- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-07-17
- Bylos Nr.
- 1-141-834/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Mindaugas Vaivada, Zenonas Juknevičius
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M. (D. M.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec., vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „Avenlita“ taksi įmonėje pusė etato , gyv. (duomenys neskelbtini), Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., teistas:
1) 2010-03-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str., 1 d., nubaustas - 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;
2) 2013-01-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22:00 val., iki 8:00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir bausmės vykdymo metu neatlygintinai išdirbti 80 val., nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusias ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. 2014 m. vasario 14 d., apie 17.00 val. būdamas prie namo adresu Mėguvos g. 1, Buivydiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., tvarkydamas automobilį „Audi 100", valst. Nr. Tl1630, kuriuo teikia taksi paslaugas, pagrobė svetimą turtą - planšetinį kompiuterį „S. G. GT-N 5100 8.0" 1730,45 Lt. vertės su dėklu 69,30 Lt. vertės, kompiuteryje buvusia 64 GB atminties kortele 173,25 Lt. vertės, SIM kortele 10 Lt. vertės, žinodamas, kad iš 2014-02-11 į 2014-02-12 tarpe tarp 02.00 - 04.00 val., keleivis E. B. minėto planšetinio kompiuterio su priklausiniais pasigedo, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. B. bendrą 1983 Lt. turtinę žalą.
D. M. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad šiuo metu dirba, tačiau tik 4 val., per dieną dėl sveiktos, ieškosi darbo, todėl registruojasi darbo biržoje. Nepamena kokia buvo diena, bet buvo po išeiginių, keleivis paliko automobilyje planšetinį kompiuterį, kurį jis valydamas automobilį atrado. Prisipažįsta, kad niekur nesikreipė ir niekam nepranešė, jog rado planšetę. Jeigu keleiviai ką nors palieka automobilyje jie kreipiasi į dispečerinę, o šiuo atveju niekas nesikreipė. Iš pradžių vežiojosi planšetę tikėdamasis, kad atsiras savininkas. Po to tą planšetę atidavė vaikui žaidimams. Dirbdamas taksi firmoje nežinojo, kad reikia rastus daiktus grąžinti. Tą vakarą, kai nuvežė klientą prie namų klientas kreipėsi į jį, kad pasigedo planšetinio kompiuterio, jie apieškojo automobilį, tačiau nieko nerado, o klientas pasakė „nieko tokio gal kur kitur palikau“. Kokios būklės buvo kompiuteris kai jis jį rado nepamena, bet stiklas buvo sudaužytas, tai jam pasakė jo vaikai. Programų jokių neužsakinėjo, planšete naudojosi tik vaikai. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes prašoma suma per didelė, kompiuterį atidavė, jis turi šeimą, jo žmona nedirba augina vaiką, o pats dirba tik 4 val. Pripažįsta, kad keleivį galėjo surasti per dispečerinę, bet dispečerė jo neklausė apie planšetinį kompiuterį ir dėl įvykio su juo nebuvo susisiekusi. Savo poelgį vertina blogai, gailisi.
Nukentėjusysis E. B. parodė, kad „Salentino“ baro barmeno paprašė jam iškviesti taksi, tiksliai neatsimena, bet galėjo būti antra ar trečia valanda nakties. Mergina jam iškvietė taksi, prisimena, kad kompiuteris buvo ant baro su telefonu. Kai mergina pasakė, kad taksi atvyko jis daiktus pasiėmė ir išėjo. Taksi nuvežė jį į vietą, jis sumokėjo ir paliko arbatpinigių, išlipęs suvokė, kad neturi kompiuterio ir bėgo į taksi, kad pažiūrėtų ar automobilyje nepaliko kompiuterio. Prisimena, kad taksistas uždegė šviesą ir jis ieškojo po sėdynėm ir gale, tačiau nerado. Pamanė kad paliko bare. Grįžęs namo paskambino „Salentino“ barmenei ir paklausė ar nepaliko kompiuterio, ji pasakė, kad ne. Kitą rytą nuvažiavo į „Salentino“ barą, paklausė, kokia taksi bendrovė jam vakar buvo iškviesta. Skambino ir į savo planšetinį kompiuterį, tačiau jis buvo išjungtas. Jo draugė paskambino į taksi firmą, o dispečerė pasakė, kad buvo susisiekusi su taksistu, bet taksistas nieko nerado. Planšetinis kompiuteris buvo puikios būklės, jam buvo 6 mėnesiai. Kompiuteryje buvo banko kodai, darbo užrašai kurie jam yra svarbūs. Po poros mėnesių telefone žiūrėjo nuotraukas, ir „DROBOX“ programoje rado asmens, kurio nepažįsta nuotraukas. Tuo tarpu į el. pašto dėžutę ateidavo el. laiškai, kad iš jo planšetinio kompiuterio buvo perkami žaidimai, ekranų fonai, muzika. Nors planšetinio kompiuterio ekranas sudaužytas juo naudotis galima. Palaiko savo civilinį ieškinį, kur neturtinę žalą sudaro 868,86 eurų. Planšetinio kompiuterio viduje buvo įdėta 2 GB kortelė, o 64 GB kurioje jis laikė visas savo nuotraukas nebuvo, todėl prašo turtinės žalos. Prašo priteisti ir turtinę, ir neturtinę žalą. Dėklas buvo grąžintas, jis buvo geros būklės.
Liudytoja E. B. parodė, kad vyras davė jų vaikui naudotis planšetinį kompiuterį, ji jo paklausė iš kur jis jį gavo, o šis atsakė, kad keleivis kompiuterį paliko automobilyje. Buvo pažeistas kompiuterio ekranas ir iš galo esanti kamera. Svarstė ką daryti, tačiau nesikreipė į jo firmą, jeigu dispečerė būtų kreipusis tai būtų kompiuterį atidavę. Niekas nesikreipė, todėl jie ir neatidavė kompiuterio. Vaikas žaidė, filmukus žiūrėjo.
L. R. B. parodė, kad nieko nežinojo apie kompiuterį, jo prašė nupirkti tik įkrovimo įrenginį. Jis dirba Gariūnuose, ten tokius parduoda, paėmė aparatą pamatavo ir nupirko. Laidą paprašė nupirkti dukrelė ar žentas nepamena. Kompiuteris buvo normaliame stovyje. Nupirko pakrovimą, įkrovė aparatą ir pafotografavo. Fotografavo tam, kad išmėgintų kaip veikia. Šiuo kompiuteriu naudojosi vieną dieną. Ryte paėmė ir vakare atidavė. Žentas nesakė iš kur tas kompiuteris. Kai jis fotografavo ekranas veikė, rodė nuotrauką normaliai.
Iš byloje, esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti Č. M. g. 123, Leičių k.,m Zujūnų sen., Vilniaus raj. ( b.l.14-16, tomas 1).
Iš byloje, esanti 2014-06-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2014-06-02 nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo H. B. įgaliotoji atstovė D. L. pateikė 8 foto falus, el. pašto išrašus, CD diską su jame esančiais 17 ir 6 fotofailais. (1.1, b.1,26,28-41),
Iš byloje, esančio 2014-09-04 kratos protokolo matyti, kad 2014-09-04 kratos metu name, esančiame adresu Mėguvos gt. 1 Buivydiškių km. Zujūnų sen. Vilniaus raj., priklausančiame R. B. ir V. B.. buvo rastas ir paimtas planšetinis kompiuteris „S. G. GT-N5100 8.0". (t.l, b.I.152-153).
Iš byloje , esančio 2014-09-04 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2014-09-04 buvo apžiūrėtas planšetinis kompiuteris „S. G. GT-N 5100 8.0", rastas ir paimtas 2014-09-04 kratos metu name, esančiame adresu Mėguvos gt. 1 Buivydiškių km. Zujūnų sen. Vilniaus raj., priklausančiame R. B. ir V. B.. Kompiuteris yra mėlynos spalvos dėkle. Atidarius dėklą, yra baltos spalvos planšelinis kompiuteris, priekinė jo dalis apačioje pažeista, t.y. apatinėje dalyje yra horizontalus, per visą korpusą skilimas. Kompiuteryje yra 2 GB micro atminties kortelė, SIM kortelės nėra. (t.l, b.l.154-158).
Iš byloje , esančio 2014-09-26 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad 2014-09-26 nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. B. įgaliotąjai atstovei D. L. atpažinimui buvo pateikti 3 planšetiniai kompiuteriai, iš kurių ji atpažino planšetinį kompiuterį, pažymėtą Nr. 2, kaip tą, kuris priklausė E. B., pagal bendrą formą, dėklą, lizdą pieštukui, atminties kortelei, IMEI kodą, kuris buvo pateiktas policijai, (t.l, b.1.1 59-162).
Motyvuojamoji dalis
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo D. M. kaltė, jog jis pavogė svetimą turtą įrodyta. Nors pats D. M. teigia, nukentėjusysis kompiuterį paliko pas jį mašinoje ir niekas nesikreipė dėl kompiuterio. Tačiau ir pats kaltinamasis posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis patvirtino, jog tą patį vakarą nukentėjusysis pasigedo kompiuterio ir jie abu jo ieškojo. Taigi, kaltinamasis radęs kompiuterį ir žinodamas, jog nukentėjusysis ieškojo kompiuterio, negražino kompiuterio, o pasiliko sau, kur po to atiduoda naudoti savo šeimos nariams, tokiu būdu pavogdamas svetimą daiktą. Kaltinamoji parodymai, jog laukė kol jam paskambins iš darbovietės dispečerinės ir paklaus dėl kompiuterio vertintina, kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija. Todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis D. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri laikoma nesunkia. Kaltinamasis D. M. savo kaltės neneigė, jog paėmė kompiuterį, neneigė, kad nukentėjusysis ieškojo kompiuterio, nors ir ieškojo priežasčių pateisinančių save, tai yra, kad iš dispečerinės niekas nepranešė, kad reikia grąžinti gražinti kompiuterį, tačiau iš esmės pripažino savo kaltę, tardamas paskutinį žodį gailėjosi. Todėl teismas turi pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi (LR BK 59 str.1d.2p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo ( b.l.79, tomas 1I). Darbovietės UAB“Avenlita“ charakterizuojamas teigiamai ( b.l. 58, tomas II). Tačiau ne kartą baustas administracine tvarka ( b.l. 45-50, tomas II), teistas ( b.l.26-28, 30, 33-38, tomas II ) Visos šios aplinkybės rodo, kad D. M. nėra linkęs gerbti ir laikytis visiems priimtinų moralaus elgesio normų. Visos šios paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, kaltinamajam D. M. gali būti skiriama BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės dydį atsižvelgtiną į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmės trukmė skirtina mažesnė nei numatyta sankcijos vidurkyje, tai yra jos dydis mažinamas arčiau sankcijos minimumo. Įvertinus bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šeimyninę padėtį, kad yra vedęs, augina nepilnamečius vaikus, teismas turi pagrindo manyti ,kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo 5209, 76 Lt ( 1508, 85 EUR) sumai. Ir prašo priteisti 2209,76 Lt turtinės žalos ir 3000 Lt neturtinės žalos ( b.l.49-51 ). Posėdžio metu civilinį ieškinį nukentėjusysis ir jo atstovai palaikė ir prašė patenkinti. Paaiškino, jog kompiuteris buvo naujas, jam buvo vos keturi-penki mėnesiai. Kompiuteris buvo grąžintas, tačiau sudaužytas ekranas, kartais yra blogai valdomas. Nors kompiuteris yra grąžintas, tačiau po įvykio turėjo įsigyti kitą kompiuterį, nes jis pats yra fotografas, todėl jam buvo reikalingas kompiuteris darbui. LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. Nustatyta, kad D. M. savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė turtinę žalą. Turtinė žala yra įrodyta ir pagrįsta. Tik mažintinas turtinės žalos dydis dalyje dėl kompiuterio. Nukentėjusysis prašė priteisti už kompiuterį 1643, 90 Lt ( 476, 10 EUR). Nurodė, jog kompiuteris nors ir buvo grąžintas, tačiau jo ekranas buvo sudaužytas, dėl ko yra apsunkintas jo naudojimas. Jeigu ekranas sudaužytas, tai kompiuterio kaina 30-40 Eurų. Atsižvelgiant į tai, jog kompiuteris nukentėjusiajam grąžinta, tačiau sudaužytas ekranas, dėl ko yra apsunkintas jo naudojimas, todėl ieškinys dalyje už kompiuterį tenkintinas iš dalies ir už kompiuterį priteistina 300 EUR, Likusiojo dalyje dėl turtinės žalos atlygintino ieškinys tenkintinas visiškai. Iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 463,88 EUR turtinės žalos atlyginimo.
Nuketėjusysis E. B. prašo atlyginti 3000 Lt ( 868, 86 EUR) neturtinę žalą. Nurodo, jog dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė moralinę žalą. Dėl prarasto kompiuterio buvo praradęs telefonu, tarp kurių buvo ir jam svarbių telefono numerių, reikėjo pirkti naują kompiuterį, prarado kortelių kodus, turėjo skambinti į banką, blokuoti sąskaitas, reikėjo visur važinėti. Jis pats yra fotografas, kortelėje buvo nuotraukos, kurias jis prarado, nuotraukoms taikomos autorinės teisės.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus . Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. D. M. pagrobdamas E. B. kompiuterį sudarė nukentėjusiajam nepatogumų. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo papildomi nepatogumai, prarado telefono numerius, nuotraukas, turėjo pirkti naują kompiuterį, nes ji pats yra fotografas, jo patirti nepatogumai susiję tiek su darbine veikla, tiek su asmeninio pobūdžio išgyvenimais dėl prarastų telefonų numerių, banko kortelių kodų, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant neturtinės žalos dydį vertintina ir kaltinamojo turtinė padėtis, įregistruotas darbo biržoje ir bedarbio statusas suteiktas nuo 2013-12-27, dirba taksi įmonėje pusę etato, kur iš pažymos apie darbo užmokestį UAB “Avenlita“ matyti, jog jo darbinės pajamos nepastovios, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėnesio - 2015 vasario mėnesio buvo išmokėta 475, 28 EUR, augina nepilnamečius vaikus. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį , nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydį ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo E. B. prašymą tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamojo D. M. 450 EUR neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas .
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. ( D.) M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.
Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, punktą, ir D. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems), įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigoti dirbti ar būti registruotam darbo biržoje.
Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktą ir D. M. skirti įpareigojimus: atlyginti turtinę žalą per dešimt mėnesių nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokami darbai turi būti atlikti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo E. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. M. nukentėjusiajam E. (E.) B. 463 EUR 88 eurocentus ( keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus ir 88 euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 450 EUR ( keturis šimtus penkiasdešimt eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.