- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- 1-137-1086/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31468-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Kaltinamasis
- R. E.
- Nukentėjusysis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. E. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. 2024-08-08, apie 16.56 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), R. E. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Spinter“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo automobilių stovėjimo aikštelės, nepraleido dviračiu taku dviračiu važiuojančio A. J. ir jį partrenkė. Eismo įvykio metu sužalotas A. J., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais R. E. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 982 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 102 p. (Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).
2. Kaltinamasis R. E. teisminio bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Teisme parodė, kad rugpjūčio 8 dieną, į vakarą, apie 16 val., esant geroms eismo sąlygoms, važiuodamas su firmos mašina, išvažinėjo iš „V.“ viešbučio į pagrindinį kelią ir nepastebėjo nukentėjusiojo, važiuojančio su dviračiu, ir automobilio priekinės dalies dešiniąja puse partrenkė nukentėjusįjį. Kai nukentėjusysis atsikėlė, paklausė gal reikia greitosios, o jis pasakė, kad ne, atsistojęs susirinko daiktus, sėdo ant dviračio ir nuvažiavo. Taip ir išsiskyrė. Kitą dieną sužinojo, kad jam yra skilęs pėdos kaulas. Jei įvykio vietoje būtų žinojęs, jog skilo kaulas, būtų iškvietęs greitąją. Nukentėjusysis nereiškė jokių pretenzijų. Įvykio metu nukentėjusiajam pasakė, kad yra kaltas. Po to, draugiškai išsiskyrė, vienas kitam paspaudė ranką. Sutiko, jog pagal taisykles turėjo praleisti dviračiu važiavusį nukentėjusįjį.
3. Kadangi kaltinamasis R. E. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui, kaltinamajam, įrodymų tyrimą nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamojo R. E. parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu.
5. Kaltinamasis R. E. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-08-08, tarp 16-17 val., jis važiavo su darbiniu automobiliu „Mercedes Benz Spinter“, valst. nr. skaičiai (duomenys neskelbtini), raidžių nežino, priklausančiu UAB „L.“. Jis tuo metu dirbo, tai buvo jo darbo laikas, važiavo iš objekto - „V.“ viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas pats. Oro sąlygos buvo geros, matomumas geras, danga sausa. Jis išvažinėjo iš „V.“ automobilių stovėjimo aikštelės. Artėdamas prie kelio, važiavo palengva ir vis žvalgėsi į šonus - ar niekas nevažiuoja kelkraščiu, ar gatvėje. Iš dešinės dar buvo ties kelkraščiu krūmai kažkokie, tai gana apsunkina matomumą. Jam artėjant prie kelio, staiga pamatė, kad jam iš dešinės pusės kelkraščiu parvažiuoja dviratininkas. Tai pamatęs, jis staigiai iš karto stabdė. Dviratininką pamatė gal per metrą ar du nuo savo automobilio. Ar jis jau buvo įvažiavęs ant kelkraščio, jis nežino tiksliai, gal kažkiek ir buvo įvažiavęs. Jis sustojo, dviratininkas taip pat sustojo - panašiai ties jo mašinos viduriu priekyje, ir netrukus dviratininkas nuvirto ant dešinio šono su visu dviračiu. Kad būtų kažkoks smūgis buvęs, jis to nepajuto, bet gal ir buvo koks nežymus kontaktas. Nes išlipus iš automobilio, jo paties automobilis buvo visiškai neapgadintas, nebuvo net įbrėžimo, todėl ir negali tiksliai pasakyti ar kliudė dviratininką, ar šis dėl visos šios situacijos, staigiai stabdant ir bandant išmanevruoti neišlaikė pusiausvyros ir nuvirto. Jaunuolis atsistojo, šis buvo su šortais, tai lyg ir ant kažkurios kojos blauzdos matėsi, kažkoks nubrozdinimas. Jaunuolio paklausė ar šiam viskas gerai. Jaunuolis atsakė, kad viskas gerai, nenukentėjo, dviratis taip pat nebuvo apgadintas. Klausė jaunuolio ar nereikia greitosios, jaunuolis atsakė, kad nereikia, viskas gerai. Jaunuolio dviratis taip pat nebuvo apgadintas. Kadangi nei mašina, nei dviratis , nei jaunuolis nepatyrė jokios žalos, tai ir išsiskirstė. Apie tai policijai nepranešė, apie tai tik pasakė savo darbdaviui. Pats nenukentėjo įvykio metu. Vaizdo registratoriaus automobilyje nėra. Jis dėl įvykio labai gailisi, supranta, kad išvažiuodamas iš aikštelės, turėjo praleisti dviratininką, supranta, kad dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis. Nori atsiprašyti asmens, jei šis nukentėjo, norėtų su jaunuoliu susitaikyti. Kaip minėjo, toje vietoje yra apsunkintas matomumas, negalėjo iš toliau pamatyti artėjančio dviratininko (b. l. 114 -117).
6. Nukentėjusysis A. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, bet tiksliai dienos nebepamena, apie 17-18 val. Palangoje įvyko įvykis. Įvykis su mašina, jis važiavo su dviračiu. Viskas įvyko prie „V.“ viešbučio, gatvėje prie dviračio tako, koks tiksliai ten adresas jis tiksliai nežino. Važiavo su dviračiu dviračiams skirta vieta - dviračiu taku. Važiavo link viešbučio „V.“, važiavo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jis važiavo dviračiu taku, toje pačioje kelio pusėje, kur ir yra viešbutis „V.“. Jam viešbutis turėjo būti iš kairės pusės. Oro sąlygos buvo geros, matomumas buvo geras, saulė švietė, iš kurios pusės švietė saulė - nepamena, negali pasakyti, bet viskas aiškiai matėsi. Kadangi jo dviratis elektrinis, tai galėjo važiuoti apie 15-20 km per valandą greičiu. Važiavo dviračiu, kai netikėtai iš kiemo išvažiavo automobilis „mikriukas“, nei spalvos, nei modelio tiksliai nebepasakys, bijo suklysti, tiksliai neįsidėmėjo, bet gali būti, kad modelis „Mersedes“ buvo. Automobilis jam iš kairės pusės išvažiavo iš kiemo. Kaip supranta, ten buvo to paties viešbučio „V.“ automobilių stovėjimo aikštelė. Šis automobilis išvažiavo iš kiemo ant dviračio tako, kuriuo jis važiavo ir nebespėjo sustoti. Dar bandė išmanevruoti, kad nesusidurtų su šiuo automobiliu, pasuko vairą į dešinę, bet vis tiek nepavyko išvengti susidūrimo ir šis automobilis kliudė jį, atsitrenkė į šio automobilio priekį, daugiau ties jo dešiniu priekiniu žibintu. Automobilis kliudė ir jį, ir jo dviratį. Jam kliuvo į kairės pusės koją, ties jos šonu. Po šio smūgio jis nuvirto kartu su dviračiu ant dešinio šono. Tuo momentu dėl išgąsčio ir adrenalino nieko nepajuto, tik pastebėjo, kad yra nubrozdinti keliai ir tiek. Tada bandė atsistoti, išlipo automobilio vairuotojas, paklausė jo ar jam viskas gerai, ar nereikia jo vežti į ligoninę. Jis atsakė, kad mano, kad viskas gerai, stovi, yra gyvas, tik keliai nubrozdinti, bet mano, kad viskas gerai. Dar pasiteiravo ar nepažeidė šio mašinos. Vizualiai ant vairuotojo automobilio nematė kažkokių apgadinimų. Jo dviratis taip pat nebuvo apgadintas, tik vizualiai šiek tiek matėsi apibraižymai ant dviračio korpuso priekio, bet labai minimaliai. Tuo momentu, kiek žiūrėjo - nei automobiliui, nei dviračiui kaip ir nebuvo kažkokios didelės žalos padarytos, kad reiktų kažką remontuoti. Jis susirinko savo daiktus, pakėlė dviratį, jokių kontaktų iš vairuotojo nepasiėmė, nes nepagalvojo apie tai. Tai jam buvo pirmą kartą toks įvykis, nežinojo kaip elgtis. Tuo metu vaikštant jautė, kad dešinė koja šiek tek skauda, skaudėjo pati pėda, bet pamanė, kad tai tik sutrenkimas, sumušimas ir nelabai dar kreipė dėmesį. Atsisveikino ir išsiskirstė. Toliau važiavo su dviračiu, dar labai nieko nejuto. Po 10-20 minučių, kai su dviračiu atvažiavo iki parduotuvės PC „R.“, nulipo nuo dviračio ir pajautė, kad negali priminti dešinės kojos pėdos, nes jautė skausmą joje, nepatogumą. Dar atliko savo reikalus ir važiavo atgal namo. Važiuodamas vis jautė, kad kažkas negerai su dešine pėda. Nuo to incidento su automobiliu daugiau jokių incidentų nebuvo, niekur nevirto, su niekuo nesusitrenkė. Grįžęs namo paskambino artimiesiems, pastebėjo, kad jo dešinė pėda yra ištinusi ir yra atsiradęs guzas. Papasakojo artimiesiems kas įvyko, tai jie iškvietė jam greitąją. Į namus tą pačią dieną apie 18-19 val. atvyko greitoji, nuvežė jį į priimamąjį. Peršvietė su rentgenu ir nustatė, kad lūžo jo pėda - penktas padikaulis. Koją sugipsavo. Kitą dieną padarė „langetę“. Kitą savaitę po įvykio kreipėsi Šiauliuose pas savo šeimos gydytoją, kurio pavardės nežino, gydymo įstaigoje „A.“. Gavo siuntimą pas traumatologą, kurio pavardės nežino, apsilankė pas traumatologą toje pačioje įstaigoje. Peršvietė vėl jam koją, pasakė kad koja gyja, jau greit po truputį galės priminti koją. „Langetę“ nusiėmė panašiai prieš tris savaites. Šiuo metu jau skausmo nebejaučia, viskas gerai, atrodo viskas baigia sugyti, gydymo tęsti toliau, mano, nebereikės. Įvykio metu buvo blaivus. Toje įvykio vietoje jam iš kairės, o vairuotojui iš dešinės buvo medžiai pakelėje, kurie tiek jam, tiek vairuotojui užstojo vaizdą ir vienas kito nematė. Jis važiuodamas matė, kad artėja prie išvažiavimo, tačiau kažkokių veiksmų dėl to nesiėmė, nes yra važiavęs ir anksčiau pro šią vietą, ir niekada nėra buvę, kad kas išvažiuotų iš to kiemo jam prieš akis ant dviračio tako. Prieš tai automobiliai sustodavo ties dviračių taku, apsižvalgydavo, jį praleisdavo. Koks atstumas buvo tarp jo ir automobilio, kai jis išvažiavo iš kiemo į dviračių taką, jis negali tiksliai nusakyti, bet praktiškai juos skyrė viena ar dvi sekundės. Jeigu tarp jo ir vairuotojo būtų buvęs didesnis atstumas, tai gal būtų jam pavykę išvengti susidūrimo, būtų automobilį pamatęs, bet šiuo atveju atstumas buvo per mažas, viskas įvyko staigiai, tai nebespėjo išvengti susidūrimo. Realiai automobilio priekis, kai jis išvažiavo, buvo ant dviračio tako ir sustojo. Ar jis iš anksto bandė sustoti, ar ketino sustoti - jis nežino. Ar susidūrimas įvyko į jau sustojusį automobilį, ar į besustojantį automobilį, šito nebegali tiksliai pasakyti, nenori primeluoti. Ar dar iki susidūrimo vairuotojas žvalgėsi, ar prieš išvažiuodamas dar buvo sustojęs ir vėl pradėjo važiuoti, šito negali pasakyti, nes nebebuvo laiko į vairuotoją žiūrėti, tiesiog jam važiuojant dviračių taku automobilis netikėtai išvažiavo iš kiemo ir ant dviračių tako įvyko susidūrimas. Vairuotojo jis nepažįsta. Buvo vyriškis tarp 30-50 metų amžiaus, trumpų plaukų, šviesus, daugiau jokių požymių neįsidėmėjo, nemano, kad dar kartą pamatęs šį atpažintų, nes jam buvo tuo metu šokas, pirmą kartą taip jam atsitiko. Jis nėra draustas dėl nelaimingų atsitikimų. Dėl šio įvykio jam reikėjo imti nedarbingumą, dirba Palangoje, restorane „Ž.“. Nedarbingumas prasidėjo nuo įvykio dienos ir tęsis iki 2024-09-27. Jis įvykio kaltininkui kažkokio pykčio nejaučia, jau vairuotojas iš karto po įvykio išlipęs, jo atsiprašė, todėl sutiktų su šiuo susitaikyti. Jam išaiškinta teisė gauti nemokamą teisinę pagalbą, taip pat jam išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu arba iki įrodymų tyrimo pradžios teisme. Jis mano, kad vairuotojas įvykio metu buvo blaivus, jokių aiškių požymių, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nematė, jokio alkoholio kvapo sklindančio nuo šio nejautė (b. l. 22-25).
7. Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Klaipėdos AVPK Palangos m. PK policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas apie tai, kad 2024-08-08 adresu (duomenys neskelbtini), „PRANEŠIMAS IŠ LIGONINĖS“ Palangos ligoninė informavo, kad GMP pristatė A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Diagnozė: dešinės pėdos, penkto padikaulio lūžis, ambulatoriškai. Partrenkė autobusas. Perdavė – K.. Prieš 1 val. pranešėjos sūnus A. J., važiuodamas su dviračiu susidūrė su mikroautobusas v/n ???. Apgadinimų ir sužalojimų tuo tarpu nebuvo ir išsiskirstė. Dabar po įvykio vaikinui 18 m amžiaus, skauda koja, sutino pamėlo. Pranešėjos tel.: (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje nėra. Laukia sūnus (duomenys neskelbtini). Info GMP, AVPK“. Tikslinant įvykio aplinkybes buvo susisiekta su nukentėjusiuoju A. J., gim. (duomenys neskelbtini)., kuris paaiškino, kad 2024-08-08, apie 17 val., važiavo su dviračiu dviračių taku nuo namo adresu (duomenys neskelbtini) link „V.“ viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant link „V.“ viešbučio įvažiavimo į vidinį kiemą, staiga iš jo išvažiavo autobusiukas, į kurį jis su dviračiu atsitrenkė. Kiek prisiminė, atsitrenkė dviračio priekine dalimi į autobusiuko priekinį bamperį. Tada iš autobusiuko išlipo vyriškis, kuris jo paklausė ar viskas gerai, tuo metu nukentėjusiajam atrodė, kad viskas gerai, abu apžiūrėjo savo transporto priemones ir pamatė, kad jos yra neapgadintos, todėl bendru sutarimu abu išsiskirstė, policijos nekvietė. Po kiek laiko A. J. pajuto skausmą dešinėje pėdoje, dėl ko nuvyko į Palangos m. priėmimo skyrių, kur jam buvo diagnozuotas penkto padikaulio lūžis, paleistas namo gydytis ambulatoriškai. Šiuo metu jis yra grįžęs į namus. A. J. minėto autobusiuko kontaktinių duomenų nepaklausė, automobilio valstybinių numerių taip pat nežino. Dėl minėto įvykio įformintas eismo įvykis Nr. 07-24-9627902. (b. l. 1-5).
8. Iš 2024-08-19 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu (duomenys neskelbtini), išreikalautas iš „V.“ viešbučio, kuris fiksuoja automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Jame matyti eismo įvykis, kai autobusiukas kliudo dviratininką (b. l. 68-70).
9. Iš 2024-09-19 medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad specialistui R. D., apžiūrėjus A. J. medicininius dokumentus, pateikiama išvada, kad A. J. nustatytas dešinės pėdos penkto padikaulio lūžis, kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 60-64).
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
10. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pagrindinis šio nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas, kuris pažeidžiamas, kai nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu yra žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė.
11. Šiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visus tris šiuos požymius.
12. Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. V. K. eismo taisyklių 102 punktu, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).
13. Teismas, baudžiamojoje byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištyręs surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. E. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir jo kaltė dėl to visiškai įrodyta. R. E. teisiamajame posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Spinter“, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo automobilių stovėjimo aikštelės, nepraleido dviračiu taku dviračiu važiuojančio A. J. ir jį partrenkė. Eismo įvykio metu sužalotas A. J., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šį faktą taip pat patvirtina tiek jo pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo A. J. parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.
14. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be pačio kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, kad 2024-08-08, apie 16.56 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), R. E. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Spinter“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į kelią iš esančios šalia jo automobilių stovėjimo aikštelės, nepraleido dviračiu taku dviračiu važiuojančio A. J. ir jį partrenkė. Eismo įvykio metu sužalotas A. J., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, šiuo atveju buvo nustatyti visi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, o R. E. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
15. Kaltinamojo R. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
16. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. E. padarė vieną neatsargų nusikaltimą – transporto eismo saugumui. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino visiškai, teisme nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 96-100, 102). Teismas taip pat, atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „L.“ vairuotoju (b. l. 88-91, 93), todėl sprendžia, kad R. E. skirtina bausmės rūšis – bauda, atitinkamai parenkant jos dydį. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinanti realų bausmės įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, artimas minimaliam dydžiui.
18. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
19. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam R. E. klausimą ir atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė. Pažymėtina, kad kaltinamasis neteistas, nors ir penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, tačiau baudas sumokėjęs, todėl kaltinamojo veiksmai vertintini labiau kaip atsitiktinio pobūdžio elgesys, kadangi iš jį charakterizuojančios medžiagos matyti, jog jis nėra linkęs sistemiškai pažeidinėti įstatymų.
20. Kaltinamajam R. E. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 118-121), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
21. Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais (3 vnt.), paliktinos saugoti voke prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,
nusprendžia:
R. E. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. E. skirti 20 MGL (1000 Eur) baudą.
Įpareigoti R. E. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo raštinės darbuotojui.
Kaltinamajam R. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.