Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje S. B., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 15 MGL (564,90 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. 2021 m. kovo 17 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

S. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad gyvena kartu su buvusia žmona T. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Automobilis „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo buvusios žmonos vardu, tačiau ji pati nevairuoja, neturi vairuotojo pažymėjimo. Iš jo buvo atimta vairuotojo teisė kažkur prieš 15 metų ir jis šiuo metu vairuotojo pažymėjimo neturi. Nurodytu automobiliu kartais leidžia naudotis savo pažįstamiems, pats naudojasi šiuo automobiliu, nors ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis automobilį „Saab“ praeitą savaitę nuvarė pas pažįstamą į garažą (duomenys neskelbtini), kad sutaisytų. Vakar, tai yra 2021 m. kovo 17 d., apie 10.00 val., jis atvyko pasiiimti tą automobilį į pažįstamo garažą. Ten jis išgėrė kažkur du ar tris butelius alaus 6 proc. stiprumo. Maždaug po valandos nuvažiavo nurodytu automobiliu namo į (duomenys neskelbtini). Jis atvažiavo prie savo namo (duomenys neskelbtini) ir priparkavo automobilį kieme, išjungė variklį ir sėdėjo automobilyje, kai atvažiavo policijos pareigūnai, kurie priėjo prie jo ir paprašė patikrinti blaivumą alkotesteriu. Jis atsisakė tikrintis blaivumą, dėl kokios priežasties negali paaiškinti. Pareigūnai jį sulaikė ir atvežė į areštinę. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų. (b. l. 83)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas L. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. kovo 17 d. dirbo pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką kartu su porininku vyriausiuoju patruliu A. R.. Apie 12.52 val., iš Vilniaus VPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją, kuris vairuoja automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuoja link (duomenys neskelbtini). Per kelias minutes atvykus nurodytu adresu, nes tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone, visai netoli įvykio vietos, daugiaaukščio gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjus prie automobilio pamatė, kad prie vairo sėdi vyras, kaip vėliau paaiškėjo S. B.. Bendraujant su minėtu vyru, iš jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, į ką vyras atsakė, kad vartojo, tačiau prieš kiek laiko nenurodė. Vyras paaiškino, kad atvažiavo pas buvusią sugyventinę. Pareikalavo S. B. pasitikrinti blaivumą, tačiau jis nuo blaivumo patikrinimo atsisakė. Įvykio vietoje telefonu susisiekė su pranešėja L., kuri paaiškino, kad važiuodama kartu su draugu D. ties (duomenys neskelbtini) ligonine pastebėjo važiuojantį automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevravo, o pranešėja visą laiką važiavo iš paskos iki pat (duomenys neskelbtini), kur automobilis sustojo ir prisiparkavo. Iš pranešėjos ir jos draugo buvo priimti paaiškinimai. Pažymi, kad iš pradžių S. B. nesutiko, kad vairavo automobilį neblaivus, tačiau vėliau jiems prisipažino, kad vairavo išgėręs. Automobilio vairuotojas S. B. 13.30 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus VPK OVS tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 43–44).

Liudytoja T. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad S. B. yra buvęs jos vyras. Santuokos metu gyveno jos bute (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo jis išvažiavo ir dabar žino, kad gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tikslaus adreso nežino. Po skyrybų buvęs vyras S. B. paprašė jos, kad automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Regitroje užregistruotų savo vardu, pasiūlė, kad tokiu atveju šiuo automobiliu leis naudotis jos sūnui. O šį automobilį jis kažkaip kažkokiame autoservise tuo metu surinko pats, nes dirbo (duomenys neskelbtini). Ji sutiko minėtą automobilį užregistruoti savo vardu, jai nekilo jokių blogų minčių, pati jo neklausė, kodėl jis nenori automobilio užregistruoti savo vardu. Po automobilio užregistravimo S. B. visą laiką pats naudojosi šiuo automobiliu ir visą laiką automobilis buvo jo žinioje, o ji oficialiai yra automobilio savininkė. Pati vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada nevairavo. Kartais susiskambindavo su S. ir jam nuolat sakydavo, kad iš rūsio pasiimtų savo likusius daiktus, nes jai reikia atlaisvinti vietą, tačiau konkrečios jo atvykimo dienos niekada nesutardavo. 2021 m. kovo 17 d., dienos metu, tačiau tikslaus laiko neprisimena, jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino draugė ir pasakė, kad jos kieme (duomenys neskelbtini), stovi jos vardu registruotas automobilis „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio viduje turbūt yra jos buvęs vyras. Kai išėjo į kiemą pamatė automobilį, jo viduje sėdintį buvusį vyrą S. B., įvykio vietoje jau buvo ir policijos pareigūnai bei asmenys, pranešę apie įvykį. Policijos pareigūnai jai paaiškino, kad buvęs vyras S. B. vairavo automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, taip pat pasakė, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, ką sužinojo iš policijos pareigūnų pirmą kartą. Visada galvojo, kad buvęs vyras turi vairuotojo pažymėjimą. S. B. jai atidavė automobilio registracijos liudijimą, o policijos pareigūnai patarė automobilį iš VĮ Regitros išregistruoti, ką ir padarė 2021 m. kovo 17 d. Prašo grąžinti jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos prideda automobilio registracijos liudijimo kopiją ir pažymą apie transporto priemonės išregistravimą (b. l. 48–49).

Liudytoja L. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 17 d., apie 12.45 val., važiavo kartu su savo draugu D. B. ir drauge automobiliu. Automobilį vairavo jos draugas D.. Ties (duomenys neskelbtini) poliklinikos stotele pastebėjo priešais jų automobilį kelyje pavojingai manevruojantį automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas kelyje mėtėsi į šalis, jai iš karto kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Draugas pasakė greitai skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešti apie neblaivų vairuotoją, ką ir padarė. Telefonu jai pasakė, kad gerai būtų, jeigu jie važiuotų iš paskos galimai neblaivaus vairuotojo, todėl važiavo iš paskos ir nuolat telefonu ryšį palaikė su policijos atstovu ir pranešinėjo, kur važiuoja automobilio vairuotojas. Taip nutiko, kad su jais važiavusią draugę vežė adresu (duomenys neskelbtini), ir iš savo automobilio matė, kad automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įsuko į kiemą (duomenys neskelbtini). Kol išleido draugę, kaip tik atvyko policijos pareigūnai, jie pamatė kieme esantį automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su draugu policijos pareigūnams surašė paaiškinimus. Pažymi, kad visą laiką automobilio nebuvo pametę iš akių, jie jį nuolat matė ir važiavo paskui jį (b. l. 58–59).

Liudytojas D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. kovo 17 d., apie 12.45 val., važiavo kartu su savo drauge L. N. ir kita drauge automobiliu. Automobilį vairavo jis. Ties (duomenys neskelbtini) poliklinikos stotele pastebėjo priešais jų automobilį kelyje pavojingai manevruojantį automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio vairuotojas kelyje mėtėsi į šalis, jiems kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Pasakė draugei skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešti apie neblaivų vairuotoją kelyje, ką ji ir padarė. Draugė L. nuolat ryšį palaikė su policijos atstovu, todėl važiavo iš paskos ir draugė pranešinėjo, kur važiuoja automobilio vairuotojas. Taip nutiko, kad su jais važiavusią draugę vežė adresu (duomenys neskelbtini), ir iš savo automobilio matė, kad automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įsuko į kiemą (duomenys neskelbtini). Kol išleido draugę, kaip tik atvyko policijos pareigūnai, jie pamatė kieme esantį automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su drauge vietoje policijos pareigūnams surašė paaiškinimus. Pažymi, kad visą laiką automobilio nebuvo pametę iš akių, jie jį nuolat matė ir važiavo paskui jį (b. l. 63–64).

Iš Bendrojo pagalbos centro pranešimo matyti, kad 2021 m. kovo 17 d. 12.52 val. įregistruotas įvykis, kad link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevruoja, įtaria, kad vairuotojas yra neblaivus (b. l. 5).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra T. M. (b. l. 50).

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio Saab 9-5 Kombi 2.2 TiD, 2004 m. gamybos, vidutinė kaina su PVM yra 2290 Eur (b. l. 21).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. kovo 17 d. 13.25 val. vyriausiasis patrulis A. R. nustatė S. B. šiuos neblaivumo požymius: iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo vengia neblaivumo patikrinimo (b. l. 75).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Įtariamajam S. B. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. B. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. S. B. prašė paskirtą baudą leisti mokėti dalimis (b. l. 92–94, 96).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę –teistas (b. l. 69–70), baustas administracine tvarka, taip pat už nusižengimus, susijusius su vairavimu neturint teisės vairuoti (b. l. 71–73), nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį – 51 MGL dydžio (2550 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d.). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju S. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad S. B. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, teistas, baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su vairavimu neturint teisės vairuoti, jam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino dydis, t. y. tarp minimalaus ir vidurkio (dveji metai), šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 18 d., t. y. kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymo paskyrimo dienos (b. l. 86).

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 str. 2 d.). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam S. B., nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso T. M.. Tai patvirtina byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma (b. l. 50). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo S. B. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. B. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam ir vengiant neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2021 m. kovo mėnesiui nustatyta 2290 Eur su PVM (b. l. 21), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamosios.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka S. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 17 d. 13.30 val. iki 2021 m. kovo 18 d. 14.14 val. (b. l. 90), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole S. B. prašė paskirtą baudą leisti mokėti dalimis (b. l. 96). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Ikiteisminio tyrimo metu S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu S. B. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymas (b. l. 86) paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD su vaizdo įrašais (b. l. 97), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. B. (S. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL dydžio, t. y. 2550 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. B. skirti galutinę bausmę – 34 MGL dydžio, t. y. 1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 17 d. 13.30 val. iki 2021 m. kovo 18 d. 14.14 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 30 MGL, t. y. 1500 (vienas tūkstantis penki šimtai) Eur.

Nustatyti S. B. 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsniais, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 18 d.;

– automobilio „Saab“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2290 (dviejų tūkstančių dviejų šimtų devyniasdešimties) Eur konfiskavimą.

S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

S. B. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) sustabdymą, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD su vaizdo įrašais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.