- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- 1-2681-288/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Nukentėjusysis
- N. Š.
- Kaltinamasis
- V. Š.
- Advokatai
- Andrejus Zavtrakovas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, gyvena (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
V. Š., 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė sutuoktinei N. Š. į kairįjį petį, sugriebęs už tos pačios rankos, dar vieną kartą, tyčia trenkė kairės rankos kumščiu į kairės pusės krūtinę, tokiu būdu padarė ekchimozes (poodines kraujosruvas) kairės krūties ir kairio peties srityse, taip nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sutuoktinę N. Š..
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis V. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu visiškai pripažino ir parodė, kad nežino kaip tai atsitiko. Nukentėjusioji neleido praeiti ir jis jai trenkė. Nukentėjusioji nenori su juo taikytis. Sutinka atlyginti civilinį ieškinį. Ne vieną kartą nukentėjusiosios atsiprašė. Retai vartoja alkoholį. Labai gailisi dėl suduotų smūgių nukentėjusiajai.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).
Be kaltinamojo V. Š. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji N. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. nuo ryto sutuoktinis V. Š. namuose (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus. 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.20 val. jis pasidarė agresyvus, trankė namų duris, langus, dėl neaiškių priežasčių keikė necenzūriniais žodžiais. Jai nuėjus į miegamojo kambarį, kaltinamasis atėjo iš paskos ir pradėjo žodžiais konfliktuoti. Žodinio konflikto metu jis savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą tyčia trenkė į kairės rankos petį, sugriebęs už tos pačios rankos, dar vieną kartą, tyčia trenkė savo kairės rankos kumščiu į kairės pusės krūtinę, paėmė kėdę bei ketino ja trenkti, tačiau pradėjus šaukti, atbėgęs sūnus K. Š. to jam padaryti neleido. Tokiais savo veiksmais jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Po įvykio nieko nelaukdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 bei pranešė kas nutiko. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė V. Š.. Nors aiškių kūno sužalojimų padaryta nebuvo ir po įvykio į gydymo įstaigas nesikreipė, tačiau prašo išduoti siuntimą kreiptis pas teismo medikus, nes ant kūno atsirado kraujosruvos. Ar reikš civilinį ieškinį, dar neapsisprendus, apie tai praneš vėliau. Jeigu sutuoktinis pripažintų savo kaltę, nuoširdžiai gailėtųsi dėl to, ką padarė, tai gal jam ir atleistų, tačiau šiuo metu dar negali pasakyti, ar jam atleidžia. Su sutuoktiniu V. Š. ruošiasi skirtis, jau tvarko skyryboms reikiamus dokumentus. Įvykio metu miegamojo kambaryje buvo dviese, sūnus K. atėjo tik tada, kai šaukė pagalbos ir jis paties įvykio nematė (b.l.28-30).
Iš 2021 m. rugpjūčio 7 d. N. Š. pareiškimo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. ryto sutuoktinis V. Š. namuose (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus. 2021 m. rugpjūčio 7 d. apie 19.20 val. jis pasidarė agresyvus, trankė namų duris, langus, dėl neaiškių priežasčių keikė necenzūriniais žodžiais. Jai nuėjus į miegamojo kambarį, kaltinamasis atėjo iš paskos ir pradėjo žodžiu konfliktuoti. Žodinio konflikto metu jis savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą, tyčia trenkė į kairės rankos petį, sugriebęs už tos pačios rankos, dar vieną kartą, tyčia trenkė savo kairės rankos kumščiu į kairės pusės krūtinę, paėmė kėdę bei ketino ja trenkti, tačiau pradėjus šaukti, atbėgęs sūnus K. Š. to jam padaryti neleido. Tokiais savo veiksmais jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Po įvykio nieko nelaukdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 bei pranešė kas nutiko. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė V. Š. (b. l. 11-13).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės E. D. tarnybinis pranešimas (dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo), kur nurodė, kad apie įvykį pranešė N. Š., kuri parodė, kad neblaivus sutuoktinis V. Š. visą dieną girtavo namuose (duomenys neskelbtini). Kadangi sutuoktinis būdamas neblaivus tampa agresyvus, be jokios tam priežasties ėmė daužyti namų langus bei lauko duris. N. Š. pasiteiravus, kodėl jis taip elgiasi, jis įėjęs į pranešėjos kambarį prispaudęs ją prie sienos sugriebęs už viršutinės kairės rankos dalies, tąsydamas kumščiu sudavė jai į viršutinę kairės pusės krūtinės dalį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sulaikius V. Š. buvo pristatytas į policijos įstaigą. V. Š. alkotesteriu nustatytas – 2,61 promilių neblaivumas (b. l. 7-10).
Iš 2021 m. rugpjūčio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Matosi vieno aukšto namas su mansarda. Namo teritorija aptverta tvora. Užėjus į namo teritoriją pro tvotoje, esančius vartelius priešais save matosi pagrindinės namo duris. Durys rudos spalvos, šarvo su stiklo paketu. Užėjus pro minėtas duris patenkama į namo koridorių. Koridoriaus kairėje pusėje matosi praviros, medinės miegamojo kambario duris. Užėjus į miegamojo kambarį kairėje pusėje, greta įėjimo į kambarį durų, matosi medinę komodą ant kurios sudėti tyrimui reikšmės neturintys daiktai. Kambario kairėje pusėje, sienoje matosi langas. Greta lango matosi medinis stalas, dvi medinės kėdės. Greta stalo prie sienos, esančios priešais įėjimo į kambarį duris, matosi lova. Dešinėje kambario pusėje matosi medinė spinta, fotelis bei medinė komoda. Įvykio vietoje apžiūrėjus visas namo patalpas, sudaužytų indų, sulaužytų baldų ar apgadintų kitų buities objektų, išmėtytų ar suplėšytų drabužių, grumtynių, kraujo pėdsakų nėra, patalpos tvarkingos. Įvykio vietoje daugiau objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta. Namo patalpos ir jo prieigos, vaizdo stebėjimo kameromis nestebimos (b. l. 17-25).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr.G1541/2021(02) matyti, kad N. Š. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos), kairės krūties ir kairio peties srityse. Nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 40-41).
Iš 2021 m. rugpjūčio 7 d. pranešimo registracijos, kurioje nurodyta, kad gautas iškvietimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (b. l. 6, 7-10).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė skausmą savo šeimos nariui arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės, mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
Kaltinamojo kaltė neabejotinai įrodyta, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d., (duomenys neskelbtini) miegamojo kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė sutuoktinei N. Š. į kairįjį petį, sugriebęs už tos pačios rankos, dar vieną kartą, tyčia trenkė kairės rankos kumščiu į kairės pusės krūtinę, tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr.G1541/2021(02), kad N. Š. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos), kairės krūties ir kairio peties srityse. Nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir nukentėjusiosios duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimas, pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad V. Š. inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
I. B. skyrimo motyvai
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis V. Š. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, nežymiai sužalotas šeimos narys.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis V. Š. ankščiau neteistas (b. l. 103), administracine tvarka nebaustas (b. l. 104), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 102), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 101), psichiatrinis gydymas netaikytas (b. l. 90), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l.93).
Atsižvelgiant į tai, kad padaryta nusikalstama veika nepriskirtina prie sunkių nusikaltimų, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis bei įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas su įpareigojimais.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. 19.20 val. (b. l. 51-52) iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. 15.00 val.(b. l. 53-54) iš viso – dvi paras, kai viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis).
V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. Š. civiliniame ieškinyje prašo priteisti iš kaltinamojo V. Š. nukentėjusiajai N. Š. 1 000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad po jos sužalojimo patyrė fizinį skausmą, sveikatos sutrikdymą, patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, todėl neturtinę žalą vertina – 1 000 eurų ir prašo priteisti iš kaltinamojo V. Š..
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
Įvertinus nukentėjusiosios N. Š. nurodytas aplinkybes, nekyla abejonės, jog nukentėjusioji įvykio metu patyrė šoką, išgąstį.
Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad nukentėjusiosios N. Š. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo V. Š. priteistina nukentėjusiosios N. Š. naudai neturtinės žalos 1 000 Eur (vienas tūkstantis) eurų. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai analogiškose arba labai panašiose baudžiamosiose bylose.
CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t.y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos. ,,Kaip tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. Ginčas dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo vyksta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. BPK 336 straipsnio 2 d. numato, jog nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Todėl pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistajam atsiras nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti. Byloje nėra duomenų, jog prievolė dėl žalos atlyginimo yra pateikta vykdyti, todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Tokių duomenų byloje nėra, civilinės ieškovės reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo už nevykdomą prievolę atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą laikytini priešlaikiniais, jų nagrinėjimas bylos proceso metu yra negalimas.
Kaltinamasis su pateiktu civiliniu ieškiniu sutinka.
VI. Kiti klausimai
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė N. Š. vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, prašė iš kaltinamojo priteisti patirtas proceso išlaidas.
BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
2021 m. lapkričio 25 d. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė prašyme dėl proceso išlaidų priteisimo nurodyta, jog nukentėjusioji už teisines paslaugas advokatui Andrėjui Zavtrakovui sumokėjo – 6 00 (šešis šimtus) eurų. Prašyme nurodoma, jog buvo suteiktos teisinės konsultacijos, parengti procesiniai dokumentai, dalyvaujama teisiamajame posėdyje (b. l. 137-140).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016). Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajai teiktų teisinių paslaugų apimtį (teisinių konsultacijų teikimas, procesinių dokumentų rengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose), proceso teisme trukmę, baudžiamoji byla nėra didelės apimties, kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma – 6 00 eurų, įvertinus nurodytas aplinkybes mažintina iki 3 00 Eur (trijų šimtų eurų) ir priteistina iš kaltinamojo V. Š..
Kaltinamajam V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 293, 297 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
V. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant, dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu),
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant, dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu),
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti į atliktos bausmės laiką išbūtą sulaikyme nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. 19.20 val. iki 2021 m. rugpjūčio 9 d. 15.00 val., iš viso – dvi paras, kai viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje, gavimo dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Teismo nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, Kęstučio g. 37, Kaune.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Nukentėjusiosios N. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. Š. nukentėjusiajai N. Š. – 1 000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš kaltinamojo V. Š. nukentėjusiajai N. Š. teismo išlaidas už advokato pagalbą 3 00,00 eurų (tris šimtus eurų).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.