Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anira“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo - viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Paaiškina, kad jos veikla yra didmeninė prekyba maisto produktais. Šiai veiklai vykdyti ji importuoja / parduoda produkciją, supakuotą inter alia (be kita ko) metalinėse pakuotėse ir PET pakuotėse. Nurodo, jog 2013-2015 m. pagamino ir / ar į Lietuvą įvežė bei į vidaus rinką išleido atitinkamai 75,328 t (2013 m.), 75 t (2014 m.), 67,735 t (2015 m.) metalinių ir 109,922 t (2013 m.) PET pakuočių. Tad, pareiškėjos teigimu, ji pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą (toliau – ir PPATĮ) yra laikoma gamintoju - importuotoju ir turi pareigą dalyvauti organizuojant pakuočių atliekų, kurios susidarė jai Lietuvos vidaus rinkai tiekiant supakuotus gaminius, tvarkymą ir finansuoti šių atliekų tvarkymą. Nurodo, jog vykdydama įstatymines pareigas, sudarė sutartį su viešąja įstaiga „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija) ir jai pavedė pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą bei kitų PPATĮ ir kitais teisės aktais nustatytų pareigų gamintojams ir importuotojams vykdymą 2013 -2015 metais. Pažymi, jog Organizacija organizavo pakuočių atliekų sutvarkymą 2013-2015 m. bei vykdydama sutartinius įsipareigojimus išdavė jai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patvirtinimai), grindžiamus patvirtinimuose nurodytais perdirbimą įrodančiais dokumentais. Teigia, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktose deklaracijose nurodė Patvirtinimus, pagrindžiančius, kad ji sutvarkė / perdirbo 54 proc. / 32 proc. apmokestinamųjų gaminių / pakuotės kiekio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintoje Pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduotyje (toliau – ir Užduotis). Atsižvelgiant į tai, teigia, jog buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – ir Mokestis) mokėjimo. Tačiau, anot Bendrovės, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD), atlikęs Organizacijos patikrinimą, 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2018 m. vasario 22 d. sprendimas) panaikino Organizacijos išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus už 2013-2015 metus. Taip pat Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo apie Patvirtinimų panaikinimą ir įpareigojo ją patikslinti savo 2013-2015 m. deklaracijas ir sumokėti papildomą Mokestį. Pareiškėja pabrėžia, kad ji deklaracijų netikslino, tad AAD atliko jos mokestinį patikrinimą ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad nesant galiojančių Patvirtinimų jai nebegali būti taikoma Mokesčio lengvata. Todėl AAD padarė išvadą, kad ji nepagrįstai neapskaičiavo ir nesumokėjo Mokesčio už į vidaus rinką 2013-2015 m. išleistą iš viso 100,8031 apmokestinamosios metalinės bei 13,191 t PET pakuotės kiekį. Taip pat nurodo, jog AAD priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti papildomai apskaičiuotą 119 974 Eur Mokestį. Bendrovė nesutinka su Sprendimu. Pirmiausia nurodo, kad faktinis ir teisiniai skundžiamo Sprendimo pagrindai nėra pakankami apskaičiuoti jai papildomai mokėtiną Mokestį. Anot pareiškėjos, ji elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir įvykdė visus su mokesčio lengvatos taikymu susijusius reikalavimus, t. y. ji nėra padariusi nei vieno teisės akto pažeidimo, susijusio su pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu 2013-2015 metais, ir savo, kaip gamintojo - importuotojo pareigas, nustatytas PPATĮ ir kituose pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vykdė ir tebevykdo nepažeisdama įstatymų nuostatų. Tad mano, jog ji negali būti įpareigota sumokėti Mokestį dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir apie kuriuos ji nežinojo ir negalėjo žinoti. Tai prieštarautų bendriesiems sąžiningumo, teisėtų lūkesčių apsaugos bei teisinio tikrumo principams. Bendrovė taip pat mano, jog pačios valstybės institucijos aplaidžiai vykdė savo pareigą kontroliuoti už atliekų tvarkymą atsakingus asmenis (šiuo atveju – UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tvarkytojas)) ir savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie situacijos, kai sąžiningai savo pareigą vykdę gamintojai - importuotojai, tarp jų ir ji, yra verčiami antrą kartą susimokėti už pakuočių atliekų tvarkymą. Teigia, kad Aplinkos apsaugos agentūra ir regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) privalo patikrinti, ar pageidaujančios įsirašyti į Atliekų tvarkytojų sąrašą įmonės atitinka Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 34²⁵ straipsnyje bei Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. D1-942 redakcija), nustatytus reikalavimus bei aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos privalo vykdyti į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašytų atliekų tvarkytojų veiklos priežiūrą ir kontrolę. Tačiau, anot Bendrovės, Tvarkytojo veikloje pažeidimai iki 2015 m. vidurio nebuvo tinkamai konstatuoti (užfiksuoti) ir (ar) apie juos nebuvo laiku informuota Organizacija. Teigia, jog tai lėmė, kad Organizacija 2013-2015 metais įsigijo metalinių pakuočių sutvarkymo paslaugas iš Tvarkytojo, kurio išduoti Įrodantys dokumentai bei jų pagrindu išduoti Patvirtinimai vėliau buvo panaikinti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu. Antra, Patvirtinimai panaikinti nesant įstatyminio pagrindo. Pareiškėjos teigimu, nei vienas įstatymas nesuteikia teisės aplinkos apsaugos pareigūnams panaikinti Organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Nurodo, jog Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. D1-833 redakcija) (toliau – ir Įrodančių dokumentų išrašymo tvarko aprašas), 55 punkto redakcija, pagal kurią RAAD neva gali panaikinti Patvirtinimus atsirado praėjus keliems metams po Patvirtinimų išdavimo, t. y. 2017 m. vasario 15 d., kai įsigaliojo aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736 ir minėtame tvarkos apraše buvo įtvirtinta nuostata dėl pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų panaikinimo. Iki 2017 m. vasario 15 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai Patvirtinimai buvo ir galėjo būti išduoti pagal Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašą dėl įrodančių dokumentų, ir ji jais pasinaudojo, pateikdama Mokesčio deklaraciją už 2013-2015 metus, nė vienas teisės aktas nenumatė teisės ar galimybės Vilniaus RAAD ar kitoms valstybės institucijoms panaikinti gamintojų ir importuotojų organizacijų gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tad, anot Bendrovės, tik priėmus Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo dėl įrodančių dokumentų pakeitimus, įsigaliojusius 2017 m. vasario 15 d., bei praėjus daugiau nei pusmečiui nuo šio pakeitimo įsigaliojimo, valstybės institucijos ėmėsi „atgalinio“ teisės akto nuostatų taikymo ir atliko veiksmus, skirtus panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, kurie buvo išduoti už 2013-2015 metų laikotarpį. Tokia situacija, pareiškėjos nuomone, yra nesuderinama su konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais ir jos rezultate Patvirtinimų panaikinimas, kaip faktinis skundžiamo Sprendimo pagrindas, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Trečia, Mokesčio skaičiavimas už 2013-2014 m. grindžiamas įrodančių dokumentų, kurie nesusiję su ja, panaikinimu. Tad, Bendrovės įsitikinimu, tokiu būdu Mokestis jai skaičiuojamas nesant jokių objektyvių įrodymų, kad buvo nesutvarkytos būtent jos atliekos. Ketvirta, skundžiame Sprendime nurodytos tik abstrakčios (bendrosios) taikytinos teisės aktų nuostatos dėl to, kad gamintojai ir eksportuotojai turi pareigą mokėti Mokestį nustatyta tvarka, nenurodant jokios konkrečios šios tvarkos nuostatos, kurią ji (Bendrovė) būtų pažeidusi. Bendrovės teigimu, AAD kaip skundžiamą Sprendimą pagrindžiantį pagrindą nurodo PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį, pagal kurią gamintojai ir importuotojai privalo Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) nustatyta tvarka mokėti Mokestį, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pareiškėjos nuomone, šios abstrakčios teisės normos nurodymas, nekonkretizuojant, kokių konkrečiai savo teisių ir pareigų pareiškėja neįvykdė, negali būti pakankamu skundžiamo Sprendimo teisiniu pagrindu. Teigia, jog ji laikydamasi visų teisės aktų reikalavimų, sumokėjo už atliekų tvarkymą ir gavo jų sutvarkymą pagrindžiančius patvirtinimus, kuriuos nurodė VMI teikiamose Mokesčio deklaracijose. Objektyvių įrodymų, paneigiančių šių Patvirtinimų teisingumą, nėra. Tad mano, jog pagrįstai taikė Mokesčio lengvatą, o priešingos konkrečiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįstos skundžiamo Sprendimo išvados negali būti tvirtinamos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Byloje kilo ginčas dėl AAD 2018 m. spalio 4 d. Sprendimo, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.1. Vilniaus RAAD, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punktu, 2018 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą, t. y. Vilniaus RAAD, be kita ko, panaikino ir Organizacijos Bendrovei išrašytus Patvirtinimus.

Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas buvo apskųstas.

VAAT 2023 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą, administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens Organizacijos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą.

VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimas buvo apskųstas.

LVAT 2025 m. liepos 2 d. priėmė nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimą pakeitė ir panaikino Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – AAD) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.

6.2. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį už 2013 m. – 2015 m. mokestinius laikotarpius, nes Patvirtinimai netekę galios.

6.3. AAD 2018 m. rugpjūčio 21 d. surašė Patikrinimo aktą.

Patikrinimo akte, be kita ko, nurodyta, kad buvo patikrintos Bendrovės VMI teiktos deklaracijos už 2013, 2014, 2015 m. Vadovaujantis deklaracijų duomenimis, Patikrinimo akte nustatyta, kad Bendrovė 2013-2015 m. mokestiniais laikotarpiais į Lietuvos vidaus rinką išleido apmokestinamąją (gaminiais pripildytą) pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, nustatyta MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Patikrinimo akte nurodyta, jog Bendrovė, norėdama, pasinaudoti Mokesčio lengvata, įtvirtina MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Patikrinimo akte nustatyta, jog Bendrovė VMI pateiktose deklaracijose nurodė Organizacijos išduotus Patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą už tikrintiną laikotarpį. Taip pat VMI pateiktose deklaracijose nurodė, kad 2013, 2014, 2015 m. faktiškas metalinės pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymas – 54 %, t. y. pakuočių atliekų tvarkymo užduotis įvykdyta, mokestinė prievolė nesusiformavo. Tačiau Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu panaikino Organizacijos Bendrovei išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2013 - 2015 metų mokestiniais laikotarpiais. Tad Patikrinimo akte nurodyta, jog Bendrovė privalėjo įvykdyti mokestinę prievolę – sumokėti Mokestį. Dar Patikrinimo akte pažymėta, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį, tačiau Bendrovė iki patikrinimo pradžios deklaracijų nepatikslino ir susidariusios mokestinės prievolės neįvykdė. Taigi, Patikrinimo akte padaryta išvada, kad Bendrovė iki Vilniaus RAAD nustatyto termino neapskaičiavo ir nesumokėjo Mokesčio, todėl apskaičiuotas nesumokėtas mokėtinas Mokestis, kuris sudaro 119 974 Eur.

6.4. AAD, vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu, 2018 m. spalio 4 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą.

Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu panaikino Organizacijos Bendrovei išrašytus Patvirtinimus. Tad Bendrovei atsirado mokestinė prievolė apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį. Taip pat Sprendime nurodyta, kad 2013 m. Bendrovės sutvarkytas metalinės pakuotės kiekis – 15,074 t, faktiškas pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymas – 20 %, 2014 m. sutvarkytas metalinės pakuotės kiekis – 14,806 t, faktiškas pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymas 20 %, 2015 m. sutvarkytas metalinės pakuotės kiekis – 32,959 t, faktiškas pakuotės atliekų tvarkymo užduoties įvykdymas 49 %. Pažymėta ir tai, jog Bendrovė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo – perdirbimo užduoties (54 % nuo į vidaus rinką išleisto pakuotės kiekio) neįvykdė, iki patikrinimo pradžios 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu panaikintų Patvirtinimų neįvertino, Mokesčio deklaracijų už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius nepatikslino, Mokesčio nesumokėjo. Tad Sprendime padaryta išvada, kad Bendrovė pažeidė PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį ir MUATĮ 5 straipsnio 6 dalį. Atsižvelgiant į tai, Sprendimu Bendrovei apskaičiuotas Mokestis sudaro 119 974 Eur.

6.5. Bendrovė, nesutikdama su AAD Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama Sprendimą panaikinti.

7. Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, PPATĮ ir MUATĮ, taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji (poįstatyminiai) teisės aktai.

8. MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo Mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).

Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – AAD), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.

9. MUATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

10. Pažymėtina, kad pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 38 dalį, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalį, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

11. Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.

12. PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos individualiai (organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas), kolektyviai (steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais) (2 punktas) ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą (3 punktas).

Taip pat pažymėtina, jog pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

13. Aktualios ginčui MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

14. Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 4 priede (Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.

15. ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. O Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono AAD.

16. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog lengvatos taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad Mokesčio mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko) atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent Bendrovė nagrinėjamu atveju ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.

17. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB (duomenys neskelbtini) išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti Organizacijos Bendrovei išrašyti Patvirtinimai.

Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį (šiuo atveju Bendrovei iki 2018 m. rugpjūčio 14 d.). Todėl AAD pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Tvarkos aprašo 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.

Ginčas dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo baigtas nagrinėti LVAT 2025 m. liepos 2 d. priėmus nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria panaikinta Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu – tarp jų ir dėl Bendrovei išduoto Organizacijos patvirtinančio dokumento. Kita VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl VAAD sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) palikta nepakeista.

18. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 Bendrovė buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl minėtoje byloje nustatyti faktai iš naujo šioje tikrinamoje administracinėje byloje neįrodinėjami (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalis). LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, konstatavo, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB (duomenys neskelbtini) išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) nepagrįstai panaikinti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.

19. Taigi, nagrinėjamu atveju nebėra ginčo, kad Organizacijos Bendrovei 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 m. ir 2015 m. išduoti patvirtinai dėl metalinės pakuotės kiekio yra pripažinti negaliojančiais. Dėl to Bendrovė neturi įrodymų, kad Užduotis už 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 ir 2015 m. įvykdyta, nes Bendrovė šiuo tikslu nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. Teismui nagrinėjant bylą Bendrovė taip pat nepateikė tokių įrodymų.

Tačiau, minėta, LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi panaikinus Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, Patvirtinimai, grindžiami UAB (duomenys neskelbtini) išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais, t. y. dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio, yra galiojantys.

20. Pabrėžtina, kad AAD, atsižvelgęs į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį, pagal teismo įpareigojimą atliko skundžiamu Sprendimu Bendrovei apskaičiuoto mokėtino Mokesčio perskaičiavimą ir nustatė Bendrovei mokėtiną 118 342 Eur sumą (buvo 119 974 Eur) už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį, t. y. 10 987 Eur – už 2013 metus; 51 021 Eur – už 2014 metus; 6 578 Eur – už 2015 metus. Teisėjų kolegija pažymi, jog šie atsakovo atlikti perskaičiavimai, atsižvelgiant į minėtą LVAT nutartį, byloje nėra ginčijami.

21. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Bendrovė teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog visos jos atliekos už 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 m. ir 2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, t. y. kad Bendrovė 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), 2014 m. ir 2015 m. įvykdė pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata. Tad dėl šios priežasties pareiškėjos skundo argumentai, susiję su tinkamai sutvarkytomis atliekomis, atmestini kaip nepagrįsti.

Taip pat Bendrovė nenurodė jokių argumentų dėl minėto perskaičiuoto mokesčio, iš esmės susijusio su 2013 m., nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų metalinių pakuočių kiekį.

Be to, Bendrovė skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad Bendrovei apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių jos kaltės nebuvimu, tinkamai įvykdymo savo pareigų ir pan., pasisakoma šio teismo sprendimo 24.1 papunktyje.

22. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Mokestis už 2013–2015 m., turint omenyje ir atliktą perskaičiavimą, Bendrovei apskaičiuotas pagrįstai ir tinkamai. Minėta, kad AAD perskaičiavo Bendrovei Mokesčio sumą (perskaičiuota, atsižvelgiant į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį) už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius (perskaičiavimas realiai yra susijęs tik su 2013 m.), kuri po perskaičiavimo yra 118 342 Eur (buvo apskaičiuota 119 974 Eur). Jau minėta, kad Bendrovė dėl perskaičiuotos Mokesčio sumos dydžio nepateikė prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako. Tiesiog pažymi, kad neturi pagrindo šiuo perskaičiavimu, kuris yra pagrįstas prie rašytinio paaiškinimo pridėtais duomenimis ir skaičiavimais, abejoti.

23. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktualius teisės aktus, LVAT praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą Sprendimą, atsižvelgiant į Mokesčio perskaičiavimą už 2013 m., t. y. skundžiamu Sprendimu patvirtinta Bendrovei už 2013–2015 m. sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma (iš viso 119 974 Eur) keistina, ją sumažinant iki 118 342 Eur.

24. Teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga atsakyti į kai kuriuos Bendrovės esminius skundo argumentus.

24.1. Pirmiausia, Bendrovė skunde teigia, kad ji tinkamai ir laiku įvykdė teisės aktais nustatytas pareigas, todėl, nesant jos kaltės, ji negali būti įpareigota susimokėti Mokestį dėl galimai neteisėtų kitų asmenų veiksmų, kurių ji negalėjo kontroliuoti ir apie kuriuos ji nežinojo ir negalėjo žinoti. Tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog šiuo atveju svarbu, ar Bendrovė gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi, minėta, kaip matyti iš bylos medžiagos, Bendrovė to padaryti už 2013–2015 m. negali (išskyrus šioje byloje nustatytą tam tikrą kiekį už 2013 m., t. y. dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), tad Bendrovė negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina ir tai, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.

Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog jokie nacionaliniai mokesčių įstatymai nenumato, kad už prievolę sumokėti mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai ar atliekų tvarkytojai, kurie, pirma, nedalyvauja apmokestinimo momentą nulemiančiuose santykiuose (pakuočių išleidime į vidaus rinką) ir, antra, kaip minėta, Užduotį mokesčio mokėtojo pavedimu (už mokesčių mokėtoją) vykdo sutarties pagrindu. Savo ruožtu, tarp UAB (duomenys neskelbtini), Organizacijos ir Bendrovės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai bei aplinkybė, kad jie (Organizacija ar atliekų tvarkytojai) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, negali daryti ir nedaro įtakos mokesčio mokėtojui viešosios teisės aktais nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.

Tad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadai, kad Mokesčio apskaičiavimas ir įpareigojimas Bendrovę jį sumokėti būtų neproporcinga, neadekvati ar neteisinga priemonė.

Kartu akcentuotina, jog pats mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio (jo dalies) mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos.

24.2. Teisėjų kolegija atmeta kaip neturinčius pagrindo ir Bendrovės skundo argumentus, kad Organizacijos Patvirtinimai panaikinti nesant tam teisinio pagrindo. Minėta, kad LVAT galutinai išnagrinėjo ginčą ir 2025 m. liepos 2 d. nutartimi iš esmės Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, išskyrus šio sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) išduotų atitinkančių įrodančių dokumentų 2013 m. pagrindu.

24.3. Dar Bendrovė mano, kad skundžiamame Sprendime nurodytos teisės normos nesudaro teisinio pagrindo mokesčio skaičiavimui, kadangi AAD nekonkretizavo kokių konkrečiai savo teisių ir pareigų ji neįvykdė. Tačiau teisėjų kolegija negali pritarti tokiems Bendrovės skundo argumentams. Jau minėta, kad svarbu, ar Bendrovė gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi nagrinėjamu atveju Bendrovė to padaryti už 2013–2015 m. (išskyrus šioje byloje nustatytą 3,1592 proc. atliekų kiekį už 2013 m.) negali, tad Bendrovė negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Būtent dėl šios priežasties ir buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

25. Apibendrinant konstatuotina, jog Bendrovės skundas patenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktas).

26. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

27. Bendrovės skundas patenkintas iš dalies, t. y. ir sprendimas priimtas pareiškėjos naudai tik iš dalies. Tai reiškia, kad ir pareiškėja turi teisę tik į dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į pareiškėjos tenkinto reikalavimo dalį, jo apimtį (skundžiamu Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriuo pareiškėjai buvo priskaičiuotas mokėtinas Mokestis 119 974 Eur sumoje, o šiuo teismo sprendimu šis Mokestis pareiškėjai sumažintas iki 118 342 Eur), laikytina, kad pareiškėjos skundas patenkintas tik 1,36 proc. apimtyje. Todėl pareiškėja turi teisę tik į 1,36 proc. patirtų savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja prieš kreipdamasi į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Taip pat pareiškėja patyrė 1 210,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti; šios išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir racionalios, atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, Bendrovė patyrė iš viso 1 232,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjos patenkinto skundo dalį, jo apimtį, pareiškėjai iš viso priteistina 16,77 Eur (1 232,5 Eur x 1,36 proc.) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

29. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad šis klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anira“ skundą dėl sprendimo panaikinimo patenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, sumažinant pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Anira“ už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 119 974 Eur mokesčio sumą iki 118 342 Eur (vieno šimto aštuoniolikos tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) sumos.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Anira“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 16,77 Eur (šešiolika eurų ir 77 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.