Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs P. I. (P. I.) skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-11-14 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2008-11-04 nutarimo dalies atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros prokurorė 2008-11-04 nutarimu pagal P. I. pareiškimą pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, tačiau atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižimo pagal BK 154 str. 1 d. Motyvuodama sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorė nurodė, kad dėl nusikalstamų veikų asmens garbei ir orumui bylos vyksta privataus kaltinimo tvarka, ikiteisminis tyrimas jose neatliekamas, išskyrus atvejus, kai šie nusikaltimai turi visuomeninę reikšmę ar jais padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Prokurorė nurodė, kad duomenų apie paminėtų aplinkybių egzistavimą nėra. Prokurorės nutarimą dalyje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą P. I. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2008-11-14 nutartimi šį P. I. skundą atmetė. Nutartyje nurodoma, kad prokurorė padarė pagrįstas išvadas, jog dėl BK 154 str. 1 d. numatytų veikų ikiteisminis tyrimas neatliekamas, tai yra privataus kaltinimo dalykas, todėl nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime konstatavo, kad BPK yra įtvirtinti šie pagrindiniai privataus kaltinimo bylų proceso instituto ypatumai: 1) baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų atitinkamuose BK straipsniuose, išvardytuose BPK, pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; 2) nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, pagal kurį pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas, paduodamas teismui; 3) yra nustatyti konkretūs reikalavimai skundo (pareiškimo), pagal kurį pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas, turiniui; 4) šiame bylų procese nėra atliekamas ikiteisminis tyrimas; 5) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusysis (jo teisėtas atstovas) teisme pats palaiko kaltinimą kaip privatus kaltintojas; 6) šiame bylų procese yra ypatingas etapas - taikinamasis posėdis: nukentėjusysis (jo teisėtas atstovas) ir asmuo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, iki teisiamojo posėdžio vykstančiame taikinamajame teismo posėdyje gali susitaikyti, ir jiems susitaikius procesas dėl skundo nutraukiamas.

Konstitucinis Teismas, atskleisdamas BPK 407 str. ir 409 str., kuriuose įtvirtintas teisinis reguliavimas neatsiejamas vienas nuo kito, nuostatų turinį, atsižvelgdamas į privataus kaltinimo instituto, kaip specifinio baudžiamojo proceso instituto, paskirtį ir prasmę, privataus kaltinimo bylų proceso santykių visuminį teisinį reglamentavimą naujajame BPK, į baudžiamojo proceso principus ir tikslus, į prokuroro konstitucinį statusą, taip pat konstatavo, kad:

- baudžiamasis procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų pradedamas: 1) kai yra nukentėjusiojo skundas (jo teisėto atstovo pareiškimas); 2) kai prokuroras pagal BPK 409 straipsnį pradeda baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, kurios turi visuomeninę reikšmę ar kuriomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų;

- kai baudžiamasis procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų pradedamas pagal nukentėjusiojo skundą (jo teisėto atstovo pareiškimą) ir per privataus kaltinimo bylos procesą (iki įrodymų tyrimo pradžios) prokuroras nepateikia teismui pareiškimo, kad šioje byloje palaikys valstybinį kaltinimą, ikiteisminis tyrimas neatliekamas;

- kai baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų pradeda prokuroras, ikiteisminis tyrimas yra atliekamas;

- ikiteisminis tyrimas atliekamas ir tais atvejais, kai prokuroras per privataus kaltinimo bylos procesą (iki įrodymų tyrimo pradžios) pagal BPK 409 straipsnį pateikia teismui rašytinį pareiškimą, kad palaikys valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, kurios turi visuomeninę reikšmę ar kuriomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų;

- ikiteisminis tyrimas taip pat atliekamas tais atvejais, kai nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, ir teismas, nutraukęs privataus kaltinimo procesą, bylos medžiagą perduoda prokurorui.

Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad pagal BPK 409 straipsnio 1 dalį prokuroras neturi įgaliojimų pradėti baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos, kai nėra nė vienos iš BPK 409 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų (ta veika neturi visuomeninės reikšmės ir ja nėra padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų), prokuroras taip pat neturi įgaliojimų pradėti baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos, kai nusikalstama veika, kuri neturi visuomeninės reikšmės, buvo padaryta žala asmeniui, kuris gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus, tačiau tokios valios nei pats, nei per teisėtą savo atstovą neišreiškia, t. y. nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo. Aiškindamas BPK 409 str. 1 d. vartojamas formuluotes, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog formuluotė „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ yra labai talpi, ji apibūdina labai įvairias situacijas, būtent tokias, kai asmuo apskritai negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrų veiksmų (imtis kitų priemonių), kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pavyzdžiui, dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t. t.), ir tokias, kai nors asmuo ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų (kitų priemonių) objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pavyzdžiui, dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t. t.), o taip pat talpi formuluotė „nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę“ yra sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas. Prokuroras visais atvejais, kai įgyvendina savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje, taip pat visais atvejais, kai atsisako šiuos įgaliojimus įgyvendinti, savo sprendimą turi pagrįsti teisiniais argumentais.

Aukštesniojo teismo nuomone, pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai neduoda pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo atmesti pareiškėjo skundą teisėtumu. P. I. teigia, kad jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 154 str. Ši veika patenka į BPK 407 str. pateiktą sąrašą nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimą gali būti pradėtas privataus kaltinimo bylų procesas, o ikiteisminis tyrimas šiose bylose neatliekamas. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui teismui pateiktos medžiagos, tarp P. I. ir A. Z. K. ilgą laiką vyksta tarpusavio konfliktas, susijęs su jų naryste sodininkų bendrijoje „Minija“. Prieš tai P. I. A. Z. K. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas šmeižimu, tačiau dėl šio kaltinimo buvo išteisintas. Minimos aplinkybės neduoda jokio pagrindo teigti, kad P. I. ir A. Z. K. tarpusavio kaltinimai šmeižimu turi visuomeninę reikšmę, dėl kurios į procesą turėtų kištis prokuroras, pradėdamas ikiteisminį tyrimą. Iš kitos pusės, ankstesnėje privataus kaltinimo byloje P. I. pademonstravo, jog jis sugeba visapusiškai ginti teisėtus savo interesus, todėl nekyla abejonių, jog P. I. gali sėkmingai dalyvauti privataus kaltinimo procese ir atlikdamas privataus kaltintojo funkcijas.

Remiantis išdėstytu ir nenustačius BPK 409 str. 1 d., 3 d. nurodytų aplinkybių, prokurorė pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 154 str. 1 d. numatytos veikos, naikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. I. skundą atmesti, ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. lapkričio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.