Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Š. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir viešajai įstaigai Antavilių pensionatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas N. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. 1. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2016 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 36385; 2) panaikinti Skyriaus 2016 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 36386; 3) skirti jam priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją: nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d., kai išmokos dydis per mėnesį 1 bazinės pensijos dydis (toliau – BPD): nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. 94,06 Eur, taikant BPD – 108 Eur, nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. 108 Eur, taikant BPD – 108 Eur, nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. 3,48 Eur, taikant BPD 108 Eur, pervedant visas sumas į jo nurodytą banko sąskaitą, esant išmokos dydžiui per mėnesį 1 BPD: nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. 7,22 Eur, taikant BPD 112 Eur, nuo 2016 m. balandžio 1 d. (neterminuotai) po 112 Eur, taikant BPD 112 Eur, pervedant visas sumas į jo banko sąskaitą. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Skyrius 2016 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 36385 paskyrė jam priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (sukakus pensinio amžiaus) nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d., kai išmokos dydis per mėnesį 0,5 BPD, pervedant 100 proc. sumos viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Antavilių pensionatui (toliau – ir Pensionatas). Skyrius 2016 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 36386 taip pat nusprendė skirti jam priežiūros išlaidų tikslinę kompensaciją nuo 2016 m. kovo 30 d. neterminuotai, kai išmokos dydis per mėnesį po 0,5 BPD, pervedant Pensionatui 100 proc. sumos už išlaikymą. Su minėtais sprendimais pareiškėjas nesutiko. Manė, kad išmokos dydis 0,5 BPD nėra teisingas. Pareiškėjo teigimu, Skyrius turėjo vadovautis ne Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 4 punktu, o šio straipsnio 3 punktu. Pareiškėjui dar nesuėjus senatvės pensijos amžiui buvo nustatytas 75 proc. nedarbingumas, t. y. nustatyta I invalidumo grupė, todėl pagal Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 1 punktą tikslinė kompensacija turėtų būti 1 BPD. Pareiškėjas nesutiko, kad jam skirta tikslinė kompensacija 100 proc. būtų pervesta Pensionatui. Pareiškėjas su Pensionatu atsiskaito pagal paslaugų sutartį. Paaiškino, kad prašymą pervesti skirtą išmoką į Pensionato sąskaitą pasirašė, nes buvo suklaidintas, nesuprato prašymo esmės. Šalpos išmoka skiriama asmeniui, bet ne įstaigai. Pareiškėjo teigimu, Skyrius, priimdamas ginčijamus sprendimus, nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 1-2160 patvirtinto Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 53 punktu, kuris prieštarauja Aprašo 2 ir 4 punktams. Pareiškėjas nurodė, kad pensionate gyvena nuo 2004 m.Pareiškėjas teigė, kad priimant ginčijamus sprendimus, buvo pažeisti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai.Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti (b. l. 32–35).Administracija paaiškino, kad Skyrius, priimdamas 2016 m. birželio 29 d. sprendimus Nr. 36385 ir Nr. 36386, pagrįstai vadovavosi Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Pažymėjo, kad 1 BPD suma gali būti skiriama tik neįgaliems vaikams ir darbingo amžiaus asmenims, tačiau ne asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus. Pareiškėjas turi teisę gauti slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, kadangi yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, o tokiems asmenims pagal Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktą taikomas 0,5 BPD. Atsakovas pažymėjo, kad Skyrius nebuvo ir nėra gavęs kitokio prašymo nei teismui teikiami pareiškėjo 2015 m. prašymai, kurie Skyriaus buvo išnagrinėti ir priimti sprendimai dėl priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos (sukakus senatvės pensijos amžiaus) pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus bei nustatytą tvarką. Atsakovas pažymėjo, jog Skyrius gavo pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. prašymą šalpos išmokai gauti bei 2015 m. lapkričio 25 d. prašymą dėl šalpos išmokos pervedimo, kuriuose prašoma 100 proc. mokėtinos šalpos išmokos sumos mokėti į Pensionato atsiskaitomąją sąskaitą. Skyrius vadovavosi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-201 patvirtinto Valstybinių šalpos išmokų mokėjimo šių išmokų gavėjams, apgyvendintiems ar slaugomiems globos, auklėjimo ar slaugos įstaigose, tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 12.1 punktu. Skyrius neturėjo duomenų apie tai, kad pareiškėjas prašymą būtų parašęs suklaidintas ar nesupratęs prašymo esmės. Pareiškėjas į bylą taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti jo teiginių pagrįstumą. Administracija taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo nurodomas Aprašo 53 punktas yra Aprašo septintajame skirsnyje, kuris pareiškėjui nėra taikomas, kadangi jis Pensionate gyvena nuo 2004 m. gruodžio 13 d., t. y. jam yra teikiama ilgalaikė socialinė globa. Atsakovas Pensionatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 18–19). Atsakovas paaiškino, kad net pripažinus pareiškėjo ir Pensionato pasirašytą dokumentą pervesti išmokos sumą į Pensionato sąskaitą negaliojančiu, teisinės pasekmės neatsiranda, kadangi šalpos išmokų mokėjimą imperatyviai reglamentuoja teisės aktai ir šiuo atveju teisės aktų reikalavimai nėra pažeisti, tokių pažeidimų nenurodo ir pareiškėjas.Dėl ginčijamų sprendimų Pensionatas nepasisakė, kadangi išmokų paskaičiavimo procese įstaiga nedalyvauja. Atsakovas paaiškino, kad už ilgalaikės socialinės globos Pensionate teikiamas paslaugas 2015–2016 metais mokestis skaičiuojamas 80 proc. nuo pareiškėjo pajamų, o likusi suma dengiama iš valstybės biudžeto. Socialinių paslaugų įstatymo 29 straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog tais atvejais, kai asmuo pagal Įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 proc. šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu (b. l. 95–101) pareiškėjo skundą atmetė.Teismas nustatė, jog pareiškėjo atstovė 2015 m. lapkričio 3 d. Skyriui pateikė prašymą šalpos pensijai gauti, nurodė, kad prašo skirti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, taip pat nurodė, kad pareiškėjas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauna pensiją, ir šalpos išmoką prašė mokėti į Pensionato atsiskaitomąją sąskaitą. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 25 d. Skyriui pateikė prašymą pervesti 100 proc. šalpos išmokos sumą į Pensionato atsiskaitomąją sąskaitą. Skyrius 2016 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 36385 skyrė pareiškėjui priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (sukakus senatvės pensijos amžiui), nustatė, kad išmokos dydis vienam mėnesiui yra 0,5 BPD ir nusprendė mokėti: nuo 2015 m. spalio 5 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. 47,03 Eur, taikant BPD – 108 Eur; nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. 54 Eur, taikant BPD – 108 Eur; nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 2 d. 1,74 Eur, taikant BPD – 108 Eur. Priskaičiuotas sumas nurodė pervesti į Pensionato atsiskaitomąją sąskaitą. Skyrius 2016 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 36386 skyrė pareiškėjui priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją (sukakus senatvės pensijos amžiui), nustatė, kad išmokos dydis vienam mėnesiui yra 0,5 BPD ir nusprendė mokėti: nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. 3,61 Eur, taikant BPD 112 Eur; nuo 2016 m. balandžio 1 d. (neterminuotai) po 56 Eur, taikant BPD 112 Eur. Priskaičiuotas sumas nurodė pervesti į Pensionato atsiskaitomąją sąskaitą.Teismas pažymėjo, jog vadovaujantis teisės aktais, darbingo amžiaus asmenims nustatomas darbingumo lygis, išreikštas procentais ir specialieji poreikiai, o pensinio amžiaus žmonėms – specialiųjų poreikių lygis. Teismas vadovavosi Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, 11, 13 straipsnių nuostatomis. Sistemiškai analizuojant minėtas normas, daryta išvada, kad 1 BPD suma gali būti skiriama tik neįgaliems vaikams ir darbingo amžiaus asmenims, kuriems nustatytas tam tikras nedarbingumo lygis. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjui, kaip nustatyta teisės aktuose, sulaukus pensinio amžiaus, 2007 m. rugpjūčio 22 d. buvo nustatytas specialiųjų poreikių lygis (didelis) ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas. Minėtus dokumentus pareiškėjas pateikė ir Skyriui kartu su prašymu šalpos išmokai gauti. Taigi teismas konstatavo, kad pareiškėjas yra asmuo, kuriam ne tik nustatytas netektas darbingumas, bet ir asmuo, sulaukęs pensinio amžiaus, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis, todėl skiriant slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, jo atžvilgiu pagrįstai buvo taikomos Įstatymo 11 straipsnio 4 punkto nuostatos, nustatančios priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos 0,5 BPD, kaip neįgaliajam, sukakusiam senatvės pensijos amžių. Skyrius, nustatęs, kad pareiškėjas yra pensinio amžiaus ir jam nustatytas specialiųjų poreikių lygis, neturėjo pagrindo taikyti Įstatymo 11 straipsnio 3 punkto nuostatos, pagal kurią priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos 1 BPD skiriamas darbingiems asmenims, kuriems nustatytas tam tikras netektas darbingumas.Dėl skirtų tikslinių išmokų sumų pervedimo į Pensionato sąskaitą pažymėta, kad pagal Socialinių paslaugų įstatymo 29 straipsnio 9 dalį mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Tais atvejais, kai asmuo pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti. Tvarkos aprašo 12.1 punkte nustatyta, kad šalpos išmokos gavėjui nustatyto mokėjimo už socialines paslaugas dydžio suma, esant šalpos išmokos gavėjo arba jo globėjo ar rūpintojo (priklausomai nuo to, kam mokama šalpos išmoka) rašytiniam sutikimui, pervedama į globos įstaigos sąskaitą banke, kurioje kaupiamos gautos pajamos už teikiamas paslaugas. Byloje pateikto 2015 m. lapkričio 25 d. prašymo dėl šalpos išmokos pervedimo turinys patvirtino, kad pareiškėjas kreipėsi į Skyrių ir prašė 100 proc. šalpos išmoką pervesti į Pensionato atsiskaitomąją sąskaitą, prašymą patvirtino savo parašu. Prašyme šalpos išmokai gauti nurodyta Pensionato sąskaita, į kurią prašoma mokėti šalpos išmoką. Teismas darė išvadą, kad Skyrius, gavęs pareiškėjo prašymą pervesti jam skirtas šalpos išmokas į Pensionato atsiskaitomąją sąskaitą ir neturėdamas pagrindo abejoti pareiškėjo prašymo pagrįstumu, pagrįstai vadovavosi Tvarkos aprašo 12.1 punktu ir ginčijamuose sprendimuose nurodė pervesti į Pensionato sąskaitą pareiškėjui skirtą šalpos išmoką. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo skundo teiginius, kad jis prašymą parašė suklaidintas ar nesupratęs prašymo esmės. Teismo posėdyje šių teiginių pareiškėjo atstovai taip pat nepagrindė.Teismas, vertindamas Aprašo 2 punkto nuostatą, konstatavo, kad asmenims, pradėjusiems gauti ilgalaikę socialinę globą iki 2007 m. sausio 1 d., netaikomos šio Aprašo septintojo skirsnio nuostatos, susijusios su mokėjimu už ilgalaikę socialinę globą, atsižvelgiant į asmens turtą. Daryta išvada, kad Aprašo 53 punktas pareiškėjui nėra taikomas tik dalyje ir mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant tik į asmens pajamas. Pareiškėjo turtas šiuo atveju nevertinamas, kadangi pareiškėjas Pensionate gyvena nuo 2004 m. gruodžio 13 d. Atsakovas atsiliepime ir paaiškinimuose patvirtino, kad kitos Aprašo nuostatos pareiškėjo atžvilgiu yra taikomos. Taigi nebuvo pagrindo teigti, kad priimant ginčijamus sprendimus, buvo netinkamai pritaikytas Aprašo 53 punktas, kaip prieštaraujantis Aprašo 2 ir 4 punktams.Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. sprendimai Nr. 36385 ir Nr. 36386 yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti jų ir pareiškėjui skirtą priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją pervesti į pareiškėjo banko sąskaitą, nebuvo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, nebuvo teisinio pagrindo atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl pareiškėjo atstovo prašymas atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas nebuvo tenkinamas.

III.

Pareiškėjas N. Š. 2016 m. lapkričio 29 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. pateikė apeliacinius skundus (b. l. 109–110, 120–122), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų skundo argumentų, neteisingai pritaikė Įstatymą. Pareiškėjas remiasi Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 punktu, šio straipsnio 4 dalies 1 punktu. Teigia, kad jis priklauso 75–100 proc. darbingumo netekusių asmenų grupei, todėl BPD dydis yra kitoks, nei nurodė pirmosios instancijos teismas. Pagal Įstatymo 1 straipsnį valstybės teikiama šalpa skiriama ir adresuojama ne kam kitam, o asmenims, kuriems dėl jų neįgalumo, amžiaus ar dėl kitų priežasčių teikiama valstybės šalpa. Jeigu Įstatyme nustatyta kitaip, jis prieštarauja Konstitucijai, dėl ko turėtų būti pasisakyta. Pirmosios instancijos teismas neteisingai atliko sisteminę normų analizė bei neteisingai nustatė faktus, nes pareiškėjui 75 proc. nedarbingumas buvo nustatytas iki senatvės pensijos skyrimo, o Pensionate jis gyvena nuo 2004 m. Pareiškėjo teigimu, viešojo administravimo subjektai – atsakovai – savo sprendimuose ir veikloje nesivadovavo įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Nurodo, kad asmenims, gyvenantiems ir globojamiems Pensionate, įkainius nustato steigėjas ­­– Administracija. Šioje byloje įkainiai nėra aiškūs ir konkretūs. Teismas nebuvo aktyvus ir oficialių Administracijos patvirtintų įkainių nesulaukė. Pareiškėjo teigimu, šie duomenys svarbūs nustatant valstybės kompensuojamą dalį. Pareiškėjas nurodo, jog jam buvo nurodyta be teisinio pagrindo parašyti prašymą, kad tikslinė kompensacija (šalpos išmoka) būtų pervedama Pensionatui ir jis, nesupratęs šio prašymo esmės, jį parašė, tačiau tai nebuvo išreikšta pareiškėjo tikroji valia, nes šalpos išmoka skiriama fiziniam asmeniui, o ne įstaigai. Teismas turėjo šiuo pareiškėjo prašymu nesivadovauti kaip įrodymu, taip pat apklausti pareiškėją teisme.Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 129–131) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus Įstatymo nuostatas bei visapusiškai įvertinus į bylą pateiktų įrodymų ir faktinių aplinkybių visumą. Atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, pagrįstai vadovavosi Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu. Atsakovas pažymi, kad 1 BPD suma gali būti skiriama tik neįgaliems vaikams ir darbingo amžiaus asmenims, tačiau ne asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus. Administracija pateikė papildomą atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 139–142), kuriame, be kita ko, nurodo, kad pareiškėjo teiginys dėl jam teikiamų paslaugų įkainių iš esmės neturi įtakos ginčo nagrinėjimo dalykui. Atsakovas taip pat pažymi, kad Skyrius neturėjo duomenų apie tai, kad pareiškėjas prašymą būtų parašęs suklaidintas ar nesupratęs prašymo esmės. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti tokių jo teiginių pagrįstumą. Atsakovas Pensionatas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 133–134) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde jokių reikalavimų Pensionatui nekelia. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė visas teisės normas, pagrindžiančias skundo nepagrįstumą, jokių teisės normų nepažeidė, o tokių pažeidimų nenurodo ir pareiškėjas apeliaciniame skunde.Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas Pensionate gyvena nuo 2004 m. gruodžio 13 d. Už ilgalaikės socialinės globos Pensionate teikiamas paslaugas 2015–2016 metais mokestis skaičiuojamas 80 proc. nuo pajamų, o likusi suma dengiama iš valstybės biudžeto. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti. Tokia kompensacija mokama tam asmeniui, kuris ir teikia tokią pagalbą, šiuo atveju Pensionatui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Visų pirma pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė 2017 m. sausio 4 d. raštą Nr. (2.2.) NO-2-92, kuriame nurodė, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nustačiusi, kad tam pačiam pareiškėjui buvo paskirti du skirtingi advokatai (Andrejus Tiščenko ir Algaudas Kirša), 2017 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-4271-208, kuriuo pripažintas netekusiu galios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-4271-19786 rezoliucines dalies 1 punktas, kuriuo teikti antrinę teisinę pagalbą N. Š. administracinėje byloje apskundžiant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą paskirtas advokatas Algaudas Kirša.Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apeliaciniame procese dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo tinkamu pareiškėjo N. Š. atstovu laikytinas advokatas Andrejus Tiščenko. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. sprendimų Nr. 36385 ir Nr. 36386, kuriais pareiškėjui skiriant priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, išmokos dydis apskaičiuotas taikant 0,5 bazinės pensijos dydžio ir nurodyta, kad kompensacija išskaitoma VšĮ Antavilių pensionatui, teisėtumo.Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas teiginiais, kad jam turėjo būti skiriama ne 0,5, o 1 BPD dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija ir ji turėjo būti pervedama pareiškėjui, o ne Pensionatui.Ginčui aktualiu laikotarpiu valstybinių šalpos išmokų rūšis, šių išmokų finansavimo šaltinį, teisę į šalpos išmokas turinčius asmenis, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei tvarką nustatė Valstybinių šalpos išmokų įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 16 d.).Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad teisę gauti slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis turi šie neįgalieji: 1) vaikai, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumas; 2) nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys, netekę 60 procentų ir daugiau darbingumo, pripažinti tokiais iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 24 metai, taip pat asmenys, kurie dėl ligos ar traumos, atsiradusios iki jiems sukako 24 metai, padarinių pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, po 24 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukanka 26 metai; 3) netekę 60 procentų ir daugiau darbingumo asmenys, nenurodyti šios dalies 2 punkte; 4) sukakę senatvės pensijos amžių asmenys. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 4 dalį priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos šio įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 punktuose nurodytiems neįgaliesiems, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros ar nuolatinės pagalbos poreikis, yra šių dydžių: 1) neįgaliesiems, netekusiems 75–100 procentų darbingumo, – bazinės pensijos dydžio; 2) neįgaliesiems, netekusiems 60–70 procentų darbingumo, bei neįgaliesiems, sukakusiems senatvės pensijos amžių, – 0,5 bazinės pensijos dydžio.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas yra neįgalusis (b. l. 21), jam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b. l. 22). Pareiškėjas nurodė, kad yra sukakęs senatvės pensijos amžių, o iki senatvės pensijos jam buvo nustatytas 75 proc. nedarbingumas. Pažymėtina, kad darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.) 20 str. 1 d.). Darbingumo lygis nustatomas tam tikrais terminais (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.) 20 str. 8 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo nurodęs, kad jam darbingumo lygis (75 proc. nedarbingumas) buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus.Šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą šalpos išmokai gauti, dėl kurio buvo priimti šioje byloje ginčijami sprendimai, jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžių. Todėl anksčiau pareiškėjo turėtas darbingumo lygis sprendžiant dėl šio pareiškėjo prašymo nėra aktualus.Pareiškėjas, būdamas neįgaliuoju, sukakusiu senatvės pensijos amžių, kuriam yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, patenka į asmenų, nurodytų Įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte, grupę. Todėl jam pagrįstai buvo apskaičiuota būtent šiame punkte nurodyto dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas tinkamai vadovavosi šiuo atveju aktualiu teisiniu reglamentavimu, pritaikė tinkamą teisės normą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjui skirti 0,5 BPD dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Aiškinant šią proceso teisės normą, akcentuotina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).Pareiškėjas apeliaciniame skunde reiškia bendro pobūdžio teiginius dėl Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus bylos medžiagą, nustatytas bylos faktines aplinkybes, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, taikytinas teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo (jo dalies) atitikties Konstitucijai.Pareiškėjas taip pat nesutinka su tuo, kad ginčijamais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. birželio 29 d. sprendimais buvo nurodyta skirtą priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją pervesti ne jam asmeniškai, o Pensionatui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2017 m. kovo 10 d.) 12 punkte nustatyta, jog šalpos išmokos gavėjui nustatyto mokėjimo už socialines paslaugas dydžio suma, esant šalpos išmokos gavėjo arba jo globėjo ar rūpintojo (priklausomai nuo to, kam mokama šalpos išmoka) rašytiniam sutikimui, pervedama į globos įstaigos sąskaitą banke, kurioje kaupiamos gautos pajamos už teikiamas paslaugas. Likusi šalpos išmokos suma išmokama pačiam išmokos gavėjui arba jo globėjui ar rūpintojui (12.1 p.), o jeigu nėra šalpos išmokos gavėjo arba jo globėjo ar rūpintojo rašytinio sutikimo išskaityti iš atitinkamos išmokos jam nustatyto mokėjimo už socialines paslaugas dydžio sumos, visa šalpos išmoka išmokama jos gavėjui arba jo globėjui ar rūpintojui (priklausomai nuo to, kam mokama išmoka).Šiuo atveju toks šalpos išmokos gavėjo, t. y. pareiškėjo, sutikimas buvo duotas – į bylą pateiktas 2015 m. lapkričio 25 d. N. Š. prašymas dėl šalpos išmokos pervedimo į Pensionato sąskaitą (b. l. 44), Pensionato sąskaita buvo nurodyta ir pareiškėjo 2015 m. lapkričio 3 d. prašyme šalpos išmokai gauti (b. l. 38–40).Nors pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog prašymą šalpos išmoką pervesti Pensionatui jis parašė nesupratęs šio prašymo esmės, suklaidintas, tačiau tokių savo teiginių nei detalesniais paaiškinimais, nei įrodymais nepagrindė. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, jog jis nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, tačiau nenurodo, kokias konkrečias aplinkybes jis būtų paaiškinęs. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdyje dalyvavo (b. l. 63) ir buvo informuotas apie tai, kad bylos nagrinėjimas atidėtas ir kitas teismo posėdis įvyks 2016 m. lapkričio 7 d. (b. l. 67). Be to, pažymėtina, kad teismo posėdyje 2016 m. lapkričio 7 d. dalyvavo ir teikė paaiškinimus pareiškėjo atstovai advokatas Algaudas Kirša ir pareiškėjo sūnus A. (A.) Š.. Todėl ta aplinkybė, kad teismo posėdyje 2016 m. lapkričio 7 d. nedalyvavo pats pareiškėjas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 29 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai asmuo pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.Taigi nepaisant to, į kieno (šalpos išmokos gavėjo (jo globėjo ar rūpintojo) ar globos įstaigos) sąskaitą yra pervedama šalpos išmoka, ji bet kokiu atveju yra skiriama apmokėti už ilgalaikę socialinę globą, šiuo atveju – būtent Pensionatui.Papildomai pažymėtina, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu, tenkinant pareiškėjo prašymą, atsakovas buvo įpareigotas pateikti socialinės globos įkainių dydį 2015–2016 metais (b. l. 63–66). Atsakovas šį įpareigojimą įvykdė ir pateikė duomenis, iš kurių matyti, kokie įkainiai už N. Š. socialines paslaugas buvo taikyti 2015–2016 m.: koks įkainis buvo taikytas pareiškėjui ir kokio dydžio buvo valstybės mokama dalis (b. l. 73–78). Todėl pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad byloje nebuvo pakankamai duomenų apie socialinės globos paslaugų įkainius. Be to, byloje kilęs ginčas yra dėl priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, kurios dydis nuo teikiamų socialinės globos paslaugų įkainių nepriklauso. Todėl tokie duomenys šiuo atveju nagrinėjamam ginčui neturi įtakos. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus priimtų sprendimų teisėtumą, teisingai sprendė dėl šiuo atveju taikytinų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.