- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- I-3069-437/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02006-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. G. su skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015-03-26 sprendimą Nr. 1D-3254(11); 3) priteisti iš atsakovės VRM visą jam neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 2 096,52 eurų už 2010-01-01 – 2013-12-31 laikotarpį.
Paaiškina, kad VRM sprendimu jam buvo paskirta 595,71 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Taip pat mokamas 360 Lt valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas. Nurodo, kad paskirta valstybinė pensija 2010–2013 m. buvo perskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas mano, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas. Pareiškėjas nesutinka su pensijos mažinimu remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, savo reikalavimus grindžia, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimuose pateiktais išaiškinimais. Pažymi, kad apie galimą teisių pažeidimą sužinojo tik susipažinęs Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, ir VRM su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 22) paaiškina, kad pareiškėjui valstybinė pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Šiai normai atitinkant Konstituciją, VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Terminas skundui paduoti atnaujintinas. Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2013 m. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį teisėtumo.
Šioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo atnaujinimo pareiškėjui.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.
Pareiškėjui pirmoji sumažinta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. už 2010 m. sausio mėn. buvo išmokėta 2010 m. vasario mėn. Pareiškėjui atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimą jis galėjo sužinoti tik iš atsakovės veiksmų, o būtent – iš mokėtos pensijos dydžio. Teismas pažymi, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 taip pat konstatavo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Nagrinėjamu atveju į teismą pareiškėjas kreipėsi 2015-04-02 (spaudas ant voko, b. l. 11), t. y. praleidęs pagal analogiją taikytiną 3 metų kreipimosi į teismą terminą dėl reikalavimo priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 str. 1 d. nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Pagal ABTĮ 34 str. 2 d., prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą paduoti skundą.
Teismas pažymi, kad LVAT nagrinėdamas administracinę bylą Nr. AS502-169/2014 dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo konstatavo, kad ,,Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Tačiau išimtis iš bendros taisyklės turėtų būti daroma tada, kai siekdami apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismą kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, prašydami pašalinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes. Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų. Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiškėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmąją sumažintą pensiją ir nežinodamas, ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTĮ 13 str. 1 d.).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas turi didelių sveikatos problemų – jam atliktos širdies, stuburo, klubo sąnario operacijos (b. l. 30, 31, 32, 33, 34). Skundo padavimas teismui atnaujintinas, įvertinus, kad jis praleistas dėl pateisinamų priežasčių.
VRM sekretoriaus 1999-12-22 išvada Nr. 15744 pareiškėjui paskirta 543,91 Lt valstybinė pensija. Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2015-03-20 pažymos (b. l. 20-21) matyti, kad paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 ji buvo 955,71 Lt ir buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Pareiškėjas kreipėsi į VRM su 2015-03-17 prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, tačiau VRM 2015-03-26 sprendimu Nr. 1D-3254(11) nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 str. susidariusią nepriemoką (b. l. 17, 18–19).
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje (2009-12-09 redakcija) buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus jo 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Sumažintos socialinės išmokos, valstybinės pensijos, laikinai turėjo būti mokamos dvejus metus – nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Tačiau 2011-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu iki 2012-12-31 buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas. 2012-12-20 priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu dar vieniems metams – iki 2013-12-31 – pratęstas sumažintų, valstybinių pensijų mokėjimo terminas.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad: 1) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija; Žin., 2011, Nr. 160-7573) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Konstitucijai; 2) Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija; Žin., 2012, Nr. 155-7985) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 atmestinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas prašo panaikinti VRM 2015-03-26 sprendimą Nr. 1D-3254(11). VRM minėtame sprendime nurodė, kad išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį sumažintą valstybinės pensijos dalį neturi teisinio pagrindo.
Atmetant pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti 2015-03-26 sprendimą Nr. 1D-3254(11).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,
nusprendė:
Atnaujinti R. G. terminą skundui dėl reikalavimo priteisti laikotarpiu už 2010-01-01 iki 2013-12-31valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 str. taikymo.
Pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.