- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-10
- Bylos Nr.
- I-3857-428/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01373-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė, susipažinusi su pareiškėjo S. P. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas S. P. patikslintas skundas, kuriuo pareiškėjas prašo pakeisti valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis į ilgalaikę nuomą su teise išsipirkti. Atsakovu byloje nurodo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
ABTĮ 15 straipsnis nustato bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, kategorijas. Akcentuotina, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnis).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį (toliau – ir ABTĮ) administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) nutartyse ne kartą buvo nurodyta, kad valstybės ir jos institucijos dalyvavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose negali būti laikomas viešuoju administravimu, o bylos dėl ginčų kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ar jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str., 22 str. ir 25 str., ABTĮ 3 str., 15 str. ir 16 str. (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį Nr. T-119/2013, priimtą byloje Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincija v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., 2010 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija).
Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos ir jos skyriai, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, vykdo ir ūkinę - komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudami šiuose santykiuose, tarnyba ir jos skyriai atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra viešojo administravimo institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 11 d. nutartį, priimtą byloje UAB „Nuaras“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija; 2008 m. liepos 29 d. nutartį, priimtą byloje viešoji įstaiga „Alytaus regioninė televizija“ v. Alytaus miesto savivaldybės taryba; 2007 m. spalio 8 d. nutartį, priimtą byloje Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija v. Utenos apskrities viršininko administracija; 2006 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą byloje J. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė Registrų centras).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas prašo valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis pakeisti į ilgalaikę nuomą su teise išsipirkti. Pareiškėjas nesutinka su tarnybos sprendimu atsisakyti keisti sutartis. Pareiškėjas teismui pateikė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurių matyti, jog Lietuvos Respublika (pardavėjas) ir S. P. (pirkėjas) sudarė pirkimo pardavimo sutartis, dėl žemės sklypų Kalvarijos savivaldybėje. Akivaizdu, kad pareiškėją ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių sieja civiliniai teisiniai santykiai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius šiose sutartyse veikė kaip pardavėjo atstovas. Iš skundo ir pridėtų priedų matyti, jog pareiškėjas siekia pakeisti pirkimo-pardavimo sutartis į ilgalaikes nuomos sutartis su teisę išsipirkti. Teismo nuomone, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius (kaip pardavėjo atstovas) šiuo atveju veikė kaip sutarties šalis, dalyvaujanti civiliniuose santykiuose (dėl sutarčių keitimo), o ne kaip subjektas vykdantis įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas, todėl keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Dėl nurodytų aplinkybių, skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, bei pasiūlytina pareiškėjui kreiptis dėl sutarčių keitimo į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. į Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Kadangi skundą atsisakoma priimti, pareiškėjui grąžintinas 2015 m. rugpjūčio 12 d. sumokėtas 28 Eur žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 1 p., 105 str., 42 str. 1 d. 3 p. teisėja
nutaria:
Pareiškėjo S. P. skundą atsisakyti priimti, pasiūlant pareiškėjui kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismą.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį pareiškėjui S. P. sumokėtą 2015 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai (gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) , AB bankas "Swedbank").
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kauno apygardos administracinį teismą.