Telšių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiųjų D. D. ir U. K. įstatyminiams atstovams A. D., G. D., įgaliotai atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią žemės ūkio veiką, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. 2020 m. rugpjūčio 2 d., apie 22 val. 30 min., gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia rankos delnu suduodamas vieną smūgį D. D., gim. (duomenys neskelbtini) į veidą, padarė jam paviršinį nosies sužalojimą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, suėmė U. K., gim. (duomenys neskelbtini), už džemperio gobtuvo raištelių ir už jų tempė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į durų staktą, padarė jai stuburo kaklinės dalies raiščių patempimą ir nugaros sumušimą, šiais savo veiksmais padarė D. D. ir U. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis Z. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog tą dieną jis važiavo į ganyklą apžiūrėti savo gyvulių ir prie R. U. sodybos pamatė, jog jaunimas yra užsikūręs laužą, girdėjo šauksmus. Jis automobilį paliko pakalnėje, o pats nuėjo pasižiūrėti kas ten vyksta, nes R. U. buvo prašiusi prižiūrėti sodybą. Priėjęs artyn pamatė, kad ten buvo D. D., U. K., E. B., dar jo brolis. Jis paklausė, kas jiems leido ten būti ir pareikalavo išeiti. Vaikai pasakė, „ko čia kišiesi“. Jis pasakė, kad paskambins R. U. ir pasakys apie juos. Vaikai buvo agresyviai nusiteikę, pradėjo eiti link jo, todėl jis leidosi nuo kalno link automobilio. Pamatęs, kad jį vejasi, jis, skubėdamas pametė šliures ir į namus parvažiavo vienomis kojinėmis. Grįžęs į kiemą pamatė, kad kieme jo žmona kažką aiškinasi su kaimynu A. D., kuris netrukus motociklu išvažiavo. Jis buvo kieme ir pamatė, kad motociklu parvažiavo A. D.. Netrukus į kiemą įbėgo D. D. su U. K.. D. D. rankoje laikė akmenį. Jis stovėjo ant laiptų prie įėjimo durų. Pribėgęs D. D. sugriebė jį už rūbų ir pradėjo tempti link savęs, kišo savo veidą, galvą link jo, visaip jį provokavo. Jis traukėsi atbulas į vidų, jis jau buvo peržengęs slenkstį į namo vidų, kai D. D. užrėmė viena koja duris, kad jų neužsidarytų ir metė rankoje turėtą akmenį. Akmuo pataikė į užuolaidą, kuri buvo užkabinta tarpduryje ir ją numetė, akmuo įlėkė į vidų ir pataikė į šaldytuvą. Tuo pačiu metu prie jo puolė ir U. K., norėdama, kartu su D. D., jį ištempti į lauką. U. K. buvo įsikabinusi į jo rūbus, bet jis pastūmė U. K. nuo savę ir užsidarė duris. Tuo metu A. D. stovėjo už vaikų ir nesikišo. Uždarius duris subildėjo langas, matomai į langą kažką metė, bet langas nesudužo. Ji nesudavė jokio smūgio D. D. ir jokio kraujo nematė. Galėjo galbūt kliudyti nosį netyčia, gindamasis. U. K. už kapišono netempė, nieko jai nepadarė, tik nuo jos gynėsi, stūmė suėmęs už drabužių, buvo suėmęs ties petimi. Vaikai yra akiplėšos, nesilaiko jokios elementarios tvarkos ir drausmės, yra nevaldomi. Jis su kaimyno A. D. šeima seniai konfliktuoja ir nesutaria. Jokio nusikaltimo nepadarė, o jeigu netyčia kliudė ranka D. D. nosį, tai padarė gindamasis ir jis neperžengė būtinosios ginties ribų.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis D. D., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, jog jis su U. K. ir E. B. buvo ant kalno (duomenys neskelbtini), kepė dešreles. Tada atvažiavo kaimynas Z. J. ir šaukė: "Aš tave užmušiu". Jie išsigandę parėjo namo ir apie tai pasakė tėvui A. D.. Jie kartu nuėjo pas kaimyną aiškintis. Tėvas Z. J. klausė, kodėl jis grasina. Z. J., nieko nesakęs, trenkė jam į veidą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to Z. J. pradėjo tampyti U. K. už rūbų. Atrodė, kad nori ją įsitempti į namo vidų. E. B. U. K. atitraukė nuo kaimyno ir jie parbėgo namo. Bijo kaimyno. Po suduoto smūgio jam iki ryto skaudėjo nosį, dar kitą dieną nosis buvo jautri (nukentėjusiojo apklausos protokolas pagarsintas, b. l. 62-63, peržiūrėta laikmena su vaizdo įrašu (laikmena prie 1 tomo bylos viršelio)).

Nukentėjusioji U. K., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2020 metų vasarą ji, D. D. ir E. B. buvo ant kalno (duomenys neskelbtini), kepė dešreles. Tada atėjo bočiaus kaimynas Z. J., kuris ėmė šūkauti, varė juos lauk. Jie išėjo namo, pasiskundė bočiui. Tada su bočiumi kartu nuėjo pas kaimyną aiškintis. Z. J. trenkė delnu D. D. į veidą, o ją pradėjo tampyti už džemperio raištelių, nuo tempimo jai ėmė trūkti oro, ji su nugara atsitrenkė į durų staktą. Ją išvadavo E. B., kuris atitraukė ją nuo Z. J.. Nuo tempimo jai kelias dienas skaudėjo kaklą, o nugarą dar skauda ir dabar. Po to įvykio buvo labai išsigandusi (nukentėjusiosios apklausos protokolas pagarsintas b. l. 42-43, peržiūrėta laikmena su vaizdo įrašu (laikmena prie 1 tomo bylos viršelio)).

Liudytojas ir nukentėjusiojo D. D. atstovas pagal įstatymą A. D. parodė, jog buvo rugpjūčio pradžia, jis buvo pas kaimyną, ten šiek tiek išgėrė. Jam paskambino sūnus ir pasakė, kad juos apstojo Z. J.. Vaikai buvo išėję ant kalno, ten yra padaryta laužavietė. Jie ten ne kartą yra kepę dešreles. Ankstesnis savininkas A. U. buvo leidęs jiems ten būti, maudytis. Vaikai nepagalvojo, kad nebėra šeimininko ir jie negali ten eiti. Jis grįžo į namus. Jis su Z. J. gyvena tame pačiame name tik skirtinguose galuose. Kadangi tai ne primas kartas, kada konfliktuoja su kaimynu, nuėjo aiškintis. Nuėjo su D. D., U. K. ir E. B. į Z. J. kiemo pusę. Prasidėjo konfliktas, barnis. Jis Z. J. paklausė, kodėl nuolat puola vaikus ir taip susipyko. Z. J. sūnui trenkė per nosį su plaštaka. Tada U. K. užstojo D. D., pradėjo šaukti, kodėl jis muša D. D.. Tada Z. J. pradėjo U. K. tampyti už plaukų. Z. J. tempėsi U. K. į vidų, E. B. ją ištraukė. Nepastebėjo, kad sūnus D. D. turėtų rankoje akmenį ir būtų išdaužęs langą. R. J. buvo išėjusi į lauką ir konfliktą matė. Z. J. sudavus plaštaka sūnui į veidą, jam iš nosies pasileido kraujas. Tiksliai negali pasakyti ar Z. J. U. K. tampė už plaukų ar už kapišono. Norėjo ją įsitempti į vidų, tempė šonu. Po to, atvažiavo dukra G. D. ir iškvietė policiją. Vaikai buvo išsigandę, drebėjo. Sūnus dabar bijo eiti vienas į lauko tualetą, po įvykio išgyvena. Jam pinigų nereikia, tegul duoda ramybę ir neužkliūna. Neturi nuomonės dėl civilinio ieškinio.

Liudytoja ir nukentėjusiosios U. K. atstovė pagal įstatymą G. D. parodė, kad tą vakarą jai paskambino verkdama dukra ir pasakė, kad juos apstojo Z. J. bei sutrenkė jai nugarą. Ji tuojau pat atvažiavo. Dukra verkė, jai buvo sutrenkta nugara. D. D. bėgo kraujas iš nosies. Jai atvažiavus, po kokio pusvalandžio atvyko policija. Dukra pasakojo, kad buvo išėję pasikepti dešrelių, dešrelių ji pati buvo nupirkusi. Sakė, kad atvažiavo Z. J. ir pradėjo pulti. Vaikai paliko pusę daiktų ir pabėgo. Paskui tą vakarą kartu važiavo susirinkti daiktus, buvo likusi U. K. kuprinė ir D. D. smulkmenos. Atvažiavusi matė, kad D. D. veidas kruvinas ir pilnas tvarstis kraujų pribėgęs. Dukra labai verkė, sakė, kad nugarą skauda. Ant nugaros jokių žymių nematė. Ant kaklo buvo ruožas, nes ji buvo su kapišonu ir raištelius buvo susirišusi. Kai Z. J. ją tempė, įrėžė su tais raištukais kaklą. Vaikai sakė nieko blogo nepadarė ir lango neišdaužė. Dukra pasakojo, kad viskas vyko Z. J. kieme, jie buvo nuėję pasiklausti kodėl juos gainioja. Ten nuėjo pasiėmę tėtį, nes be jo būtų bijoję eiti. U. K. pasakojo, kad nugarą susižalojo, kai Z. J. tempėsi ją į vidų. Prie durų yra trys laiptukai, tai ji susižalojo ant tų laiptukų į durų staktą. Kai atvažiavo policija, Z. J. su R. J. pradėjo „draskytis“, sakė, kad išsikvies savo policiją. Jie į Z. J. kiemą nėjo, tik policija nuėjo. Buvo atvykę du pareigūnai. Dukra po įvykio išgyveno, skaudėjo nugarą, bijo eiti į tą pusę kur miškas. Palaiko civilinį ieškinį.

Liudytoja R. J. parodė, kad tą vakarą Z. J. išvažiavo pasižiūrėti į R. U. sodybą, nes ji buvo prašius prižiūrėti. Ten niekas negyvena, yra šiltnamis, namelis ant ratų. R. U. jau anksčiau buvo radusi paliktą degantį laužą. Vyras jau buvo išvažiavęs, kai į kiemą atpuolė A. D., šaukdamas „stabdyk jį, aš jį į vietą padėsiu“. Ji pasakė, kad neužstotų sūnaus, nes jis visokius velnius krečia. Tada A. D. ją visokiais žodžiais išvadino. Vyras iš tos vietos, kur važiavo pažiūrėti, grįžo be šlepečių, jas pametė, kai vaikai jį užsipuolė. Paskui važiavo jų susirinkti, kai jau buvo R. U. atvažiavusi. Grįžęs vyras pasakė, kad reikia paskambinti savininkei. Kai pradėjo kalbėti, kad skambins savininkei, tada A. D. šoko ant motociklo ir nurūko. Parsivežė U. K. su D. D.. D. D. su U. K. į kiemą atėjo kartu, o A. D. su motociklu atlėkė iš kitos pusės, filmuodamas telefonu. D. D. su U. K. atėję tiek šaukė, atrodė lyg būtų ko nors „pavartoję“. Jie šaukė atsukę veidus į vyrą: „dėk, dėk“, kad tik juos užkliūtų. Ji ėjo link durų ir jas atidarė, vyras ėjo iš paskos, vyras jau įėjo į koridorių, kai U. K. griebė jam už megztinio ir traukė lauk, vyras ją stūmė nuo savęs. D. D. turėjo akmenį, kurį metė į užuolaidas, kurios buvo pakabintos ant durų ir surištos į mazgą. Užuolaidos nukrito. A. D. stovėjo U. K. už nugaros ir filmavo, telefoną buvo įkišęs net į koridorių. Nematė ar vyras sudavė D. D., nematė ir kraujo. E. B. kieme nebuvo. Kai visi dingo, išgirdo, kad koridoriaus langas sužvangėjo, tačiau lango neišdaužė. Seniai tarp jų yra nesantaika. A. D. nuolatos juos užgaulioja. Kai buvo atvažiavusi policija, jie rodė užuolaidą ir akmenį. Į policiją nesikreipė, nors visada yra užgauliojami.

Nepilnametis E. B. apklausiamas vaikų apklausos kambaryje, su psichologės Rasos Mickuvienės pagalba, parodė, kad tai įvyko daugiau nei prieš pusmetį. Jis su D. D. ir U. K. sugalvojo nuvykti pasikepti dešrelių prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Pabuvo ten apie valandą laiko ir pamatė, kad atvažiavo Z. J.. Jis greit atbėgo ir pasakė „ką jūs čia darote, eikit lauk“. Jie buvo ant kalno, o jis buvo pakalnėje. Pamatę, kad jis apsisuko ir išvažiavo, jie užgesino laužą ir išėjo į D. D. namus. Nenorėjo ten užsibūti, nes nežinojo kas gali atsitikti. Iš tos vietos, kur kepė dešreles, grįžo pėsčiomis. D. D. su U. K. nuėjo pas Z. J. į kiemą, o jis nuėjo į D. D. kiemą. D. D. su U. K. ėjo pas Z. J. į kiemą, nes D. D., eidamas namo, buvo susiskambinęs su tėvu ir susitaręs, kad tėvas ten ateis. Girdėjo kaip jie ten šūkavo, bet kas vyko nematė. Girdėjo kaip šaukė Z. J., D. D. tėvas ir D. D.. Atėjęs į kiemą pažiūrėti kas vyksta, pamatė, kad Z. J. pradėjo tampyti U. K., paėmęs už kapišono. Ją tampė prie namo durų. Z. J., užmovęs kapišoną ant galvos, laikė nulenkęs jos galvą žemyn su viena ranka. Jis U. K. atitraukė, apglėbęs per pilvą. U. K. apsiverkė. Jie nuėjo į D. D. kiemą, tuojau grįžo ir D. D. su tėvu. Po įvykio U. K. verkė, iškart paskambino mamai. Konflikto metu Z. J. namo durys buvo atidarytos, Z. J. stovėjo lauko pusėje prie slenksčio. Kai D. D. grįžo į kiemą jo veidas buvo kruvinas, iš nosies bėgo kraujas, rankos buvo kruvinos. D. D. sakė, kad Z. J. jam trenkė. D. D. turi motociklą, jo tėvas neturi. Tą dieną nesivažinėjo, alkoholio nevartojo. Pas D. D. pasiliko per naktį. Po įvykio D. D. tėvas iškvietė policiją. Pralaukė ilgai. Kiek žino, konflikto niekas nefilmavo.

Liudytoja L. P. parodė, jog K. V. šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2020-08-03 buvo gautas pranešimas elektroniniu paštu iš Telšių AVPK, kad Z. J. trenkė U. K. ir D. D.. Susisiekus su U. K. buvo bendrauta apie šį įvykį. Ji nurodė, kad savaitgalį svečiavosi pas pusbrolį D. D., degino ten laužą, norėjo kepti dešreles, dėl to ir kilo konfliktas. Prie jų priėjo kaimynas Z. J. ir pradėjo šaukti ant pusbrolio, o vėliau ir ant jos. Ji teigė, kad Z. J. trenkė pusbroliui ranka, bei pačiupęs ją už džemperio tempė, taip sukeldamas skausmą. Mergaitė nurodė, kad kreipsis į pareigūnus ir į gydymo įstaigą. Mergaitei buvo pasiūlyta psichologo pagalba. U. K. šeimai buvo teikiama atvejo vadyba. Bendravo ir su U. K. mama, ji pasakojo kaip mergaitė svečiavosi pas giminaičius ir prie jų priėjo kaimynas. Konflikto metu kaimynas pradėjo grasinti D. D. ir U. K.. Z. J. griebė U. K. už kapišono ir trenkė, ko pasekoje liko žymė. Skyrius tyrimo neatlieka, užfiksuoja tai ką pasako asmenys. Surašytus pranešimus išsiuntė policijai. Visa tai užrašinėjo K. V., todėl ji negali pasakyti kokia tuo metu buvo mergaitės emocija. Negalėtų pasakyti, kad mergaitė vienaip pasakojo apklausoje, o rašant pranešimą kitaip. Pasakojimas buvo nuoseklus. U. K. šeima skyriui yra žinoma dėl mergaitės buvimo mieste po dešimtos valandos vakaro. Didelių problemų šeimoje nėra.

Liudytojas E. S. parodė, kad neprisimena kada buvo įvykis, tačiau prisimena faktines aplinkybes. Buvo gautas budėtojo nurodymas vykti į įvykio vietą, kur buvo padaryta žala nepilnamečiams. Įvykio vieta buvo (duomenys neskelbtini). Į tą sodybą yra kažkada važiavę, buvo tarp pastato savininkų ginčas dėl žemės. Įvykio vietoje buvo vaikinas ir mergina, dar buvo jų nepilnametis draugas. Vaikus, kaip nepilnamečių atstovė, atstovavo mergaitės mama. Kieme buvo ir vaikino tėvas. Vaikai paaiškino, kad jie užsikūrė laužą, o pro šalį ėjo Z. J. ir jiems neleido. Grįžę į namus, ėjo aiškintis pas Z. J.. Z. J. sudavė vaikinui į veidą, o mergaitę patempė už gobtuvo. Vaikai buvo apžiūrėti, kažkokių fizinių sužalojimų ant mergaitės kūno nematė, vaikinui buvo matyti sukrešėjęs kraujas nosies ertmėse ir ant rankų. Ėjo apžiūrėti įvykio vietą, prie Z. J. durų. Z. J. buvo labai konfliktiškas, vėlėsi į ginčą. Sakė, kad vaikinas metė akmenį į prieangį, tačiau jie atvyko pagal nukentėjusiųjų skundą ir atliko pirminius veiksmus pagal jų skundą, todėl paaiškino įtariamajam, kad jis tyrėjai nurodytų tas aplinkybes. Su nukentėjusiais ir jų įstatyminiais atstovais nėra pažįstamas.

Ekspertas Diomenas Vitkus parodė, kad palaiko savo išvadas. Papildomai paaiškino, kad išvados buvo duotos remiantis pateiktais medicininiais dokumentais. Nukentėjusįjį D. D. apžiūrėjo chirurgė D. K.. Vaikas nurodė tas pačias sužalojimo aplinkybes, kaip ir buvo išdėstyta užduotyje, kad užpuolė ir sumušė kaimynas. Chirurgė aprašė būklę: nosies skausmingumas, nubrozdinimas. Nustatė diagnozę - nosies paviršinis sužalojimas. Rekomendavo vaistus nuo uždegimo, šaltį lokaliai. Duota išvada, kad D. D. nustatytas paviršinis nosies sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes, galėjo gautis sudavus kumščiu ar delnu - sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

U. K. apžiūrėjo traumatologas A. D.. Nustatė – palpuojant skausmingi sprando raumenys ir nugaros sritis ties dešimtu-dvyliktu slanksteliais, judesiai skausmingi, bet neriboti, patologinės neurologinės simptomatikos galūnėse nėra. Buvo atliktos stuburo kaklinės dalies rentgenogramos – slankstelių lūžių nenustatyta. Traumatologas diagnozavo: stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas, nugaros sumušimas. Rekomendavo analgetikus, riboti fizinį krūvį dvi savaites. Duota išvada, kad U. K. nustatytas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas, nugaros sumušimas, padarytas buka jėga, atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes, galėjo gautis tempiant už džemperio gobtuvo ir pargriovus ant žemės – sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Išvados duotos pagal medicininius dokumentus, jis pačių vaikų nematė. Vaikai gydytojų buvo apžiūrėti ne iškart po įvykio, o praėjus dviem dienoms. Kvalifikuoti gydytojai nustatė tas diagnozes. U. K. diagnozė nustatyta gydytojo A. D.. Raiščių patempimo paprastos rentgenogramos nerodo, čia jau reikalingas kompiuterinis tomografinis tyrimas arba magnetinis rezonansas. Traumatologas, vadovaudamasis savo apžiūros duomenimis, atsižvelgdamas į atliktas rentgenogramas nustatė tokią diagnozę. Išorinių sužalojimų nestebėjo. Šiuo atveju nebuvo atliktas magnetinis rezonansas. Tokiais atvejais įprastai niekas tokio tyrimo neatlieka, nes brangiai kainuoja ir mažai yra aparatūros. Diagnozei nustatyti traumatologas paprašo atlikti kaklo judesius. Konstatavo, kad judesiai skausmingi. Paraudimas, patinimas galėjo per dvi paras išnykti.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėtas gyvenamojo namo kiemas adresu (duomenys neskelbtini). Pėdsakų reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui nenustatyta. Įvykio vietą fotografuota (b. l. 21-23).

2020-08-03 asmens apžiūros metu nustatyta, jog D. D. nosies šnervėse matomi sukrešėjusio kraujo likučiai, ant dešinės rankos plaštakos matomi sukrešėjusio kraujo likučiai (1 t., b. l. 111-115).

2020-08-03 asmens apžiūros metu ant U. K. kaklo, dešinėje pusėje, nustatytas apie 3 centimetrų ilgio bei 1 centrimetro pločio paraudimas (1 t., b. l. 117-120).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pranešimuose apie galimą vaiko teisių pažeidimą nurodė, jog U. K. pasakojo, jog Z. J. trenkė ranka D. D. ir pačiupęs ranka už jos džemperio tempė, taip sukeldamas kaklo skausmą. D. D. pasakojo, kad Z. J. trenkė jam į nosį, nosį truputi skauda (1 t., b. l. 125-137).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1447/2020 (03) U. K. nustatytas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas ir nugaros sumušimas, padarytas buka jėga, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 148).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1446/2020 (03) D. D. nustatytas paviršinis nosies sužalojimas, kuris galėjo gautis sudavus kumščiu ar delnu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 153).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad pats buvo užpultas nepilnamečių ir nuo jų gynėsi. Kaltinamojo gynėjas argumentavo, jog nukentėjusiųjų parodymai nėra nuoseklūs, jie nepatikimi, o kaltinamasis jokių smurtinių veiksmų neatliko, jo veiksmai neperžengia būtinosios ginties ribų, todėl byla turi būti nutraukta.

Teismas negali vertinti išimtinai tik kaltinamojo ar nukentėjusiųjų parodymų kaip vienintelių įrodymų, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų faktų buvimą ar nebuvimą.

Nors kaltinamasis ir jo gynėjas tvirtino, jog nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi ir nepatikimi, teismas nesutinka su tokiais argumentais. Nukentėjusieji D. D. ir U. K. nuosekliai ir analogiškai papasakojo įvykio palinkybes apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tvirtino, jog išvaryti iš R. U. žemės, kur iškylavo, jie kartu su D. D. tėvu - A. D. atėjo išsiaiškinti šios situacijos pas kaltinamąjį Z. J. į jo kiemą. Ginčas vyko kieme netoli laiptukų, esančių prie įėjimo į Z. J. namą. Kilus ginčui, Z. J. sudavė D. D. į nosį ir jam pradėjo bėgti kraujas, tada U. K. pradėjo šaukti Z. J., norėjo užstoti D. D., po ko Z. J. sugriebė ją už drabužių, už džemperio gobtuvo ir ėmė jėga tempti link durų, ji priešinosi ir atsitrenkė į durų staktą, ją atitraukė E. B.. Tokias aplinkybes nurodė A. D. ir nepilnametis E. B., kuris nors viso incidento nematė, tačiau matė kaip Z. J. tempia U. K. ir apglėbęs ją per liemenį traukė atgal. Šios aplinkybės prieštarauja paties Z. J. paaiškinimams, kad vaikai patys veržėsi į jo namus, tempė jį lauk, o jis stūmė nuo savęs abu vaikus ir norėjo užsidaryti duris. Kaltinamasis nurodė, jog stūmė U. K., suėmęs už drabužių. Teisiamojo posėdžio metu, duodamas parodymas, Z. J. daug gestikuliavo, demonstruodamas kaip jis gynėsi nuo vaikų, tačiau negalėjo detaliai paaiškinti kaip jis stūmė U. K. suėmęs už drabužių. Suėmus už drabužių yra daug patogiau tempti, traukti, o ne stumti. Paprastai stumiama įsiremiant į objektą. Kaltinamasis tvirtino, jog nukentėjusysis D. D. koja užrėmė duris, taip jas laikė, kad jis durų neužsidarytų ir metė akmenį į jį, bet akmuo praskrido pro jo petį, nutraukė užuolaidą ir įlėkęs į vidų, atsitrenkė į šaldytuvą. Pasak kaltinamojo parodymų, konfliktas vyko ant slenksčio ties lauko durimis, kur tarp staktų buvo pakabinta užuolaida, surišta į mazgą, jis gynėsi nuo vaikų, grūmėsi su jais, norėjo užsidaryti duris, tuo metu D. D. neleido to padaryti, užrėmęs duris koja ir tuo pačiu metė į kaltinamąjį akmenį, kuris pataikė į užuolaidą ir ją numušė. Pagal kaltinamojo paaiškinimus, jis su nukentėjusiais buvo šalia, išiestos rankos atstumu, nuo jų gynėsi, todėl tokiu mažu atstumu metant akmenį, akmuo visiškai neturi pagreičio, atsitrenkęs (ar kliudęs) užuolaidą, turėtų nukristi vietoje, o ne įlėkti į namo vidų. Nurodytos aplinkybės labiau būtų tikėtinos, jeigu akmuo būtų mestas iš toliau, tačiau tokiu atveju, būtų paneigti kaltinamojo parodymai, jog su D. D. vyko grumtynės prie namo durų. Kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis nurodė, jog D. D. jam sudavė kumščiu į kairį petį, apie akmenį nieko nepasakojo (1 t., b. l. 170). Reikia pastebėti, kad kaltinamojo ir jo sutuoktinės R. J. parodymai taip pat skiriasi. Nukentėjusiųjų parodymai yra pakankamai nuoseklūs viso tyrimo metu. Smulkūs įvykio eigos neatitikimai nepaneigia esminių aplinkybių. Nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtina įvykio liudytojai A. D. ir E. B., taip pat netiesioginiai liudytojai G. D., kuri bendravo su vaikais po įvykio, pareigūnas E. S., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą, L. P., kuri dalyvavo apklausiant nepilnamečius vaikus pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Vaikų nurodytas aplinkybes patvirtina objektyvūs duomenys: asmens apžiūros protokolai ir specialisto išvados, kuriomis teismas neturi pagrindo abejoti. Šias išvadas teisme patvirtino ekspertas D.Vitkus.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nukentėję elgėsi pakankamai aktyviai ir drąsiai: lydimi A. D. (kuris buvo neblaivus) patys ėjo aiškintis pas kaltinamąjį santykių, o D. D. rankoje netgi nešėsi akmenį. Tačiau toks nukentėjusiųjų elgesys, atsižvelgiant į tai, kad jie jauni, nepilnamečiai, reiškė emocijas tik žodžiais, jokių pavojingų kaltinamojo sveikatai ar turtui veiksmų neatliko, nesuteikė kaltinamajam Z. J. teisės suduoti D. D. ir tempti U. K. už drabužių. Kaltinamojo veiksmai neatitinka būtinosios ginties instituto (LR BK 28 straipsnis), nes jam ir jo turtui joks objektyvus pavojus negrėsė.

Surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo Z. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis, tyčia suduodamas ranka D. D. ir tempdamas U. K. už drabužių, dėl ko ji atsitrenkė į durų staktą, nežymiai sutrikdė jiems sveikatą.

Kaltinamojo Z. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę Z. J. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis yra neteistas, tačiau jis nesutiko atlikti viešuosius darbus, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė (LR BK 54, 55, 61 straipsniai).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 75,20 Eur sumai, kurią sudaro išlaidos už nukentėjusiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 80-89). Ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš nuteistojo Z. J. (CK 6.263, 6.280 straipsniai, 6.290 straipsnio 3 dalis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečių nukentėjusiųjų įgaliota atstovė pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiesiems D. D. ir U. K. kievienam po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui (2 t., b. l. 29). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis Z. J. savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiesiems padarė nežymius sveikatos sutrikdymus, sukėlė jiems fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamojo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, į pačių nukentėjusiųjų elgesį, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo Z. J. priteisiant nukentėjusiesiems kiekvienam po 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktas numato, jog proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, šioje baudžiamojoje byloje nepilnamečių nukentėjusiųjų įgalioto atstovo dalyvavimas būtinas, todėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi nepilnamečių nukentėjusiųjų įgaliotu atstovu paskirta advokatė Jurgita Šlapaitienė (2 t., b. l. 21). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021-04-09 pateikė patikslintą pažymą, kurioje nurodyta, kad už nepilnamečiams nukentėjusiems U. K. ir D. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatei mokėtina suma – 438,20 Eur (2 t., b. l. 64). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Z. J. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Z. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu bendrauti su nepilnamečiais nukentėjusiaisiais D. D. ir U. K..

Iki nuosprendžio vykdymo Z. J. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

D. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo Z. J. 200 Eur (du šimtus Eur) D. D. neturtinei žalai atlyginti.

U. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo Z. J. 200 Eur (du šimtus Eur) U. K. neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš nuteistojo Z. J. Valstybinės ligonių kasos, įmonės kodas 191351679, (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) naudai 75,20 Eur (septyniasdešimt penkis Eur 20 ct) žalos atlyginimui.

Iš Z. J. išieškoti valstybės naudai 438,20 Eur (keturis šimtus trisdešimt aštuonis Eur 20 ct) išlaidas už nepilnamečiams nukentėjusiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą (sumokant į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.