Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-07-31 · Civilinė byla Nr. e2VP-22908-854/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-31
Bylos Nr.
e2VP-22908-854/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17058-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Čėsnienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Skolininkas
V. K., T. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-22908-854/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17058-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1; 3.5.18 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas V. K., T. K., antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui V. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine T. K. priklauso ½ T. K. gaunamos nuolatinės išmokos ir/ar jai prilyginamų pajamų.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinės bylos bei vykdomosios bylos Nr. 0177/18/01877 medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą išieškoti iš V. K. 50 Eur sumą (v. b. l. 1, 15). Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, V. K. pajamų negauna, banko ir kredito įstaigose piniginių lėšų neturi (v. b. l. 13). Vykdymo procese nustatyta, jog nuo 1984 m. liepos 26 d. skolininkas yra sudaręs santuoką su T. K. (v. b. l. 14, 36). Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad T. K. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 2-ojo poskyrio gauna nuolatinę išmoką. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė teismui duomenis apie tai, kad T. K. nuo 2014 m. vasario 3 d. paskirta socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu. Nustatyta, kad 2019 m. balandžio 3 d. antstolė areštavo skolininko sutuoktinės iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus gaunamą nuolatinę išmoką ir/ar jai prilyginamas pajamas (v. b. l. 37-38, 41).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai. Netekto darbingumo pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą (įstatymo 5 straipsnio 2 punktas), nėra priskiriama prie išmokų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio nuostatas nėra galimas. CPK 737 straipsnio 7 punkte nurodyta, jog išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės (CPK 736 straipsnis) taip pat taikomos ir pensijoms. Netekto darbingumo pensija patenka į CPK 737 straipsnio 7 punkte išvardintas išmokas. Taigi įstatymai nenumato draudimo antstoliui nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės gaunamą netekto darbingumo pensiją.

Antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. balandžio 3 d. priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine forma (v. b. 39, 40). Atsižvelgdama į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. gegužės 30 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybėje – ½ dalis skolininko sutuoktinės gaunamos nuolatinės išmokos ir/ar jai prilyginamų pajamų priklauso skolininkui ir iš jų galima išieškojimas (v. b. 42).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, antstolis pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išieškotojo prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas (v. b. l. 27), todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui V. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės T. K. pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Čėsnienė