrino vilkiko vairuotojo, tuo metu buvusio šalia įvykio vietos, dalyvavimo teismo posėdyje, kurio anketiniai duomenys yra žinomi ir kuris galbūt nurodytų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai svarbias aplinkybes (pvz., kiek laiko su vilkiku toje vietoje stovėjo, kiek laiko buvo ir automobilis ,,Mazda“, ar matė šalia automobilio ,,Mazda“ kitų asmenų ir t.t.). Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad teismas neišsireikalavo duomenų apie oro sąlygas (prietema, rūkas) ir apie jas nepasisakė, kas ypatingai svarbu sprendžiant dėl matomumo.
Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad teismo nutarime yra daug neatitikimų, kurie kelia abejones sprendimo objektyvumu, teisingumu, teisėtumu, o būtent tai, kad nutarime nurodyta, jog T. T. dirba Akmenės r. PK patruliu, nors iš tikrųjų T. T. dirba Akmenės rajono policijos komisariate Kriminalinėje policijoje, nutarime ne kartą neteisingai nurodyti A. N. duomenys, nurodant – A. N..
Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismas buvo neobjektyvus ir šališkas Institucijos naudai, nes kai kurių aplinkybių, įrodančių V. P. ir T. T. parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą, teismas sąmoningai nenurodė nutarime, o būtent – V. P. iš pradžių teigė matęs, kaip A. Ž. priėjęs prie automobilio ,,Mazda“ atrakino jo dureles, o tikslinant aplinkybes pradėjo teigti, kad nematė. Analogiški ir tyrėjo T. T. liudijimai. Dėl to apeliantas mano apie pareigūnų išankstinį susitarimą dėl parodymų davimo, todėl pareigūnų parodymus teismas negalėjo laikyti nekeliančiais abejonių.
Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnai privalėjo išnaudoti visas technines galimybes (fotoaparatas, fotokamera, vaizdo fiksavimas mobilaus ryšio telefonu ir t.t.) užfiksuoti šį pažeidimą, nes tokios priemonės tarnybiniam naudojimui yra išduotos, ir tai buvo jų pareiga, tačiau jie sąmoningai to nepadarė, nors jų pareiga yra surinkti ir teismui pateikti įrodymus.
Apibendrindamas apeliantas teigia, kad teismas neatliko aukščiau išvardytų veiksmų, teismo argumentai nuo atliktų veiksmų skiriasi, todėl nutarimas turi būti panaikintas ir byla persiųsta pirmos instancijos teismui ištirti neištirtas aplinkybes. Pabrėžia, kad transporto priemonės vairavimo, neturint tam teisės, faktas turi būti tinkamai įrodytas vadovaujantis LR ATPK nuostatomis, kurios numato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvieną bylos aplinkybę, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (LR ATPK 248 str.) ir įpareigoja instituciją ar pareigūną, nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Neiškvietus į teismo posėdį liudininko – vilkiko vairuotojo, neišsireikalavus vaizdo stebėjimo kamerų, kurios sumontuotos šalia esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės Ventos miestelyje, laikytina procesiniu pažeidimu, taip užkertant kelią administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti savo ATPK 272 str. 1 d. įtvirtintomis teisėmis bei sudarant prielaidas pažeisti procesines teisės normas (ATPK 248 str., 256–257 str., 284 str.), garantuojančias visapusišką, pilnutinį ir objektyvų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą, kartu lemiantį teisingo procesinio teismo sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas prašo teismo nutarimą Nr. A2.6.-616-922/2013 palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad po transporto priemonės sustabdymo vyr. patrulis V. P. siekė nustatyti pažeidimą mačiusius liudytojus, tačiau apelianto minimas vilkiko vairuotojas nurodė nematęs įvykio, dėl ko ir negali nieko pasakyti apie tai. Apie vaizdo fiksavimą kelyje Kuršėnai–Mažeikiai, Ventos gyvenvietėje, pažymima, kad įrengtoje žiedinėje sankryžoje, per kurią pravažiavo apelianto automobilis, įrengta vaizdo fiksavimo sistema atlieka momentinę nustatytais intervalais vaizdo fotografavimo funkciją ir neužtikrina nuolatinio filmavimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.). Konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų, tarp jų apelianto ir liudytojo V. K., parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, tesimo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje (16; 24–31 b. l.). Taigi apelianto deklaruojama kritika dėl administracinės bylos nagrinėjimo teisme yra nepagrįsta.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismas pritaria apelianto argumentams, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Akmenės rajono apylinkės teismas įvykdė pareigą išsiaiškinti visas svarbias, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) ir bylą išnagrinėjo nepažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamų uždavinių laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, kaip prašoma apeliaciniu skundu. Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl jų – atmesdamas apelianto ir jo poziciją palaikančio liudytojo V. K. parodymus, savaime prasilenkiančius su elementaria logika, ir remdamasis liudytojų V. P., T. T. nuosekliais, logiškais, vienodais parodymais, kurie su kitais įrodymais sudaro vieningą A. Ž. kaltę pagrindžiančią medžiagą.
Teismas, nagrinėdamas bylą pagal A. Ž. skundą apeliacine tvarka, nemano esant būtinybei ką nors šioje byloje nustatinėti papildomai ar tirti iš naujo, kaip skundu prašo apeliantas. Nėra jokio pagrindo aiškintis, ką matė ir ko nematė šalia įvykio vietos buvęs A. Ž. skunde minimas vilkiko vairuotojas, kuris šioje administracinėje byloje jokio paaiškinimo nedavė ir liudytojui V. P. tvirtino nieko nematęs, nes pylęsis degalus. Nėra pagrindo nustatinėti ir kokios oro sąlygos buvo įvykio dieną. Byloje nustatyta įvykio vieta ir laikas – 2013 m. spalio 14 d. 8 val. 14 min., liudytojas V. P. nurodė, kad oro sąlygos matomumui netrukdė. Nėra pagrindo abejoti liudytojo V. P. parodymais, nes juos patvirtina liudytojo T. T. parodymai. Vaizdo filmavimo kameros, esančios kelyje Kuršėnai–Mažeikiai, Ventos gyvenvietėje, kaip atsiliepime nurodė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, žiedinės sankryžos, per kurią pravažiavo apelianto vairuojamas automobilis, vaizdą fiksuoja – fotografuoja, nustatytais momentiniais intervalais ir neužtikrina nuolatinio filmavimo. Dėl šių priežasčių nufotografuotas žiedinės sankryžos vaizdas savaime negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybės, kad automobilį ,,MAZDA 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 14 d. 8.14 val. vairavo/nevairavo A. Ž.. Visų paminėtų ir apeliaciniame skunde akcentuojamų aplinkybių nustatinėjimas konkrečiu atveju būtų perteklinis, nereikšmingas ir prieštarautų administracinės teisenos proporcingumo, ekonomiškumo principams.
Skundžiamu nutarimu, kaip matyti, A. Ž. yra inkriminuoti du administracinės teisės pažeidimai – numatytas ATPK 124¹ str. 7 d. už tai, kad jis tikrinančiam policijos pareigūnui nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo poliso bei techninės apžiūros lapo, ir ATPK 128 str. 2 d. už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta. Teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, kad jis tikrinančiam policijos pareigūnui pareikalavus nepateikė atitinkamų kaltinime išvardytų dokumentų. Tačiau A. Ž., keldamas įvairiausias versijas, mėgina tikinti, kad 2013 m. spalio 14 d. 8 val. 14 min. automobilio ,,MAZDA 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo. Būtent apeliantui aktualiu klausimu ir pasisako aukštesnės instancijos teismas (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, liudytojų V. P. ir T. T. parodymai dėl esminių aplinkybių nėra prieštaringi, todėl nesiremti minėtų liudytojų parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. P. ir T. T. aiškiai, vienodai ir nuosekliai parodė, kad patruliuodami automobiliu pastebėjo A. Ž., vairuojantį automobilį ,,MAZDA 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsijungę švyturėlius ėmė minėtą automobilį persekioti, automobilis ,,MAZDA 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasukęs staiga sustojo šalikelėje Akmenės gatvėje, iš minimo automobilio vairuotojo vietos išlipo A. Ž., kuris užrakino automobilį. Liudytojai V. P. ir T. T. kategoriškai nurodė, kad A. Ž. automobilyje buvo vienas ir pats jį vairavo, o apeliantas viso proceso metu tvirtina, kad automobilį ,,Mazda“ vairavo jo draugas liudytojas V. K.. Nepaisant to, kad liudytojo V. K. įvykio vietoje, kai policijos pareigūnai reikalavo A. Ž. pateikti atitinkamus dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, rašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, net nebuvo, apeliantas vistiek tvirtina, kad jo sutuoktinei priklausantį automobilį ,,Mazda“ vairavo liudytojas V. K.. Iš tokių apelianto teiginių reiktų daryti su elementaria logika prasilenkiančią išvadą, kad policijos pareigūnai turėjo matyti tai, ko realiai nebuvo.
Daugiau pasisakant apie A. Ž. viso proceso metu keltas versijas ir atitinkamai apie liudytojo jo draugo V. K. parodymus pažymėtina, kad liudytojas V. K. teismo posėdyje nurodė, kad įvykio dieną automobiliu ,,Volvo“ vežė A. Ž. į darbą (29–30 b. l.), o A. Ž. aiškino, kad automobiliu ,,Mazda“ su V. K. važiavo į Šiaulius pas tokį asmenį, kuris prekiauja padangomis (16 b. l.). Toliau V. K. teigia, kad automobiliui ,,Volvo“ nuleido padangą, tačiau nepavyko atsukti rato, o tada A. Ž. pasiūlė nueiti pas jį į namus ir paimti kieme stovinčią transporto priemonę ,,Mazda“, kurioje yra domkratas ir kiti įrankiai, reikalingi pakeisti ratą, ką jis ir padarė – paėmė transporto priemonę ,,Mazda“ ir ja atvažiavo prie A. Ž. ir transporto priemonės ,,Volvo“. Tada, pasak V. K., A. Ž. iš transporto priemonės ,,Mazda“ pasiėmė ir ėmė keisti ratą, o jis (V. K.) su ,,Mazda“ išvažiavo atgal pas apeliantą į namus. Liudytojas V. K. tvirtino, kad tądien Ventos miestelyje jis policijos nematė ir niekas jo nestabdė, o apeliantas teismo posėdyje nurodė, kad stovėdamas matė, kaip policijos pareigūnai, įsijungę švyturėlius, vejasi ,,Mazda“ automobilį – ,,...nusileidžia į tą gatvę ir privažiuoja. Mane čiumpa P. už pažastų, stumia į automobilį...“ (26 b. l.). Dėl tokių apelianto ir liudytojo V. K. aiškinimų kyla logiškas klausimas, kur buvo automobilis ,,Volvo“, kuriam A. Ž. neva keitė ratą, ir kodėl įvykio vietoje nebuvo V. K., jei, pasak apelianto, policija su įjungtais švyturėliais atsivijo automobilį ,,Mazda“. Akivaizdu, kad ne liudytojų V. P. ir T. T. parodymai, o apelianto ir liudytojo V. K. parodymai ne tik prieštarauja vieni kitiems, bet ir savaime yra prieštaringi, visiškai nelogiški, todėl atmesti pagrįstai.
Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnai neatsitiktinai, o pažinodami A. Ž. kaip pažeidėją, kuriam teisė vairuoti transporto priemones atimta, pamatę A. Ž. vairuojantį automobilį, ėmėsi tikslinių priemonių patikrinti, ar apeliantas turi teisę vairuoti transporto priemones, ir jų spėjimas pasitvirtino – buvo nustatyta, kad apeliantas teisės vairuoti transporto priemones nėra atgavęs, transporto priemonės registracijos liudijimo, civilinės atsakomybės draudimo poliso bei techninės apžiūros lapo nepateikė, dėl to konkrečiai jam ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ str. 7 d. ir 128 str. 2 d.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, skundžiamame nutarime, kurio turinys apeliantui aiškiai žinomas, ir aptarta šioje nutartyje, konstatuojama, jog nustatytos objektyviosios įvykio aplinkybės, atkurta įvykių seka neginčijamai patvirtina, kad A. Ž. pažeidė KET 14 ir 17 punktų reikalavimus bei padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kokias konkrečiai pareigas užima liudytojai policijos pareigūnai, matė V. P. ir T. T., kas, su kuo ir kaip atrakino automobilį ,,Mazda“, esminės reikšmės, sprendžiant dėl apelianto kaltės šioje administracinio teisės pažeidimo byloje neturi, todėl detaliau pasisakyti apie tai nėra pagrindo. Tai, ar asmens, minimo skundžiamame nutarime ir atitinkamai apeliaciniame skunde, pavardė yra N. ar N. (skundžiamame nutarime nurodoma dvejopai), taip pat nekeičia skundžiamo nutarimo esmės.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui nuobaudas ir galutinę subendrintą nuobaudą, nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė ir atsižvelgė į visas reikšmingas nuobaudų skyrimui aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Akmenės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas tiek dėl apelianto kaltės, tiek dėl jo atžvilgiu taikytinos atsakomybės, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
A. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.