Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajam A. J. ir jo gynėjui Vladui Incui, nuteistiesiems V. I., A. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-11-27 nuosprendžio, kuriuo:

A. J. nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. iš A. J. konfiskuota 2000 litų.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti V. I. ir A. G., kurių atžvilgiu nuosprendis yra įsiteisėjęs, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu neteisėtai įgijęs 8350 gramų narkotinės medžiagos – susmulkintų aguonų ir jų dalių – turėdamas tikslą jas parduoti, šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, iki 2005 m. lapkričio 21 d., apie 19.15 val., kada 8350 gramų šios narkotinės medžiagos – susmulkintų aguonų ir jų dalių neteisėtai pardavė A. G..

Nuteistasis A. J. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-11-27 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį. Nurodo, kad jokių narkotinių medžiagų jis neįsigijo ir nelaikė savo sodyboje. Teismas jo kaltę grindė tik V. I. ir A. G. parodymais. A. G. neparodė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš jo, nenurodė ir vietos, kur įsigijo susmulkintas aguonas, tik V. I. parodė, kad jis pardavė aguonas A. G.. Nepagrįsta teismo išvada, kad jų parodymai nuoseklūs ir patvirtinti kita bylos medžiaga. Tiek V. I., tiek A. G. parodymai, liečiantys aguonų įsigijimo aplinkybes, t.y. iš kokios patalpos aguonos buvo atneštos, kaip jos buvo įpakuotos, koks buvo jų kiekis, yra prieštaringi. Iš V. I. parodymų, aprašytų teismo nuosprendyje seka, kad jis aguonas atnešė iš namo palėpės, jos buvo dviejuose maišuose, kurie buvo sudėti į vieną. Įtariamojo apklausos protokole nurodyta, kad V. I. nematė iš kur buvo atneštos aguonos, ikiteisminio tyrimo teisėjui V. I. parodė, kad matė kaip jis užlipo į palėpę ir iš ten atsinešė maišą. A. G. teisme parodė, kad aguonas kažkokiame kambaryje padavė kažkoks žmogus. Šie prieštaravimai teismo posėdyje nepašalinti, todėl jų parodymai dėl aguonų perdavimo aplinkybių laikytini prieštaringais ir negali būti įrodymais. V. I. teisme teigė, kad skambino jam telefonu, tačiau pokalbių išklotinėse tai neužfiksuota. Nesutampa A. G. ir V. I. parodymai ir dėl pirkto aguonų kiekio. Tikrinant parodymus vietoje, V. I. be pakankamų argumentų atsisakė parodyti iš kurios vietos jis atsinešė aguonas, kurioje vietoje buvo mokami pinigai ir buvo perduotos aguonos. Tai leidžia daryti išvadą, kad jis negalėjo to padaryti, nes taip nebuvo. V. I. žinojo kur yra jo gyvenamasis namas, nes bendravo su jo kaimynu V. V.. Teismo nuomone nepakako duomenų patvirtinti faktui, kad aguonų pirkimo metu apelianto nebuvo namuose. Tačiau jo nurodytas aplinkybes, kad jis buvo sandėlyje nuo 16 iki 21 valandos pakankamai tiksliai patvirtino P. M., o jų abiejų parodymus patvirtina liudytojas J.A. K.. Minėtų liudytojų parodymai kitais įrodymais nepaneigti, todėl šie parodymai turėtų būti pripažinti jį teisinančiais įrodymais. Jokiais įrodymais nepagrįsta ir tai, kad jis aguonas pardavė 2005-11-21 19.15 val. Bylos duomenimis konstatuota, kad A. G. automobilis buvo sustabdytas 19.30 val. Jeigu tikėti A. G. parodymais, kad jis ir V. I. prieš atvykdami kalbėjosi telefonu, ir jų pokalbis fiksuotas 2005-11-21 19.03 val., tai A. G. iš savo gyvenamosios vietos Vilkaviškio mieste, mažiau nei per pusę valandos reikėjo nuvažiuoti iki Piliakalnių kaimo apie 23 km., grįžti iki sulaikymo vietos beveik tą patį atstumą, kas praktiškai neįmanoma, į kelionės laiką įskaitant du sustojimus, t.y. V. I. įlaipinimą ir išlaipinimą bei paties pirkimo laiką.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas.

Nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

A. J. iš kaltinimo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu neteisėtai įgijęs 8350 gramų narkotinės medžiagos – susmulkintų aguonų ir jų dalių – turėdamas tikslą jas parduoti, šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, iki 2005 m. lapkričio 21 d., apie 19.15 val., kada 8350 gramų šios narkotinės medžiagos – susmulkintų aguonų ir jų dalių neteisėtai pardavė A. G., išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Apylinkės teismas A. J. kaltę grindė kitų nuteistųjų: A. G. ir V.I. paaiškinimais. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad jo kaltumas įgyjant, laikant ir parduodant narkotikus iš esmės pagrįstas tik kaltinamųjų V. I. ir A. G. parodymais. Jokių kitų įrodymų, leidžiančių susieti narkotikų įgijimą su A. J. arba bent netiesiogiai susieti jį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis apskritai, nesurinkta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis A. G. A. J. neatpažino, vietos, kurioje pirko aguonas, ir kitų detalių nurodyti nesugebėjo, todėl pagrįstas yra apelianto teiginys, kad jį tiesiogiai kaltinantys yra tik V. I. parodymai. Pabrėžtina ir tai, kad tiek V. I., tiek A. G. davė parodymus kaip kaltinamieji, todėl nebuvo susaistyti liudytojo priesaika ir jiems negrėsė atsakomybė už melagingus parodymus, be to, jie buvo suinteresuoti bylos baigtimi, o narkotinių priemonių gavimo šaltinio nurodymas leido jiems tikėtis švelnesnės bausmės paskyrimo. Kolegija konstatuoja, kad tokiomis aplinkybėmis apkaltinamais nuosprendis A. J. galėjo būti grindžiamas tik tokiais šių kaltinamųjų parodymais, kurie detaliai paaiškina įvykio aplinkybes, sutampa, yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir nekelia jokių abejonių dėl jų patikimumo.

Tiek V. I., tiek A. G. parodymai, kiek jie liečia aguonų įsigijimo aplinkybes, t.y. iš kokios patalpos aguonos buvo atneštos, kaip jos buvo įpakuotos, koks buvo jų kiekis, yra prieštaringi. Iš V. I. parodymų, aprašytų teismo nuosprendyje seka, kad apeliantas aguonas atnešė iš namo palėpės, kad atnešė du maišus, kurie buvo sudėti į vieną. Be to, ir kitas svarbias aplinkybes V. I. nurodo prieštaringai, nenuosekliai. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į A. J. apeliacinio skundo teiginius apie V. I. ir A. G. parodymų nesutapimus: V. I. teigimu, atvažiavę pas A. J., jie iš pradžių jo namuose nerado, o į kiemą išėjęs jo tėvas pasakė, kad jo reikia ieškoti sandėlyje; kad jie apie vieną kilometrą važiavo link sandėlio ir sutiko A. J. dviračiu grįžtant namo, po to visi grįžo prie namų (T. 1, b.l. 107). Nuteistasis A. G. savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, šios detalės nenurodo, nors jis vairavo automobilį ir turėtų tai atsiminti. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė ne tik parodo parodymų prieštaravimus, bet ir neleidžia paneigti apeliacinio skundo argumento, kad A. G. fiziškai negalėjo spėti tamsiu paros metu per pusvalandį (nuo 19.00 val. iki 19.30 val., kai A. G. buvo sulaikytas) nuvykti nuo Vilkaviškio m. iki A. J. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) , nusipirkti aguonų ir nuvažiuoti atgal (daugiau kaip 40 km). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. J. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvardijo A. G. parodymus kaip nuoseklius ir jais rėmėsi, yra pagrįstas. Bylos medžiaga rodo, kad, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T.1 b.l.125-126) ir teisme (T. 2, b.l. 99-100), A. G. negalėjo pasakyti, į kokį kaimą buvo nuvykęs pirkti aguonų, neprisiminė, kiek pinigų sumokėjęs už aguonas, į kiek maišų jos buvo supiltos. Anot jo, aguonų pardavėjo jis gerai nematė, sandoris įvyko „kažkokiame kambaryje“, aguonas jis pirko nervus raminančiai arbatai ruošti. Apklausiant A. G. apeliacinėje instancijoje, jis negalėjo paaiškinti konkrečių aplinkybių. Kolegija atkreipia dėmesį į apeliaciniame skunde pateiktą argumentą, kad V. I., duodamas parodymus apylinkės teisme, aiškino, jog derino su A. J. narkotikų pirkimo laiką skambindamas jam mobiliuoju telefonu (T. 2, b.l. 101), tačiau šiuos parodymus paneigia byloje esantys objektyvūs ir nenuginčijami įrodymai, tai telefono skambučių išklotinės(t.1,b.l.65-73), kurios patvirtina, kad nei V. I. skambino A. J., nei šis skambino V. I.. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad V. I. duoda tikrovės neatitinkančius parodymus. V. I. negalėjo paaiškinti, kaip gyvendamas apie 10 km atstumu nuo A. J., palaikė su juo ryšį ir derino būsimo sandorio detales.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2005 m. lapkričio 22 d. (kitą dieną po įvykio) V. I., duodamas parodymus, tvirtino, kad pirmą kartą jis su A. G. buvo nuvykę pas V. J. 2005 m. lapkričio 17 d. (dar prieš įvykį) ir būtent tada susitarė su juo dėl aguonų pirkimo (T. 1, b.l. 89). Vėlesniuose parodymuose, duotose ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b.l. 107) ir teisme (T. 2, b.l. 101), V. I. apie šį svarbų faktą neužsimena, teigdamas, kad pas A. J. jie kartu su A. G. (pirmą ir vienintelį kartą) nuvyko 2005 m. lapkričio 21 d. Tai itin svarbi įvykio aplinkybė, kurios pamiršti neįmanoma, tačiau dėl šių esminių aplinkybių tiek V. I., tiek A. G. nenuoseklūs. Šis prieštaravimas nebuvo įvertintas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir nesvarstytas klausimas dėl V. I. įrodymų nepatikimumo. Taip pat apylinkės teismas nevertino ir kitų V. I. 2005 m. lapkričio 22 d. (T. 1, b.l. 88) ir 2006 m. gegužės 22 d. (T. 1, b.l. 107) duotų parodymų nesutapimų, susijusių su tuo, kaip ir kada jis susitarė su A. J. dėl aguonų pirkimo-pardavimo. Apeliacinės instancijos posėdyje V. I. taip pat negalėjo paaiškinti kaip buvo pirktos aguonos. Be to, V. I. dar labiau įnešė prieštaravimų, pareikšdamas, ar salėje sėdintis J. jis nežino, nes pas tą, kurį pirko aguonas buvo daugiau plaukų. Kad negali pasakyti iš ko pirko aguonas, nes buvo tamsu ir nežino (t.2,b.l.276).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pas A. J. iš karto po įvykio buvo atlikta krata, tačiau jokių objektyvių įrodymų rasta nebuvo(t.1,b.l.43). Nuteistasis V. I. apklaustas įtariamuoju vienu metu yra teigęs, kad buvo sumokėta už aguonas 2000 litų kupiūromis po 200 Lt. Tačiau kratos metų šių pinigų rasta nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nuteistųjų V. I. ir A. G. nurodytos prieštaringai ir nenuosekliai esminės aplinkybės: susitarimo dėl narkotikų pirkimo-pardavimo susiformavimo aplinkybės, tarpusavio ryšio palaikymo, atvykimo pas A. J. ir jo suradimo, aguonų paėmimo ir atsiskaitymo už jas detalės,- turi didelę reikšmę vertinant įrodymų patikimumą ir sprendžiant A. J. kaltumo klausimą, o nesutapimai vertintini jo naudai. Kitaip neįmanoma paneigti abejonės, kad V. I., tikėdamasis švelnesnės bausmės, norėdamas ką nors apsaugoti nuo atsakomybės ar siekdamas kitų tikslų, kaip narkotikų pardavėją galėjo nurodyti pirmą pasitaikiusį pažįstamą asmenį, kieno gyvenamoji vieta jam žinoma.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismo apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka padaryti neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą. Kai byloje yra įrodymų prieštaravimų, teismas privalo imtis priemonių jiems pašalinti. Tačiau apylinkės teismas prieštaravimų nepašalino, o padarė klaidingą išvadą, kad nuteistųjų A. G. ir V. I. parodymai yra nuoseklūs ir patikimi. Apeliacinės instancijos teismui, atlikus įrodymų tyrimą, paminėtų prieštaravimų pašalinti nepavyko, o nuteistasis V. I. dar labiau pagilino prieštaravimus ir įnešė abejones dėl įrodymų patikimumo. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi teismine praktika, kad abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, o kartu ir dėl kaltės įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Tai yra konstatavęs ir Aukščiausiasis teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-611/2004). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007m.spalio 24d. Nutarime konstatavo, kad „... teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai“ (8punktas).

Todėl apelianto A. J. apeliacinis skundas tenkintinas ir A. J. išteisintinas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką(BPK 329str.1p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., BPK 329str. 1 p.

nusprendžia:

Panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-11-27d. nuosprendžio dalį, kurioje A. J. yra pripažintas kaltu ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

A. J. išteisinti iš kaltinimo pagal LR BK 260str.1d., nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.