Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-04-13 · Civilinė byla Nr. 2A-384-560/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-13
Bylos Nr.
2A-384-560/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10435-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė, Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
Ieškovas
J. P.
Atsakovas
T. P.
Civilinė byla Nr. 2A-384-560/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10435-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.9.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Aldonos Tilindienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui T. P. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. P. pateikė ieškinį, kuriuo prašė atidalinti ieškovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), visą butą natūra priteisiant ieškovei, o atsakovui T. P. priteisiant 14 902,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją. Ieškovės teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-11 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-35218-96/2014, nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, padalino santuokoje įgytą turtą, be kita ko, padalino ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog atsakovas nurodytame bute nuo 2009-01-01 negyvena, butu nesirūpina, todėl visas išlaidas už butą apmoka ieškovė. Laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-12-31 ieškovė sumokėjo UAB „Šilėja“ 1 912,31 Eur, UAB „Vilniaus energija“ –5 158,07 Eur. Be to, ieškovė 2008-08-09 ir 2009-01-16 su AB „Swedbank“ banku sudarė kredito sutartis, pagal kurias bendrai pasiskolino 8 688,60 Eur sumą būsto remontui. Bendra kredito su palūkanomis suma sudarė 12 305,91 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas privalėjo apmokėti pusę nurodytų ieškovės išlaidų, tačiau jų neapmokėjo. Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju tikslinga visą butą priteisti natūra jai, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją. Buto vertė, ieškovės teigimu, sudaro 52 100,00 Eur, todėl atsakovui priklausančios buto dalies vertė lygi 26 050,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neapmokėjo dalies ieškovės patirtų nuostolių dėl buto išlaikymo ir jo pagerinimo, nesumokėjo ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-11 sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų 1 459,68 Eur, atsakovo dalies vertė turi būti mažinama ieškovės patirtų nuostolių suma, todėl, ieškovės teigimu, atsakovui priteistinos kompensacijos dydis už buto dalį sudaro 14 902,00 Eur.

Ieškinys teisme priimtas 2015-04-21, atsakovui T. P. procesiniai dokumentai įteikti 2015-04-25. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ir esant ieškovės prašymui, byloje buvo priimtas sprendimas už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-21 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: atidalino ieškovės J. P. dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisė ieškovei J. P. nuosavybės teise visą butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), o atsakovui T. P. priteisė iš J. P. 26 050,00 Eur piniginę kompensaciją; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei J. P. iš atsakovo T. P. 150,00 Eur žyminio mokesčio; priteisė valstybei iš atsakovo T. P. 1 181,00 Eur žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad ginčo butas yra trijų kambarių, esantis daugiabučiame gyvenamajame name, todėl jo atidalijimas natūra, nors ir yra faktiškai įmanomas, tačiau pareikalautų papildomų išlaidų, be to, sprendė, kad bendras naudojimasis turtu pažeistų abiejų šalių (buvusių sutuoktinių) teises tinkamai naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių ir reikalavimų neginčijo, sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant nurodytą turtą natūra ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisiant atitinkamo dydžio kompensaciją, yra tenkintinas. Nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 2015-01-01 buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 52 100,00 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-11 sprendime konstatavo, kad ginčo buto vertė sprendimo priėmimo metu sudarė 50 393,88 Eur, t. y. nedaug mažesnė negu nurodoma ieškovės. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su ieškovės nurodyta ginčo buto verte, kuri sudaro 52 100,00 Eur, todėl, visą butą natūra priteisė ieškovei, atsakovui iš ieškovės priteisė 26 050,00 Eur kompensaciją (52 100 / 2). Teismas nurodė, jog ieškovė ieškinio motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad atsakovui tenkančios buto dalies vertė mažintina ieškovės patirtų nuostolių suma, todėl prašė priteisti iš jos atsakovui 14 902,00 Eur dydžio kompensaciją, tačiau ieškinio rezoliucinėje dalyje nesuformulavo reikalavimo dėl kokių nors sumų įskaitymo, todėl teismas šioje byloje nesprendė dėl ieškovės galbūt patirtų nuostolių įskaitymo į atsakovui priteisiamos kompensacijos sumą (nesant tokio ieškovės suformuluoto ir CPK nustatyta tvarka priimto nagrinėti ieškinio reikalavimo). Išaiškino, kad šalys dėl ieškovės nurodytų nuostolių įskaitymo į atsakovui mokėtinos kompensacijos sumą gali susitarti tarpusavyje, t. y. pareikšti pareiškimus dėl nurodyto įskaitymo, šalims nesusitarus – suformuluoti atitinkamus reikalavimus ir kreiptis į teismą bendra tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė J. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-21 sprendinio už akių dalį dėl 26 050,00 Eur dydžio piniginės kompensacijos priteisimo atsakovui ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad iš 2015-03-30 teismo nutarties dėl trūkumų šalinimo turinio yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui buvo aišku, kad ieškinyje kalba eina apie kompensacijos dydžio sumažinimą, o ne apie lygių dalių atidalijimą. Daugiau jokių trūkumų pirmosios instancijos teismas nenurodė ir nesiūlė apeliantei patikslinti ieškinio reikalavimą arba suformuluoti atskirą reikalavimą. Apeliantė 2015-04-14 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė ieškinio sumą – 11 148,00 Eur (t. y. sumą, kuria apeliantės nuomone, turėtų būti sumažintas atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydis), apskaičiavo žyminį mokestį nuo šios sumos (334,00 Eur). Taigi, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad jos reikalavimas dėl mažesnės kompensacijos priteisimo atsakovui bus nagrinėjamas teisme ir kad teismui yra aiškūs ir suprantami jos pateikto ieškinio reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos, o taip pat apeliantės siekiamas teisinis rezultatas. Pažymi, kad jeigu pirmosios instancijos teismui visgi kilo abejonių dėl suformuluoto ieškinio reikalavimo tinkamumo, jis galėjo apeliantei pasiūlyti šį reikalavimą patikslinti ir/ar galutinai jį suformuluoti. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nenurodžius ieškinio pagrindo ir (arba) ieškinio dalyko arba juos nurodžius neaiškiai, teismas galėtų taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą arba, jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti. Taigi, nors teismui suteikta aibė priemonių, kuriomis siekiama pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje išsiaiškinti, ko reikalauja ieškovas, pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo nei viena šių priemonių. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas siūlo apeliantei pradėti naują procesą ir iš naujo spręsti klausimus, kurie galėjo ir turėjo būti išspręsti ir šiame procese, kas prieštarauja proceso koncentruotumo principui. Apeliantė mano, kad priimdamas spendimą už akių, pirmosios instancijos teismas buvo pernelyg formalus, būtent – pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje neišsiaiškino ieškinio reikalavimų esmės, nepasiūlė apeliantei patikslinti arba galutinai suformuluoti reikalavimus, ko pasėkoje bylos esmė buvo atkleista nepilnai, t. y. buvo išspręstas turto atidalijimo klausimas, tačiau buvo visiškai neįspręstas atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos mažinimo klausimas.

Atsiliepimas

Atsakovas T. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantė nesuformulavo tinkamai savo reikalavimų dėl kokių nors jos patirtų išlaidų, išlaikant turtą, kompensavimo, todėl teismas šioje dalyje negalėjo priimti sprendimo dėl kompensacijos mažinimo. Atsakovas mano, kad teismas teisingai konstatavo, kad bendroji dalinė nuosavybė turėtų būti atidalinta priteisinat atsakovui kompensaciją ½ dalies šio turto dydžio. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad turto vertė yra mažesnė nei 52 100,00 Eur. Tokiu būdu teismas pagrįstai priteisė atsakovo naudai 26 050,00 Eur piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas pilnutinai ir nešališkai atliko byloje surinktų įrodymų tyrimą, teismo sprendimas pagrįstas tinkamu teisės normų aiškinimu ir taikymu bei įrodymų vertinimu. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių taip, kaip tai būtų palankiau apeliantei, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar teismas nevertino apeliantės pateiktų teisintų argumentų. Nurodo, kad apeliantę procese atstovavo, konsultavo teisiniais klausimais, ruošė dokumentus teismui advokatas, tai yra kvalifikuotas teisininkas, kuriam yra žinoma, kaip yra formuluojami ieškinio reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-11 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-35218-96/2014, nutraukė šalių santuoką, padalino santuokoje įgytą bendrą sutuoktinių turtą. Nurodytu sprendimu, be kita ko, padalintas šalims priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), priteisiant jį lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, kiekvienai iš šalių.

Nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl atsakovui priteistinos kompensacijos sumažinimo ir priteisė atsakovui 26 050,00 Eur piniginę kompensaciją už ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės.

Apeliantės teigimu, iš ieškinio turinio buvo aišku, kad ji prašo mažinti atsakovui priteistiną kompensaciją ir pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti šį klausimą, o jei pirmosios instancijos teismui kilo neaiškumų, jis turėjo pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis priemonėmis, kad išsiaiškintų tarp šalių kilusio ginčo esmę. Atsakovas su šiais apeliantės argumentais nesutinka, laiko pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors civili­nio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose įtvirtintos ieškinio turinio dalys, ieškovo reikalavimas ir jo pagrindi­mas, vadinamos ieškinio elementais. Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teis­minio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus priva­loma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civi­linį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia api­brėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teis­mas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymo reikalavimų, nustatančių teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką, teismo vaidmuo yra rasti pusiausvyrą tarp pro­cesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo. Nors, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismas tam tikrose bylų kategorijose veikia aktyviai, vis dėlto kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija turi būti nešališkas, todėl negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Nenurodžius ieškinio pagrindo ir (arba) ieškinio dalyko arba juos nurodžius neaiškiai, teismas galėtų taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straips­nis) arba, jeigu būtina tikslinti ieškinio elementus jau iškėlus civilinę bylą, pasinau­doti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, iškviesti šalis ir jas apklausti (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nors apeliantė rezoliucinėje ieškinio dalyje nesuformulavo reikalavimo mažinti atsakovui priteistiną kompensacijos dydį iki 14 902,00 Eur, iš ieškinio turinio matyti, kad apeliantė to prašė: „<...> bendra suma, kuria turėtų būti sumažintas atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos dydis sudaro 38 491,00 Lt arba 11 148,00 Eur nuostoliai <...>“, „Galutinis atsakovui priteistinos kompensacijos už jo dalį dydis yra 14 902,00 Eur <...>“. Apeliantė ieškinyje paaiškina, iš ko susidaro suma, kuria yra prašoma mažinti atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, pateikia jos apskaičiavimą bei prideda savo argumentus dėl kompensacijos mažinimo galimai pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, sutinka su apeliantės argumentu, kad nors teismui suteikta ne viena procesinė priemonė, kuria siekiama pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje išsiaiškinti, ko reikalauja ieškovas, pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo nei viena šių priemonių. Kadangi iš ieškinio turinio aiškiai matyti, kad apeliantė dėl neapdairumo ar kitų priežasčių rezoliucinėje ieškinio dalyje pateikė ne visus ieškinio reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pirmosios instancijos teismas turėjo tai aiškintis, pasinaudodamas tam tikslui CPK įtvirtintomis procesinėmis priemonėmis, t. y. nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo pasiūlyti apeliantei patikslinti ieškinio reikalavimus arba, jeigu to nebūtų padaręs, skirti parengiamąjį teismo posėdį ir jo metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir visiškai suformuluoti šalių reikalavimus, iškviesti šalis ir jas apklausti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė dėl apeliantės galbūt patirtų nuostolių įskaitymo į atsakovui priteistinos kompensacijos sumą, nesant tokio apeliantės suformuluoto ir CPK nustatyta tvarka priimto nagrinėti ieškinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog toks pirmosios instancijos teismo procesinis elgesys yra pernelyg formalus ir nesuderinamas su civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teismas privalo išsiaiškinti ginčo esmę ir matydamas būtinybę pasiūlyti šalims patikslinti jų reikalavimus, siekdamas tinkamai įgyvendinti savo vaidmenį procese ir rasti pusiausvyrą tarp pro­cesinių reikalavimų ir asmens teisės kreiptis į teismą užtikrinimo, kas nėra traktuotina dispozityvumo principo pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad aukščiau nurodyti proceso teisės normų pažeidimai sąlygojo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje, kuria atsakovui iš apeliantės priteista 26 050,00 Eur piniginė kompensacija, yra neteisėtas ir todėl turi būti panaikintas. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl atsakovui priteistos kompensacijos dydžio mažinimo, nenagrinėjo su tuo susijusių aplinkybių bei apeliantės argumentų šiuo klausimu, netyrė ir nevertino apeliantės pateiktų įrodymų, galimai pagrindžiančių būtinybę mažinti atsakovui priteistinos kompensacijos dydį, t. y. šioje dalyje neatskleidė bylos esmės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas bylą dalyje dėl atsakovui priteistinos kompensacijos dydžio perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 str. 1 d. 1, 2 p., 329 str. 2 d. 7 p.). Aukščiau paminėtų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos išnagrinėjimą visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka). Nagrinėjant šį ginčą iš naujo būtina pašalinti šioje nutartyje nustatytus proceso teisės normų pažeidimus, nustatyti nurodytas aplinkybes, esant būtinumui pareikalauti iš šalių papildomų įrodymų.

Taigi, dėl nurodytų motyvų apeliacinis skundas yra tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje, kuria atsakovui iš apeliantės priteista 26 050,00 Eur piniginė kompensacija, panaikinamas ir byla šioje dalyje perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi skundžiamo pirmosios instancijos teismo spendimo už akių dalis yra naikinama ir grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliantės J. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo už akių dalį, kuria atsakovui T. P. iš apeliantės J. P. priteista 26 050,00 Eur dydžio piniginė kompensacija, ir bylą šioje dalyje perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Loreta BujokaitėAldona TilindienėDainius Rinkevičius