- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- eI3-3785-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00585-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei R. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. TE-2-35 dėl vidaus tarnybos puskarininkio S. D. atleidimo iš vidaus tarnybos; 2) grąžinti S. D. į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigas; 3) priteisti S. D. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020 m. vasario 19 d. (atleidimo diena) iki teismo sprendimo priėmimo (imtinai); 4) priteisti už kiekvieną uždelstą dieną nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo mokėti S. D. vidutinį jo dienos darbo užmokestį.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas paaiškino, kad atleidimas iš tarnybos paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas už tai, kad Kauno apylinkės teismo2019 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, jam buvo paskirta 700 (septynių šimtų) eurų dydžio bauda.
Pareiškėjas iš tarnybos buvo atleistas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kuriame numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas teigė, jog skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant Statuto nuostatas, o ne specialiąsias teisės normas, reglamentuojančias ugniagesio gelbėtojo atleidimą iš pareigų, todėl turėtų būti panaikintas.
Statutas reglamentuoja vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų priėmimo į pareigas statutinėse įstaigose ypatumus.
Motyvuojamoji dalis
Statuto 4 straipsnis numato, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) ir jai pavaldžios įstaigos yra statutinės. Statuto 7 straipsnis nustato, kad statutinių įstaigų personalą sudaro pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Statuto 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareigūnų tarnybos santykiai reglamentuoti šiame statute, tačiau kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatytos specialios su šių įstaigų veiklos ypatumais susijusios pareigūnų tarnybos santykius reglamentuojančios normos.
Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas (toliau – ir PSĮ) yra specialusis įstatymas Statuto atžvilgiu. PSĮ 1 straipsnis detalizuoja, kad šis įstatymas nustato priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, priešgaisrinės saugos užtikrinimo sistemą, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų funkcijas, priėmimą į savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų, gesinančių gaisrus ir atliekančių žmonių ir turto gelbėjimo darbus (toliau ši asmenų grupė visame įstatyme įvardijama kaip savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai), pareigas, atleidimą iš jų ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, savanorių ugniagesių statusą ir veiklą, gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų teises ir pareigas priešgaisrinės saugos srityje.
Pareiškėjas iki atleidimo dirbo ugniagesiu gelbėtoju, jo pareigybės aprašymas patvirtina, kad ugniagesio gelbėtojo pareigybei yra taikytinos specialiosios Priešgaisrinės saugos įstatymo normos, reglamentuojančios jo priėmimą ir atleidimą iš pareigų.
Teisėje galioja principas, kad specialiosios ir bendrosios teisės normos konkurencijos atveju taikymo prioritetą turi specialioji teisės norma (lex specialis derogat generali). PSĮ yra specialusis įstatymas Statuto atžvilgiu, reglamentuojantis ugniagesių gelbėtojų priėmimą ir atleidimą iš darbo. Pagal Statuto 7 straipsnio 2 dalį, sprendžiant nagrinėjamą ginčą turi būti vadovaujamasi specialiosiomis Priešgaisrinės saugos įstatymo teisės normomis.
PSĮ 18⁵ straipsnis reglamentuoja specialiąsias Statuto atžvilgiu teisės normas dėl priėmimo į savivaldybės priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų pareigas, atleidimo iš jų.
PSĮ 18⁵straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad asmuo, priimamas į savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas, turi būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo, laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu nėra šio straipsnio 4 dalies 2–5 punktuose nurodytų aplinkybių, t. y. į savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas negali būti priimamas asmuo: 1) teismo tvarka pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje; 2) kurio teisę dirbti su gaisrų gesinimu, žmonių ir turto gelbėjimu susijusį darbą yra atėmęs teismas; 3) pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; 4) atleistas iš savivaldybės priešgaisrinės tarnybos, Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo ar pareigūno pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, jei nuo atleidimo dienos nepraėjo 3 metai; 5) kuris yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.
PSĮ 18⁵ straipsnio 11 dalies norma yra specialioji norma, numatanti baigtinį sąrašą priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų, gesinančių gaisrus ir atliekančių žmonių ir turto gelbėjimo darbus, atleidimo iš darbo pagrindų, ji nustato, kad Darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka, taip pat jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) nustatoma, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo sveikatos būklė ir (ar) fizinis parengtumas neatitinka sveikatos būklės ir (ar) fizinio parengtumo reikalavimų; 2) nustatoma, kad priėmimo į savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas metu asmuo nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties bendriesiems ir (ar) pareigybės aprašyme nustatytiems specialiems reikalavimams; 3) atsiranda ar paaiškėja bent viena šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių.
PSĮ 18⁵ straipsnio 4 dalies 3 punktas reglamentuoja Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų, gesinančių gaisrus ir atliekančių žmonių ir turto gelbėjimo darbus, atleidimą iš pareigų tik tuo atveju, jeigu asmuo yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
Pareiškėjas padarė baudžiamąjį nusižengimą, todėl jis nepagrįstai atleistas iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą, numatantį, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą.
Atsakovas neteisingai pritaikė Statuto nuostatas, nepagrįstai nesivadovavo specialiuoju įstatymu, reglamentuojančiu ugniagesio – gelbėtojo atleidimą iš pareigų, todėl neteisėtai atleido pareiškėją iš tarnybos. Netinkamas teisės akto normos taikymas šiuo atveju sudaro pakankamą teisinį pagrindą panaikinti skundžiamą įsakymą kaip neteisėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Be to, skundžiamas įsakymas neatitinka bendrųjų individualiam aktui keliamų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyta akto apskundimo tvarka. Nagrinėjamu atveju skundžiamame įsakyme nebuvo detalizuota apskundimo tvarka.
Pagal Statuto 79 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką, todėl pareiškėjui turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2020 m. vasario 19 d. (atleidimo diena) iki teismo sprendimo priėmimo (imtinai). Priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo iš pareigų laikas įskaitytinas į pareiškėjo vidaus tarnybos stažo laiką.
Atsakovas ir jo atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime nurodė ir jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, kuris nėra susijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu.
Statuto 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 2–11, 14–16 punktuose nurodytais pagrindais pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos.
Pažymėtina, kad ši Vidaus tarnybos statuto nuostata yra imperatyvi, nesuteikianti darbdaviui jokios pasirinkimo teisės, kaip tik atleisti pareigūną, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą.
Taigi, pareiškėjo atveju egzistavo faktinė aplinkybė – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, pareigūną į pareigas skiriantis asmuo privalėjo spręsti klausimą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos. Atsakovas 2020 m. vasario 18 d. gavęs Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamąjį įsakymą, skundžiamu įsakymu atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.
Pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad PSĮ yra specialusis įstatymas Statuto atžvilgiu.
Pareiškėjas buvo vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, todėl jo, kaip vidaus tarnybos sistemos pareigūno, atleidimą iš vidaus tarnybos reglamentavo ne PSĮ, o Statutas. PSĮ 18⁵ straipsnis reglamentuoja tik tų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų, gesinančių gaisrus ir atliekančių žmonių ir turto gelbėjimo darbus, atleidimą, su kuriais yra sudaryta darbo sutartis.
Pareiškėjo pareigas reglamentuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymas, patvirtintas departamento direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9, kurio 1 punkte nurodyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos Budinčios pamainos ugniagesys gelbėtojas yra statutinis valstybės tarnautojas.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad iš pareiškėją apibūdinančios charakteristikos matyti, kad pareiškėjo elgesys tarnybos metu buvo nepriekaištingas, todėl formalus pareiškėjo atleidimas, pritaikant netinkamą įstatymo nuostatą, yra departamento klaida, kuri turi būti ištaisyta ir įsakymas panaikintas.
Kaip minėta, Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata yra imperatyvi, nesuteikianti pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, todėl, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo atsakomybės pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktą, ankstesnis pareigūno darbas, teigiama charakteristika nelaikytinos teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis.
Nesutiktina ir su pareiškėjo argumentu, kad skundžiamas įsakymas neatitinka bendrųjų individualiam aktui keliamų reikalavimų, dėl nedetalizuotos įsakymo apskundimo tvarkos. Įvertinus ginčijamo įsakymo turinį, matyti, jog įsakyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Tikslesnės įsakymo apskundimo tvarkos nenurodymas yra tik šio įsakymo formos trūkumas, neturintis įtakos ginčijamo įsakymo teisėtumui. Pažymėtina, kad ginčas dėl galimai pažeistų pareiškėjo teisių nagrinėjamas teisme, todėl matyti, kad tikslesnės įsakymo apskundimo tvarkos nenurodymas nesukliudė pareiškėjui laiku realizuoti teisės kreiptis į teismą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad departamento direktoriaus 2020 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. TE-2-35 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio S. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas. Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo dėl departamento direktoriaus 2020 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. TE-2-35 panaikinimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas, atmestini ir pareiškėjo išvestiniai reikalavimai.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teisinio pagrindo teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas atleistas iš tarnybos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. TE-2-35 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio S. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“ už tai, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, jam buvo paskirta bausmė – 14 (keturiolikos) MGL, tai yra 700 (septynių šimtų) eurų, dydžio bauda.
Pareiškėjo atleidimo iš tarnybos teisiniu pagrindu buvo nurodytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kuriame numatyta, jog pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas ir jo atstovas skundžiamo įsakymo neteisėtumą argumentavo tuo, jog atsakovas nepagrįstai atleido pareiškėją iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pareiškėjo ir jo atstovo advokato nuomone, pareiškėjas neturėjo būti atleistas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes pagal PSĮ 18⁵ straipsnio 11 dalį, ugniagesys gelbėtojas atleidžiamas iš pareigų dėl pripažinimo kaltu padarius sunkų ir labai sunkų nusikaltimą.
Byloje nėra ginčo dėl faktinių pareiškėjo atleidimo iš tarnybos aplinkybių, jog pareiškėjas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nesunkų baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurį jam buvo paskirta 700 (septynių šimtų) eurų dydžio bauda.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atleidimo teisinio pagrindo – dėl Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto, pagal kurį pareiškėjas skundžiamu įsakymu atleistas iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos Budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo (statutinio valstybės tarnautojo) pareigų.
Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, susijęs su pareigūno atleidimu, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą, yra visiškai savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, kuris nėra susijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu.
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas, gavęs Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamąjį įsakymą už pareiškėjo tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, priėmė skundžiamą įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos.
Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai atleido pareiškėją iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, nes pareiškėjas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl tyčinio baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Teismas atkreipia dėmesį, jog PSĮ 18⁵ straipsnis, kuris, pareiškėjo ir jo atstovo teigimu, turėjo būti taikomas nagrinėjamo ginčo atveju, reglamentuoja darbo teisinius santykius su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais, su kuriais sudaroma darbo sutartis ir kurie nėra statutiniai pareigūnai.
Šio įstatymo 18⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog su asmeniu, priimamu į savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas, sudaroma darbo sutartis.
PSĮ 18⁵ straipsnio 11 dalyje numatyta, jog darbo sutartis su savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotoju nutraukiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka, taip pat jeigu yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) nustatoma, kad savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo sveikatos būklė ir (ar) fizinis parengtumas neatitinka sveikatos būklės ir (ar) fizinio parengtumo reikalavimų; 2) nustatoma, kad priėmimo į savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas metu asmuo nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties bendriesiems ir (ar) pareigybės aprašyme nustatytiems specialiems reikalavimams; 3) atsiranda ar paaiškėja bent viena šio straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių.
PSĮ 18⁵ straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, jog į savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojo pareigas negali būti priimamas asmuo, pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
Pagal BK 11 straipsnio 5 ir 6 dalis, sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, ir labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo.
BK 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
Pareiškėjas padarė nesunkų tyčinį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė, viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.
Pareiškėjas vykdė statutinio valstybės tarnautojo pareigas ir tai patvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos budinčios pamainos ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymo, patvirtinto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 1-2-9, 1 punktas.
Nors pareiškėjas Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nesunkų baudžiamąjį nusižengimą, tačiau pareiškėjas nėra savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas, su kuriuo buvo sudaryta darbo sutartis. Pareiškėjas iki atleidimo dirbo statutiniu valstybės pareigūnu, todėl pareiškėjas pagrįstai buvo atleistas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu ir atsakovas PSĮ nuostatų pareiškėjui pagrįstai netaikė.
Pažymėtina, jog atsakovas pareiškėjo padaryto baudžiamojo nusižengimo neturėjo teisinių pagrindų vertinti pagal PSĮ 18⁵ straipsnio nuostatas, kadangi šis straipsnis ginčo santykių nereglamentuoja, jame apibrėžti darbo santykiai su darbuotojais, dirbančiais priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose pagal darbo sutartis. Nagrinėjamo ginčo atveju nėra specialiosios ir bendrosios teisės normos konkurencijos tarp PSĮ 18⁵ straipsnio ir Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto. Šios teisės normos tarpusavyje nekonkuruoja, jos reglamentuoja skirtingų subjektų teisinius santykius – darbuotojų ir valstybės tarnautojų darbo ir valstybės tarnybos teisinius santykius. Teisės konkurencija – situacija, kai tuos pačius visuomeninius santykius reguliuoja skirtingos teisės normos. Nagrinėjamo ginčo atveju tokios situacijos nėra. Naikinti skundžiamą įsakymą ir tenkinti pareiškėjo skundą nurodytu pagrindu nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.
Pareiškėjo ir jo atstovo argumentai, jog skundžiamame įsakyme nebuvo detalizuota įsakymo apskundimo tvarka, nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl šio įsakymo teisėtumo ir pareiškėjo teisėms didelės įtakos neturėjo. Nors skundžiamas įsakymas dėl minėto trūkumo nevisiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, tačiau minėtas skundžiamo įsakymo trūkumas nelaikytinas esminiu pažeidimu, turinčiu įtakos skundžiamo įsakymo teisėtumui, dėl kurio būtų pagrindas skundžiamą įsakymą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.