Kauno apygardos teismo nutartis

2019-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-476-594/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-03
Bylos Nr.
1S-476-594/2019
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00091-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
A. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-476-594/2019Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00091-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. Ž. (toliau – A. Ž.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. birželio 3 d. nutarties, kuria Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Andriaus Kiuršino skundas tenkintas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 19 d. nutarimą Nr. 93-104 taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. Ž. nuteistas Jungtinės Karalystės Centrinio Baudžiamojo Karūnos Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu už nužudymą, paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos su minimaliu 14 metų terminu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 12 d. nutartimi Jungtinės Karalystės Centrinio Baudžiamojo Karūnos Teismo 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos su minimaliu 14 metų terminu suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir nustatyta suderinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų ir 8 mėnesiams.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2005 m. birželio 15 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. balandžio 19 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-104 nutarta nuteistajam A. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro skundą tenkino ir 2019 m. balandžio 19 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-104 patvirtinti atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2019 m. balandžio 19 d. Komisijos nutarimą Nr. 93-104 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo nuomone, skundžiama apylinkės teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai pritaikius galiojančias teisės normas, vadovaujantis prielaidomis ir spėjimais bei manymais, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Nutartis priimta atsižvelgiant tik į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, paskirtos bausmės dydį, teistumą, taip pat laisvės atėmimo metu taikytas nuobaudas ir kitas sunkinančias aplinkybes bei visiškai nevertinant teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kas tik patvirtina bylą nagrinėjusio teisėjo suinteresuotumą greita bylos baigtimi. Minėtos aplinkybės jau buvo įvertintos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, taip pat skiriant atitinkamo dydžio bausmę, ir jos niekaip nebegali būti reikšmingos ar aktualios vertinant nuteistojo elgesio pokytį, įvykusį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybių, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 5 kartus (nors skundžiamoje nutartyje nurodyti tik 4 kartai), pataisos namuose dirba visuomeniniais pagrindais, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, prisideda prie būrio gerovės darbų, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas.

4.2. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad jo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 63 balų iki 41 balo, kas rodo akivaizdžią jo pažangą, todėl teismo argumentai, kad A. Ž. pažanga nėra pakankama lygtiniam paleidimui su intensyvia priežiūra yra nepagrįsti. Be to, nusikaltimas už kurį A. Ž. yra nuteistas, nebuvo iš anksto planuotas, jis buvo padarytas spontaniškai ir savaime nereiškia, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nesilaikys jam skirtų įpareigojimų ir ateityje nusikals pakartotinai.

4.3. Skunde pažymima, kad lygtinis paleidimas nėra suprantamas kaip atleidimas nuo bausmės, tai yra alternatyva realiai laisvės atėmimo bausmei. Lygtiniu paleidimu siekiama pozityvių pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tikslų - skatinamas teigiamas nuteistųjų elgesys bausmės vykdymo metu, skatinama asmens integracija į visuomenę, tuo pačiu sudaroma valstybei galimybė tam tikrą laiką stebėti nuteistojo elgesį laisvėje, užkertant kelią nusikaltimų pakartotinumui, taupomi valstybės kaštai bei mažinama įkalinimo įstaigų perpildymo problema. Nuteistojo nuomone svarbi aplinkybė yra ta, kad jis nuteistas ne Lietuvos Respublikoje, todėl svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą privalomai turėjo būti atsižvelgta į tarptautinius teisės aktus ir sutartis, kurios turi taikymo pirmenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu. Pagal valstybės, kurioje yra nuteistas galiojančius teisės aktus, šiai dienai jis yra atlikęs tą bausmės dalį kai privalėjo būti paleistas, tačiau teismas į tai visiškai neatsižvelgė ir netaikė tarptautinėse sutartyse ratifikuotų įsipareigojimų. Be to, priimta apylinkės teismo nutartis akivaizdžiai prieštarauja Europos Tarybos Ministrų kabineto rekomendacijoms Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“.

4.4. Skunde taip pat nurodoma, kad remiantis baudžiamosios teisės doktrina, laikomasi pozicijos, jog būtent Lygtinio paleidimo komisija įvertina visas reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui aplinkybes ir priima sprendimą tenkinti ar netenkinti asmens prašymą, kai tuo tarpu teismas privalo tik procedūriškai įvertinti įstatyme numatytas aplinkybes ir to pakanka, kad nuteistajam būtų paskirta probacija. Esant tik ypatingoms, išimtinėms aplinkybėms teismas priima priešingą sprendimą nei Lygtinio paleidimo komisija, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. Ž. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Ž. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. Ž. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 41 balą, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir A. Ž. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

8. Atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei tai teigiama A. Ž. skunde, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad ir Komisijos nutarimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narių nuomonės šiuo klausimu taip pat išsiskyrė. Taigi, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padarė kitokias išvadas, nei Komisija, teisinio pagrindo abejoti skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumu, pagrįstumu ar nešališkumu nesudaro.

9. Įvertinus A. Ž. skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. Ž. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba VĮ „Mūsų amatai“ siuvyklos darbuotoju, skatintas, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju – dirbs UAB „Šiauliai veža“ vadybininko pareigose, turi aukštąjį išsilavinimą, pataisos namuose įgijo staliaus specialybę, vykdomųjų raštų pataisos namuose nėra gauta, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. Ž. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. Ž. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra sumažėjusi nuo 63 balų iki 41 balo, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 39 balai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog A. Ž. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

11. Šių duomenų kontekste nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais pažymėtina, kad nors A. Ž. jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad vis dar išskiriami keli nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė bei nuteistojo mąstymas ir elgesys, neabejotinai galintys turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

12. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad nors šis teistumas A. Ž. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį (nuteistasis kartu su kitu asmeniu įsibrovė į butą ir nužudė žmogų) padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Ž. nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio, tačiau teismui pateiktais duomenimis, užsiėmimų, susijusių su smurtinio elgesio mažinimu, pataisos įstaigoje nuteistasis nelankė, nors pats teigia, kad retai praranda savitvardą, tačiau skunde pats pabrėžia, kad nusikaltimas buvo įvykdytas spontaniškai, o kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, jis ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, nepastebi, kad vis dar egzistuoja problemos, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Taip pat skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimą, kurio metu buvo nužudytas žmogus, nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis neigia piktnaudžiavimą alkoholiu laisvėje, kas leidžia pagrįstai manyti, jog A. Ž. vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats nuteistasis, remiantis 2019 m. balandžio 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, teigia, jog alkoholis neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, supranta ir pripažįsta alkoholio vartojimo žalą bei poveikį tiek geriančiam asmeniui, tiek ir jį supančiai aplinkai, tačiau, sprendžiant iš A. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų, jokių programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemų sprendimu, būdamas pataisos namuose jis nelankė, kas neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis rimtai nevertina savo turimų problemų. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Nors nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, kaip teisingai pažymima ir A. Ž. skunde, jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia A. Ž. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio ir toks vertinimas įstatymų nuostatų nepažeidžia.

14. Abejonių tinkamu A. Ž. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir jo elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. Ž. tris kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors šios nuobaudos, kaip savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, šiuo metu negalioja, tačiau vien jų paskyrimas kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei neleidžia daryti išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamą elgesį yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

15. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju A. Ž. bus įdarbintas UAB „Šiauliai veža“, turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius santykius su artimaisiais, yra 5 kartus skatintas pataisos namuose, kadangi, sprendžiant iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų teiginių, laisvėje jis taip pat dirbo, turi aukštąjį išsilavinimą, iki nuteisimo buvo vedęs, turėjo gyvenamąją vietą, tačiau, akivaizdu, kad darbo, išsilavinimo, šeimos turėjimas nuteistojo nuo jo nusikalstamo elgesio nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo metu vien nuteistojo skunde pabrėžiamos aplinkybės dėl darbinės veiklos ir artimų santykių su artimaisiais, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotino A. Ž. nusikalstamumo. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad yra net 5 kartus skatintas pataisos namuose, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Šiame kontekste pažymima, kad byloje esantys duomenys patvirtina nuteistojo teiginį dėl 5 paskatinimų gavimo, nors apylinkės teismas ir nurodė skundžiamoje nutartyje, kad nuteistasis buvo paskatintas 4 kartus, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą apylinkės teismo sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. Ž. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

16. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo pateikta Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“ ir kitų tarptautinių teisės aktų bei sutarčių analizė. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo svarstymas Lietuvoje vyksta pagal šioje šalyje galiojančius teisės aktus. Neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo A. Ž. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. Ž. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 3 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisNerijus Meilutis