Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-05 · Byla Nr. N-575-840-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-05
Bylos Nr.
N-575-840-08
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-840/2008Procesinio sprendimo kategorija 48.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. gruodžio 5 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. S. dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo. Protokole nurodyta, kad 2007-08-27 apie 22.00 val. E. S. savo namuose, adresu Vilniaus g. 27-13, Joniškyje, nepilnamečio sūnaus V. S. akivaizdoje stumdė jo mamą V. S. , neleido ilsėtis vaikui, tokiais veiksmais darė neigiamą įtaką sūnaus auklėjimui ir panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. paaiškino, kad žmona V. S. yra iškėlusi skyrybų bylą, jie gyvena atskiruose kambariuose. Po skyrybų bylos iškėlimo jų tarpusavio santykiai yra labai atšalę, nuolat kyla konfliktai. Paaiškino, kad 2007-08-27 vakare, apie 22 val., jis bandė pasikalbėti su žmona apie šeimos išsaugojimo galimybes, siūlė takytis, bet žmona atsisakė su juo bendrauti. Tą vakarą jis nusprendė eiti nakvoti pas savo tetą, kad žmona ir sūnus galėtų ilgiau kartu pabendrauti. Jis nuėjo atsisveikinti su miegančiu sūnumi, pasilenkė per V. S. pabučiuoti sūnaus, o V. S. griebė už jo rankos ir pargriovė jį į lovą. Jis neišlaikė pusiausvyros ir užgriuvo ant V. S. prie lovos krašto, bet vaiko neprispaudė. V. S. pradėjo rėkti, kad ją reikia gelbėti, kodėl ji taip šaukė – nežino. Vaikas pabudo, atrodė išsigandęs, bet neverkė. Tada jis išėjo miegoti pas tetą, vaiko nenuramino, nes paprastai tai daro jo žmona. Mano, kad jis vaiko teisių nepažeidė, vaikas buvo pažadintas ne dėl jo kaltės, prašė administracinę bylą nutraukti.

II.

Joniškio rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 18 d. nutarimu nutarė skirti E. S. įspėjimą. Teismas konstatavo, kad E. S. nepripažino savo kaltės, bet jo kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė V. S. , apklausta byloje liudytoja, parodė, kad jos iniciatyva yra iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, tarp jos ir sutuoktinio nuolat kyla konfliktai, nes vyras nori gyventi kartu, nuolat reikalauja, kad ji „vykdytų žmonos pareigą“, t.y. turėtų su juo intymių santykių, o ji to nenori. Vakare, apie 22 val., kai sūnus jau snaudė (jis paprastai 22 val. jau miega), atėjo E. S. į jos ir sūnaus kambarį. Liudytoja paaiškino, kad ir anksčiau yra kilę konfliktai, todėl ji nusprendė išeiti pasikalbėti į kitą kambarį ir įrašyti jų pokalbį į diktofoną. Vyras pamatęs diktofoną, labai įniršo, puolė norėdamas diktofoną atimti, užgriuvo ant jos ir vaiko, garsiai ant jos šaukė. Nuo to pabudo jų sūnus ir labai išsigando. Vaikas verkė, sakė, kaip jai (mamai) turėjo būti baisu dėl tokio tėčio elgesio. Vyras, pačiupęs diktofoną, išbėgo iš kambario, šaukdamas, kad dabar tai jau jai bus. Ji išsigandusi paskambino policijai. Po to konflikto sūnus maždaug valandą verkė, visą naktį labai neramiai miegojo. Liudytojas E. K. parodė, kad jam, kaip Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjui buvo pavesta ištirti 2007-08-27 naktį vykusį įvykį. Jis apsilankė mažamečio nukentėjusiojo V. S. gyvenamojoje vietoje ir su juo bendravo, kartu kambaryje būnant vaiko mamai V. S. . Vaikas papasakojo, kad jo tėvas puolė ant mamos, užgriuvo lovoje ant jos, tėtis garsiai šaukė. Vaikas sakė, kad jis buvo išsigandęs tėčio. Teismas pažymėjo, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti savo vaikus, juos prižiūrėti, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.). Teismas konstatavo, kad E. S. nakties metu, vaikui miegant, sukėlė konfliktą su sutuoktine miegančio vaiko lovoje, užgriuvo ant jo ir ant vaiko motinos vaiko akivaizdoje, garsiai šaukė, taip vaiką pažadindamas iš miego ir jį išgąsdindamas, sukeldamas jam baimę ir nerimą dėl jo motinos saugumo. Teismas nurodė, kad tokią išvadą daro remiantis tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek nukentėjusiojo įstatyminės atstovės parodymais, duotais teisme, o taip pat liudytojo E. K. parodymais apie vaiko reakciją į tėvų konfliktą. Teismas nurodė, kad E. S. , turintis pradinių klasių mokytojo specialybę ir išmanydamas vaikų psichologiją, nakties metu eidamas į motinos ir miegančio vaiko miegamąjį kambarį pasikalbėti su sutuoktine, šeimoje esant įtemptiems santykiams, nuolat kylant konfliktams dėl bendravimo, vaiko auklėjimo, šeimos tolesnio likimo, privalėjo suvokti ir suvokė, kad kils konfliktas, kad bus pažadintas vaikas, kad jis bus išgąsdintas, kad girdės, kaip tėvai tarpusavyje aiškinasi ir barasi. Teismas pažymėjo, kad remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota tokios kategorijos bylose (administracinė byla Nr. N16-359/2007), pagal kurią tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams, nes bet koks valdžios panaudojimas vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje, yra draudžiamas. Veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu: fiziniu smurtu, agresyviais barniais šeimoje, kurie kelia vaikui baimę, teismų praktikoje taip pat traktuojami priešingais vaiko interesams, nes jie daro žalą vaiko psichikai, jo harmoningam vystimuisi. E. S. veika yra priešinga teisei, nes vaikas nagrinėjamoje situacijoje buvo psichologiškai traumuojamas, buvo išgąsdintas, ilgą laiką verkė, o tai neginčijamai daro neigiamą poveikį sveikam vaiko vystimuisi ir jo sveikatai. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nevertina V. S. veiksmų.

III.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nutarimą ir bylą nutraukti. E. S. paaiškina, kad V. S. yra inicijavusi santuokos nutraukimo procesą ir norėdama kuo greičiau nutraukti santuoką, ieško pretekstų kaip išprovokuoti kivirčus ir į tuos kivirčus įtraukia mažametį sūnų. E. S. pažymi, kad jis rūpinasi vaiku, su juo praleidžia laisvalaikį. V. S. jį nori sukiršinti su vaiku, nes santuokos nutraukimo byloje siekia įrodyti, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Minėtą vakarą, prieš išeinant nakvoti pas tetą, jis norėjo atsisveikinti su sūnumi, o V. S. jį sugriebė už rankos. Dėl to jis neišlaikė liksvaros ir užgriuvo ant jos. V. S. be jokio pagrindo pradėjo šaukti, iškvietė policiją. Apelianto įsitikinimu pati V. S. savo elgesiu ir vaidyba kenkia vaiko interesams. Teismas nepagrįstai rėmėsi vaiko paaiškinimu, nes juos užfiksavo policijos pareigūnas, dalyvaujant tik suinteresuotai V. S. ir nesant vaiko teisių apsaugos atstovui.

Atsiliepimas

V. S. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad ji ir vaikas dėl E. S. elgesio nuolat patiria psichologinį ir fizinį smurtą. Tokiu elgesiu E. S. siekia vilkinti santuokos nutraukimo procesą, nepaiso vaiko interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose yra konstatavęs, kad vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų elgesiu (fiziniu smurtu, agresyviais barniais šeimoje), traktuojami kaip tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams ir kad už tokius veiksmus tėvams gali būti taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N16-359/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N2-818/2005 ir kt.).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Vaiko akivaizdoje kilusio konflikto aplinkybes patvirtina V. S. ir E. S. rašytiniai paaiškinimai taip pat jų paaiškinimai duoti teisme, policijos pareigūno E. K. tarnybinis pranešimas, kuriame be kitų aplinkybių fiksuoti ir vaiko V. S. paaiškinimai. Paminėti įrodymai patvirtina, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.00 val. E. S. puolė ant E. S. , užgriuvo lovoje ant jos, garsiai šaukė, stumdė E. S. . Dėl to nepilnametis V. S. buvo išgąsdintas, ilgą laiką verkė. Teismas sprendžia, kad tokie E. S. veiksmai yra priešingi vaiko interesams, sukėlė nepilnamečiam V. S. baimę, darė neigiamą poveikį sveikam vaiko vystimuisi. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių reikėtų atmesti nepilnamečio V. S. paaiškinimus, fiksuotus policijos pareigūno E. K. tarnybiniame pranešime (b.l. 6).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad E. S. tėvo valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams ir už tai yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos vertinant įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylose, teisingai taikė įstatymą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius