Kauno apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus įgaliotai atstovei G. L. – G.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. k., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., ir

K. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, besimokantis VšĮ (duomenys neskelbtini) II kurse, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji K. K. ir K. R., 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 2 val. 00 val., viešoje vietoje - restorano „Miesto sodas“ parke, esančiame Laisvės al. prie pastato Nr. 89, Kaune, veikdami bendrai, įžūliu elgesiu, tai yra K. K. pastūmus ir vieną kartą įspyrus koja nukentėjusiajam L. R. į koją, suduodant vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. Š. į veidą, ir taip sukeliant jiems fizinį skausmą, o K. R. įspiriant nukentėjusiajam R. Š. vieną kartą į veidą bei padarant jam dvigubą apatinio žandikaulio lūžį dešinio kampo srityje bei kairėje ties antru, trečiu dantimis, sukėlusi jo nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o taip pat K. R. minėtais veiksmais padarė R. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. K. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, jog 2012 m. rugsėjo 15 d., vėlai vakare jis su D. K. ir K. R. atvažiavo į miesto centrą. D. K. susitiko su draugu E. B., kuris buvo kartu su R. Š. ir L. R.. Jie visi nuėjo į šalia restorano „Miesto sodas“ esantį parkelį.

Ten jis ir K. R. pradėjo juokais prašyti visų pinigų taksi. R. Š. nesupratęs juokų pradėjo keiktis, atsistojo ir jis pamanęs, kad šis jam nori trenkti, trenkė jam pirmas. Pripažįsta, jog trenkė R. Š. vieną kartą į veidą. L. R. pastūmė su ranka ir įspyrė jam į koją. Nepripažįsta, kad L. R. sudavė penkis smūgius. Teigia, jog įvykio metu apsvaigęs nuo alkoholio nebuvo, tikslo sutrikdyti visuomenės rimtį neturėjo, tiesiog gavosi konfliktas, nes R. Š. nesuprato juokų. Įvykio metu be jų keturių buvo dar apie šešis žmones. Ar aplink buvo praeivių pasakyti negali. Savo elgesį vertina blogai.

Kaltinamasis K. R. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, jog 2012 m. rugsėjo mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie 24 val., jis buvo mieste kartu su K. K. ir D. K., kadangi tą dieną vyko renginys „Kauno naktys“. Jų draugas D. K., telefonu susirašė su draugu E. B., kuris buvo su nukentėjusiaisiais. Jie visi susitiko centre ir nuėjo į prie restorano „Miesto sodas“ esantį parkelį. Buvo nusipirkę alkoholio. Tuomet jis su K. K. pradėjo klausinėti visų juokais ar kas turi pinigų ant taksi važiuoti namo. Visi sakė, kad neturi pinigų. Tada K. K. paklausė R. Š., šis nesupratęs juokų, pradėjo keiktis, atsistojo. K. K. pagalvojo, kad jam R. Š. trenks ir jis trenkė jam pirmas. R. Š. K. K. trenkė į veido sritį su kumščiu vieną smūgį. Paskui L. R. atsistojo ginti R. Š., kad daugiau smūgių nebūtų. Po K. K. smūgio R. Š. suklupo ir kuomet šis kėlėsi jis spyrė R. Š. iš kojos į veido sritį. Spyrė dėl to, jog bandė užstoti draugą K. K.. Jų kompanijoje buvo apie septynis žmones, patį įvykį galėjo matyti ir kiti praeinantys žmonės. Po šio įvykio jie išėjo namo. Teigia, jog nukentėjusiojo L. R. jis nemušė, jam nesudavė nei vieno smūgio, įvykio metu išgėręs nebuvo. Savo poelgį vertina blogai.

Nukentėjusysis L. R. parodė, jog 2012 m. rugsėjo 15 d. apie 2 val. nakties jis prie restorano „Miesto sodas“ parkelyje buvo kartu su R. Š. ir susitiko E. B.. Tuomet atvažiavo kaltinamieji K. K. ir K. R. ir pradėjo visų prašinėti pinigų taksi. Jie R. Š. klausinėjo ar šis turi pinigų. Tada jam priėjus prie jų, K. K. jį pastūmė ir spyrė jam į koją. R. Š. stojosi jį ginti ir gavo smūgį nuo K. K., o kai R. Š. kėlėsi nuo žemės tada K. R. jam spyrė. Kas vyko toliau jis nematė, nes nukrito ant žemės. Kai atsistojo R. Š. nuėjo kviesti greitosios. O tuo metu K. R. ir K. K. jį užpuolė, sudavė apie penkis kartus į įvairias kūno vietas su rankomis ir kojomis. Po įvykio jis pribėgo prie R. Š. ir kartu laukė greitosios pagalbos.

Nukentėjusysis R. Š. parodė, jog 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 2 val. nakties, jis buvo kartu su L. R. restorano „Miesto sodas“ esančiame parkelyje. Kartu su jais taip pat buvo E. B. ir jo pažįstami. Jie visi sėdėjo ant suoliuko, bendravo, gėrė alkoholį. Po to atvažiavę kaltinamieji pradėjo prašinėti visų pinigų taksi. Kaltinamieji taip pat priėjo prie jo ir prašė jo pinigų. Jis juos matė pirmą kartą. L. R. priėjo prie jų, jog šie pasitrauktų. Tuomet K. K. pastūmė L. R. ir spyrė šiam į koją. Jam tuo metu stojantis nuo suoliuko jis gavo smūgį nuo K. K. į veido sritį iš kumščio. O K. R. jam spyrė iš kojos į veidą, dėl ko jam lūžo žandikaulis, buvo pašalintas vienas dantis. Ar K. R. smūgiavo L. R. jis nematė. Kadangi įvykio dieną vyko šventė buvo nemažai praeivių. Po šio įvykio dauguma parkelyje buvusių asmenų pasišalino, jam pačiam šventė taip pat buvo sugadinta.

Liudytojas E. B. parodė, jog yra L. R. draugas. Įvykio dieną jis su draugais atvažiavo į miestą ir susitiko su nukentėjusiaisiais. Prie jų prisijungė kaltinamieji ir jie visi nuėjo į parkelį, esantį prie restorano „Miesto sodas“, kur visi sėdėjo ir bendravo. Po kurio laiko jam paskambino draugė, jis paėjo kalbėtis su ja į šalį ir bešnekėdamas išgirdo triukšmą. Išgirdęs triukšmą jis nubėgo pažiūrėti, tačiau muštynės jau buvo įvykusios. Jam kiti sakė, kad L., R. ir abu K. susimušė. Prieš paeidamas kalbėti telefonu jis girdėjo, kaip kaltinamieji prašė iš visų pinigų taksi. Tačiau dėl ko kilo muštynės ir kaip viskas vyko jis nematė. Matė, po to tik kaip R. Š. šnekėjo telefonu, L. R. nuėjo prie jo ir jie nuėjo link stotelės. R. Š. buvo prisidengęs veidą ranka. Netoli parkelio esančioje Laisvės alėjoje buvo praeinančių žmonių. Dėl šio įvykio likusi kompanija išsiskirstė namo, kadangi visiems buvo sugadinta nuotaika.

Liudytojas D. K. parodė, jog yra kaltinamųjų draugas. Jie kartu buvo įvykio dieną prie restorano „Miesto sodas“ esančiame parkelyje. Teigė, jog įvykio aplinkybių neprisimena, prašė teismo vadovautis jo ikiteismini tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos perskaičius patvirtino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2012 m. rugsėjo 15 d., apie 21 val. jis su pažįstamais K. K. ir K. R., atvažiavo į Kauno miesto centrą, kur vyko renginys „Kauno naktys“. Neužilgo paskambino pažįstamas E. B., kuris pasakė, kad jis yra restorano „Miesto sodas“ parke, esančiame Laisvės al., Kaune, prie Muzikinio teatro bei pakvietė ateiti pas jį. Po maždaug 15 min., jis su K. K. ir K. R. atėjo į restorano „Miesto sodas“ parką, kur ant suoliuko rado sėdintį E. B. bei bendraujantį su kaip suprato pažįstamais, kuriuos matė pirmą kartą. Vienas iš tų E. B. pažįstamų buvo apie 25 m. amžiaus vaikinas, o kitas apie 17-18 m. amžiaus vaikinas. Ant suoliuko sėdėjo taip pat dar grupė vaikinų ir merginų, tačiau tiksliai kiek, nepamena. Maždaug po pusės valandos išgirdo, jog kažkas pasakė „ką tu čia nori“. Atsisukęs pamatė, kaip E. B. pažįstamas apie 25 m. amžiaus vaikinas atsistojo nuo suoliuko, o K. K. nieko nelaukęs, jam trenkė vieną smūgį kumščiu į veidą, po ko šis nugriuvo ant žemės. Kad konfliktas nesirutuliotų toliau, jis priėjo prie K. K. ir jį patraukė nuo nugriuvusio vaikino į šoną. Kur tuo metu buvo K. R., nematė. Po to, matė, kaip minėtas apie 25 m. amžiaus vaikinas atsikėlė nuo žemės bei laikėsi ranka susiėmęs už burnos. Po šio įvykio K. K. su K. R. išvažiavo namo (1 t. 52 b. l.). Perskaičiuos parodymus D. K. paaiškino, jog nurodydamas ikiteisminio tyrimo metu „vaikinas apie 25 metus“ jis turėjo omenyje nukentėjusįjį R. Š.. Kaip buvo mušamas L. R. jis nematė. Po konflikto jie išsiskirstė. Jis, E. B. ir dar vienas draugas vardu M. nuėjo į Laivės alėją.

Liudytojas D. R. parodė, kad įvykio dieną jos sūnus L. R. buvo išėjęs kartu su R. Š. į šventę. Vėliau su juo susiskambinusi sužinojo, jog jie abu yra klinikose. L. R. jai sakė, kad susimušė, bet jam nieko nėra, o R. yra blogai, jis yra sumuštas. Nuvažiavus į klinikas jo pasiimti ant jo rankos ir peties matėsi mėlynės, jam skaudėjo ranką ir nugarą. Taip pat sužinojo, jog po šio įvykio R. Š. buvo lūžęs žandikaulis.

Kaltinamojo K. K. atstovė pagal įstatymą R. K. apklausta kaip liudytoja parodė, jog įvykio dieną vyko renginys „Kauno naktys“. Nors ji neleido išeiti savo sūnui K. K. į renginį, tačiau jis išėjo ir grįžo su taksi apie 1 val 30 min. Grįžęs jai pasakė, kad buvo įvykis prie Muzikinio teatro, kad buvo dar draugų draugai, jie tarpusavyje susiginčijo, vienas stojosi, pradėjo rėkti, norėjo jam trenkti ir jis jam trenkė pirmas. Mano, kad taip atsitiko, dėl jo paauglystės.

Kaltinamojo K. K. atstovas pagal įstatymą A. K. apklaustas kaip liudytojas parodė, jog apie įvykį sužinojo tik iš sūnaus ir sutuoktinės, nes buvo išvykęs. Sūnaus elgesį vertina blogai.

Iš 2012 m. spalio 24 d. apžiūros protokolo ir prie jo esančios fotolentelės matyti, jog įvykis įvyko šalia restorano „Miesto sodas“, adresu Laisvės al. 89, Kaune, esančiame parke (1 t. 6-10 b.l.).

Iš 2012 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvados Nr. G2500/12(02) matyti, jog R. Š. padarytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis dešinio kampo srityje bei kairėje ties 2,3 dantimis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai 2012 m. rugsėjo 15 d. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, tai galėjo būti kumštis, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 12-13 b.l.).

Iš 2012 m. lapkričio 13 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, jog nukentėjusysis R. Š. iš pateiktų keturių albumų su pristatytų į Kauno miesto Centro policijos komisariatą asmenų nuotraukomis atpažino fotonuotraukose Nr. 141 ir Nr. 142 pavaizduotus asmenis, nuo kurių jis nukentėjo 2012 m. rugsėjo 15 d. ir jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. 20-22 b.l.). 2012 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog minėtose fotonuotraukose Nr. 141 ir Nr. 142 yra asmenys K. K. ir K. R. (1 t. 23 b.l.).

Iš 2012 m. lapkričio 13 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, jog nukentėjęs L. R. iš pateiktų keturių albumų su pristatytų į Kauno miesto Centro policijos komisariatą asmenų nuotraukomis atpažino fotonuotraukose Nr. 141 ir Nr. 142 pavaizduotus asmenis, nuo kurių jis nukentėjo 2012 m. rugsėjo 15 d. (1 t. 40-42 b.l.). 2012 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog minėtose fotonuotraukose Nr. 141 ir Nr. 142 yra asmenys K. K. ir K. R. (1 t. 43 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-447/2010, 2K-65/2010 ).

Vertinant byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismo nuomone, kaltinamųjų K. K. ir K. R. kaltė dėl jiems pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tai yra dėl viešosios tvarkos pažeidimo yra visiškai įrodyta. Įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamieji kaltinime nurodytu laiku, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra jie bendrais veiksmais sąmoningai provokuodami ir prašinėdami nukentėjusiųjų pinigų taksi išprovokavo konfliktą, dėl ko kilo muštynės ir buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamųjų ir nukentėjusių parodymais neginčijamai nustatyta, kad K. K. pastūmė ir vieną kartą įspyrė koja nukentėjusiajam L. R. į koją, sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. Š. į veidą, ir taip sukėlė jiems fizinį skausmą, o K. R. įspyrė nukentėjusiajam R. Š. vieną kartą į veidą bei padarė jam dvigubą apatinio žandikaulio lūžį dešinio kampo srityje bei kairėje ties antru, trečiu dantimis, sukėlusi jo nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdyta, patvirtina tai, jog fizinis smurtas prieš nukentėjusiuosius buvo pavartotas viešoje vietoje, prie kitų kartu su jais buvusių asmenų, įvykio naktį vyko renginys „Kauno naktys“, dėl neteisėtų kaltinamųjų veiksmų ne tik nukentėjusiesiems, bet ir šalia buvusiems asmenims buvo sugadintas šventinis vakaras, nutrauktas jų poilsis. Šias aplinkybes patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai D. K. ir E. B., kurie abu parodė, jog po muštynių jie visi išsiskirstė, o liudytojas E. B. taip pat paaiškino teismui, jog dėl šio įvykio visiems buvo sugadinta nuotaika (2 t. 32-33 b.l.).

Nors kaltinamasis K. K. teismui nurodė, jog smurtą prieš nukentėjusiuosius naudojo gindamasis, o K. R. nurodė, jog gynė draugą K. K., tačiau įvertinus surinktų įrodymų visumą darytina išvada, jog nei nukentėjusysis L. R., nei R. Š. neatliko jokių kaltinamųjų sveikatai ar gyvybei grėsmę keliančių veiksmų. Priešingai, bylos duomenimis nutatyta, jog patys kaltinamieji išprovokavo konfliktą prašinėdami iš nukentėjusiųjų pinigų taksi, K. K. pirmasis išprovokavo muštynes pastūmęs L. R. ir jam spyręs. Šį užtarti stojęs R. Š. gavo iš karto smūgį kumščiu į veidą nuo to paties K. K.. Kaltinamieji, jų nuomone „pajuokavę“ prašydami pinigų grįžimui su taksi“ galėjo nuo nukentėjusiųjų paprasčiausiai ramiai pasitraukti, tačiau jie pasirinko neleistiną elgesį – fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusiuosius. Taigi, kaltinamųjų veiksmuose nebuvo būtinosios ginties, buvimo situacijos.

Taip pat kaltinamieji teismui nurodė, jog jie nenorėjo sutrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos. Pažymėtina, jog viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-182/2013 ir kt.). Šioje byloje teismo nuomone, kaltinamieji bendrai veikė nesukonkretindami kokį poveikį visuomenėje turės jų atliekami veiksmai (neapibrėžta tyčia), tačiau turėjo ir galėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.

Teismas kritiškai vertina L. R. parodymus, apie tai, jog kaltinamieji po to kai K. R. įspyrė R. Š. į veidą užpuolė jį ir sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius į įvairias kūno vietas, kadangi šie parodymai nėra logiški ir prieštarauja kito nukentėjusiojo R. Š. duotiems parodymams. Nukentėjusysis L. R. iš pradžių teigė teismui, jog jį užpuolė K. R., o ar K. K. buvo šalia, jis nematė buvo užsidengęs veidą, po to parodymus pakeitė teigdamas kad abu kaltinamieji jį užpuolė. Tačiau nei kartu su juo buvęs kitas nukentėjusysis R. Š., nei liudytojai apklausti šių aplinkybių patvirtinti negalėjo, nes niekas, nors buvo šalia, šio įvykio nematė. Priešingai, nukentėjusysis R. Š. patvirtino, jog kaltinamieji jam sudavus smūgius iš karto pasišalino, jis su L. R. išvažiavo į klinikas, be to ir kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu šias aplinkybes neigė, jų parodymai nuoseklūs ir sutampa su nukentėjusiojo R. Š. duotais parodymais.

Atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės vertinamos kaltinamųjų naudai, teismas atmeta nukentėjusiojo parodymus dalyje apie minėtas aplinkybes, kaip nepagrįstas kitais byloje ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis K. R. taip pat buvo kaltinamas tuo, jog pažeisdamas viešąją tvarką jis taip pat padarė ir nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, tai yra kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p.

Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl kaltinamojo K. R. tyčinių veiksmų – įspyrimo nukentėjusiajam R. Š. su koja į veidą, šiam padarytas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis dešinio kampo srityje bei kairėje ties antru trečiu dantimis. Šis sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sveikatos sužalojimo mastą patvirtina specialisto išvada (1 t. 12-13 b.l.). Tačiau teismo nuomone jo padaryta veika neteisingai kvalifikuota kaip padaryta iš chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis 2K-249/2009).

Teismo nuomone, veiksmas, kuriuo kaltinamasis K. R. padarė nukentėjusiajam R. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymas vertintinas kaip įžūlus ir visiškai netoleruotinas moralės požiūriu veiksmu, tačiau jis nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl ko jį būtų galima vertinti kaip padarytą iš chuliganiškų paskatų. Esant šioms aplinkybėms ir nenustačius kitų kvalifikuojančių požymių, kaltinamojo K. R. padaryta veika perkvalifikuotina iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d.

Taigi, nustačius, jog kaltinamieji K. K. ir K. R. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, darytina išvada, jog ši jų veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai. Kadangi K. R. nukentėjusiajam R. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, jo veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 1 d. kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis kartu su jau minėtu BK 284 str. 1 d.

Kaltinime kaltinamieji buvo kaltinami kartu sudavę ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiais L. R. į įvairias kūno vietas. Ištyrus įrodymus, nustatyta, jog K. K. pastūmė ir vieną kartą įspyrė koja nukentėjusiajam L. R. į koją, todėl teismas atitinkamai patikslina kaltinimą dalyje pagal aukščiau išdėstytas ir įrodytas aplinkybes, jog kaltinamieji L. R. sudavė ne ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas, bet, kad K. K. pastūmė ir vieną kartą įspyrė koja nukentėjusiajam L. R. į koją. Ši kaltinimo korekcija kaltinamųjų teisių nesuvaržo, nes iš esmės nepakeičia veikos faktinių aplinkybių bei nekeičia veikos kvalifikavimo.

Kadangi kaltinamasis K. K. yra nepilnametis, o kaltinamasis K. R. nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, teismas skirdamas jiems bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis K. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia, baigtas. Kaltinamasis yra nepilnametis (17 metų), neteistas, tačiau 2012 m. vasario 27 d. prokurorės nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo numatyto BK 178 str. 2 d.padarymą, vadovaujantis BK 93 str. nuostatomis (1 t. 69-72, 90 b.l.), administracine tvarka nebaustas (1 t. 91 b.l.), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas (1t. 93 b.l.), į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centrą dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydytas (1 t. 77 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, K. K. šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų apskaitoje neregistruota, K. K. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje neregistruotas (1 t. 95 b.l.). Kauno (duomenys neskelbtini) administracijos K. K. charakterizuojamas teigiamai, kaip komunikabilus, emociškai stabilus, originalaus mąstymo, gerbiantis ir mokantis išklausyti kitų nuomones, turintis intencijų ugdyti save, mokyklos lankomumo problemų neturi, pamokų be priežasties nepraleidinėja, nusiskundimų dėl jo elgesio klasės draugai ir mokytojai neturi (1 t. 96 b.l.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, kaltinamajam K. K. skirtina BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, atitinkamai parenkant jų trukmę (BK 42 str. 1 d. 1 p., 46 str. 1 d., 2 d., 3 d., 90 str. 2 d.). Teismo nuomone, ši skiriama kaltinamajam K. K. bausmės rūšis geriausiai atitiks bausmės paskirtį už padarytą nusikaltimą, neprieštarauja teisingumo principui, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei ir turėtų padėti pakeisti jo gyvenimo būdą ir elgesį.

Kaltinamojo K. K. gynėja bei jo atstovė pagal įstatymą – R. K. teisiamojo posėdžio metu prašė teismo atleisti kaltinamąjį K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą,

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga (kasacinės nutartys Nr. 2k-51/2010, 2K-84/2010, 2K-7-75/2011).

Teismui nėra pagrindo abejoti prašymą pateikusios laiduotojos reputacija, tačiau toks prašymas negali būti tenkinamas, nes byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies reikalaujamų sąlygų visumos. Kaltinamasis K. K. pagal formuojamą teismų praktiką laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis 2K-P-85/2008), jis iš esmės kaltu prisipažino ir gailisi dėl to ką padarė, dėl žalos atlyginimo nukentėjusieji jam pretenzijų neturi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog 2012 m. vasario 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012 m. vasario 27 d. nutarimas, kuriuo kaltinamasis K. K. buvo atleistas BK 93 str. pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d. padarymą ir jam paskirtos dvi auklėjamojo poveikio priemonės: įspėjimas ir elgesio apribojimas 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, tęsti mokslą (1 t. 71-72 b.l.). Šį nusikalimą jis padarė elgesio apribojimo laikotarpiu, nakties metu, kuomet pagal teismo įpareigojimus jis privalėjo būti namuose. Apklausta K. R. mama R. K. teismui parodė, jog nors tą vakarą ji jam neleido niekur eiti, tačiau jis nepaisydamas jam skirtų apribojimų jos neklausė ir išėjo (2 t. 30 b.l.). Šios aplinkybės rodo, jog K. K. nesilaikė teismo įpareigojimų, per elgesio apribojimo laikotarpį padarė naują nusikaltimą, neklauso savo motinos R. K., todėl nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o taip pat, jog jo mama, kuri prašo būti laiduotoja, galės realiai jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo atleisti K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes nėra BK 2 dalyje nurodytų salygų visumos.

Kaltinamasis K. R. padarė du nesunkius nusikaltimus, sudarančius idealiąją nusikaltimų sutaptį. Nusikaltimai padaryti tiesiogine neapibrėžta tyčia, baigti. Jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis (17 metų), neteistas, tačiau 2012 m. vasario 27 d. prokurorės nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą, (1 t. 66, 69-72 b.l.), baustas administracine tvarka (1 t. 73 b.l.), VšĮ Kauno Šančių poliklinikos Psichikos sveikatos centro gydytojo narkologo ir gydytojo psichiatro įskaitoje neužregistruotas (1 t. 75 b.l.), į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centrą dėl priklausomybės (piktnaudžiavimo) nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų konsultacijai nesikreipė ir nebuvo gydytas (1 t. 77 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, K. R. šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruota. K. R. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje registruotas nebuvo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, jog jis teisiamas pirmą kartą, kaltinamajam K. R. už nusikaltimo numatyto BK 284 str. 1 d. padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, už nusikaltimo numatyto BK 138 str. 1 d. padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, atitinkamai parenkant jų trukmę (BK 42 str. 1 d. 1, 3 p., 46 str. 1 d., 2 d., 3 d., 48 str., 90 str. 2 d.). Teismo nuomone, šios skiriamos kaltinamajam K. R. bausmės rūšys geriausiai atitiks bausmės paskirtį už padarytus nusikaltimus, yra proporcingos padarytoms nusikalstamoms veikoms bei kaltinamojo asmenybei ir turėtų padėti jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo K. R. nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, skiriamos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys (1 t. 150- 170 b.l.), kuriuo prašoma priteisti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai solidariai iš K. R. ir K. K., o K. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iš R. K. ir A. K. 1 640,27 litus turtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu apklausta civilinio ieškovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus įgaliota atstovė nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko, o dėl asmens iš kurio reikėtų priteisti turtinę žalą paliko spręsti teismo nuožiūrai (2 t. 30 b.l.). Kaltinamieji K. R. ir K. K. bei jo atstovai pagal įstatymą ir civiliniai atsakovai R. K. ir A. K. dėl civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo (2 t. 30-31 b.l.).

Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jei sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Teisiamojo posėdžio metu ištyrus įrodymus nustatyta, jog nukentėjusiajam R. Š. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas dėl vieno iš kaltinamųjų - K. R. tiesioginių veiksmų. Dėl to nukentėjusiajam nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d. buvo paskirta ir išmokėta ligos pašalpa – 1 640,27 litai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, išmokėjęs nurodytą sumą nukentėjusiajam R. Š., įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl padarytos žalos asmenį (CK 6.280 str.).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, jog civilinio ieškinio dydis pagrįstas baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais (1 t. 153-170 b. l.), civilinis ieškinys dėl prašomos priteisti 1 640,27 litų turtinei žalai atlyginti sumos tenkintinas visiškai, tačiau civiliniam ieškovui – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ši suma priteistina ne solidariai iš K. R. ir K. K., o K. K. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iš R. K. ir A. K., bet iš tiesiogiai nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam R. Š. padariusio asmens - kaltinamojo K. R. (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d. ).

Civilinis ieškovas - Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pateikusi teismui civilinį ieškinį kuriuo prašė priteisti jam iš kaltinamojo K. R. 1 134,20 Lt turtinei žalai už nukentėjusio asmens gydymą atlyginti (1t. 174-175 b.l.). Prieš baigiant įrodymų tyrimą šioje byloje, teisme buvo gautas civilinio ieškovo - Kauno teritorinės ligonių kasos raštas su priedu, kuriuo prašoma patvirtinti su kaltinamuoju K. R. sudarytą ir prie rašto pridėtą 2013 m. balandžio 29 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. Ž-1139 (2t. 40-41 b.l.). Kaip matyti iš šios sutarties, kaltinamasis K. R. įsipareigojo padarytą 1 134,20 Lt žalą civiliniam ieškovui atlyginti per 24 mėnesius, kas mėnesį pervedant po 47,26 Lt. Teisiamojo posėdžio metu apklausus kaltinamąjį K. R., jis teismui patvirtino, kad gera valia sudarė susitarimą su civiliniu ieškovu dėl žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismui pateikta civilinio ieškovo - Kauno teritorinės ligonių kasos 2013 m. balandžio 29 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. Ž-1139, teismo tvirtintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui. Įpareigoti K. K. atlikti viešuosius darbus per 4 (keturis) mėnesius 80 valandų, neatlygintinai dirbant po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

K. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – viešuosius darbus 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui. Įpareigoti K. R. atlikti viešuosius darbus per 4 (keturis) mėnesius 80 valandų, neatlygintinai dirbant po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusi su darbu ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę K. R. skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusi su darbu ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

K. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (juridinio asmens kodas 188677437, buveinės adresas A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš K. R. 1 640,27 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus keturiasdešimt litų ir 27 ct) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Patvirtinti tarp kaltinamojo K. R. ir civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos sudarytą 2013 m. balandžio 29 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. Ž-1139, kuria jie susitarė:

K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), toliau vadinamas skolininku - viena šalis, ir Kauno teritorinė ligonių kasa, toliau vadinamas išieškotoju - kita šalis, atstovaujama B. B., Kauno teritorinės ligonių kasos administravimo skyriaus vyr. specialistės juriskonsultės, veikiančios pagal Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotojo, laikinai vykdančio direktoriaus funkcijas 2013 m. sausio 2 d. įgaliojimą Nr. 5-02, sudarė šią sutartį.

1. Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetui - 1134,20 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas trisdešimt keturi Lt 20 ct) atlyginimas.

2. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas grindžiamas savanoriškai.

3. Žalos PSDF biudžetui atlyginimas nustatytas skolininkų daugetui NE.

6. Žala, kurią skolininkas turi atlyginti pagal šią Sutartį 1 134,20 Lt (vienas tūkstantis vienas šimtas trisdešimt keturi Lt 20 ct).

7. Skolininkas įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius, nuo 2013 m. gegužės 10 dienos įmokėdamas į išieškotojo atsiskaitomąją sąskaitą LT 217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, po 47,26 Lt (keturiasdešimt septyni Lt 26 ct).

8. Nurodyme pervesti pinigus skolininkas privalo įrašyti žodžius „Žala PSDF biudžetui" ir nurodyti skolininko vardą ir pavarde, asmens kodą bei Sutarties numerį.

9. Atlygintiną sumą į atsiskaitomąją sąskaitą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos.

10. Išieškotojui pareikalavus, skolininkas privalo pateikti mokėjimo nurodymą apie pervestas lėšas (banko kvitą ar kitą mokėjimą patvirtintą dokumentą.

11. Pasibaigus nustatytam Sutarties terminui skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jeigu pasibaigus Sutarties terminui skolininkas nėra visiškai atsiskaitęs su išieškotoju, žalos likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

12. Skolininkas turi teisę atlyginti žalą anksčiau nei numatyta šioje Sutartyje ir apie tai informuoti išieškotoją.

13. Jei žala PSDF biudžetui yra priteista skolininkų daugetui. Sutartis laikoma įvykdyta, kai yra sumokama visa solidariai priteista ar skolininkų pripažįstama suma.

14. Jeigu už skolininką įmokas moka kitas asmuo, jis privalo nurodyme pervesti pinigus nurodyti skolininko vardą ir pavardę ir Sutarties numerį.

15. Skolininkui ne vykdant šios sutarties 7-12 punktuose numatytų įsipareigojimų 2 (du) kalendorinius mėnesius iš eilės, išieškotojas turi teisę perduoti vykdomąjį raštą dėl atlygintinos sumos išieškojimo antstoliams arba žalą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

16. Sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu.

17. Sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną kiekvienai sutarties šaliai.

K. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini).

Išieškotojas Kauno teritorinė ligonių kasa, Aukštaičių g. 10, Kaunas, įmonės kodas 188783839, atsiskaitomoji sąskaita LT 217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000.

19. Ši sutartis galioja nuo jos pasirašymo iki visiško skolininko įsipareigojimų, numatytų šioje Sutartyje, įvykdymo arba kol išieškotojas pasinaudos šios sutarties 15 punkte numatyta teise.“

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.