Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-26 · Civilinė byla Nr. e2S-2091-614/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-26
Bylos Nr.
e2S-2091-614/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14112-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Kreditorius
UAB „Baltic agro“
Skolininkas
UAB „Babrungo slėnis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2091-614/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14112-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.1.9.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „Baltic agro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atmestas kreditorės UAB „Baltic agro“ prašymas dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Baltic agro“ pareiškimą skolininkui UAB „Babrungo slėnis“ dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė UAB „Baltic agro“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama išieškoti iš skolininkės UAB „Babrungo slėnis“ 4 842,42 Eur skolos, 193,70 Eur delspinigių, 8 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 28 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 140,17 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą ir skyrė kreditoriui UAB „Baltic Agro 140,17 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. ir 2018 m. gegužės 7 d. nutartimis išnagrinėjo kreditoriaus tokių pačių, kaip kad pateiktas šioje byloje, pareiškimų priėmimo klausimus, pareiškimus atsisakant priimti ir nurodant, jog kreditoriaus prašomos priteisti 140,17 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra aiškiai nepagrįstos. Teismas vertino tokį kreditorės elgesį, ignoruojant priimtus teismo procesinius sprendimus, kaip nesąžiningą nepagrįsto procesinio reikalavimo (priteisti aiškiai per dideles bylinėjimosi išlaidas) pareiškimą, t. y. piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Kreditorė UAB „Baltic agro“ pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo. Nurodė, kad su teismo pozicija nesutinka, teismas tik deklaratyvia nurodė argumentą dėl bylinėjimosi išlaidų, kreditorės reikalavimas atitiko visus turiniui ir formai keliamus reikalavimus, egzistuoja objektyvi aplinkybė – skolininkės neapmokėto PVM sąskaitos – faktūros, kreditorės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas neįrodytas. Teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškimą, nepagrįstai bei neteisėtai apribojo kreditorės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) garantuojamas teises savo interesus ginti teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi kreditorės prašymą atmetė.Teismas padarė išvadą, kad kreditorė sąmoningai ir tyčia teikė tapačius pareiškimus, nešalindama nutartyse nurodytų trūkumų, tikėdamasi, kad teismas to nepastebės ir išduos teismo įsakymą pagal jos pareiškimą.Teismas nesutiko su kreditorės argumentu, jog jai nepagrįstai buvo apribota teisė savo interesus ginti teisme, kadangi kreditorė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau ši teisė (įskaitant ir procesinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) turi būti įgyvendinama sąžiningai.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde atsakovė UAB „Baltic Agro“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.6. punktu, kreditorės sumokėtas 140,17 Eur atlygis advokatui už suteiktą teisinę pagalbą bei reikalavimas šią sumą priteisti iš skolininkės iš esmės nėra artimas Rekomendacijose nurodytam maksimaliam dydžiui. Vertinant turimus duomenis galima daryti netgi priešingą išvadą, t. y., kad kreditorės reikalaujama atlyginti suma už patirtas advokato išlaidas yra pakankamai nutolusi nuo maksimalaus leistino dydžio. Kreditorė tris kartus kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl atsakovės tapačių skolų priteisimo, tačiau kreditorė tai darė ne sąmoningai veikdama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, tačiau siekdama apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus.Teismas nepagrįstai sprendė, kad nebuvo apribota kreditorės teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta jos pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kadangi kreditorės prašoma priteisti 140,17 Eur dydžio suma neviršija ir jokiu aspektu nėra artima Rekomendacijose numatytam dydžiui, o teismas netenkino kreditorės pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, tokiais teismo nepagrįstais veiksmais buvo aiškiai apribotos kreditorės teisės ir teisėti interesai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl baudos panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta.CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, kai dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).CPK XXIII skyriuje reglamentuojami bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai. Šiame skyriuje esančiame CPK 440 straipsnyje, reglamentuojančiame aiškiai nepagrįsto pareiškimo pateikimo pasekmes, nustatyta, kad jeigu asmuo šiame skyriuje nustatyta tvarka nesąžiningai pareiškia aiškiai nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą, teismas gali jam paskirti iki 300 eurų baudą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-18428-808/2018 kreditorės pareiškimą atsisakė priimti, remiantis tuo, jog prašomos priteisti 140,17 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra aiškiai per didelės, neatitinkančios protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų. Kreditorė iš naujo pateikė identišką pareiškimą, kurį 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-19696-465/2018 atsisakė priimti, remiantis tuo, jog kad 140,17 Eur dydžio, t. y. artimo Rekomendacijose nurodytam maksimaliam dydžiui, bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas nagrinėjamu atveju laikytinos aiškiai per didelėmis. 2018 m. gegužės 9 d. kreditorius kreipėsi į teismą su identišku pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą ir priteisti 140,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad pateikdama tapačius pareiškimus, ignoruodama priimtus teismo procesinius sprendimus, kreditorė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti. Apeliantė nurodo, kad tapačius pareiškimus teismui ji pateikė ne sąmoningai veikdama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, tačiau siekdama apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis iš esmės nėra artimas Rekomendacijose nurodytam maksimaliam dydžiui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors šios išlaidos ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčas yra nesudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių ar tyrimo, jame nekeliami sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kreditorė yra pareiškusi ne vieną pareiškimą dėl teismo išdavimo iš kitų skolininkų, darytina išvada, jog prašoma priteisti išlaidų teisinei pagalbai suma šiuo atveju neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, o kreditorė nepagrįstai siekia išieškoti iš skolininko beveik maksimalias bylinėjimosi išlaidas. Kadangi kreditorė sąmoningai pateikė net tris tapačius pareiškimus, iš esmės neatsižvelgdama į teismo padarytas išvadas dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiais veiksmais kreditorė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog 2018 m. gegužės 18 d. kreditorė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka dėl tos pačios skolos priteisimo iš skolininkės UAB „Babrungo slėnis“ ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. preliminariu sprendimu ieškovės UAB „Baltic Agro“ ieškinį patenkino visiškai bei priteisė 140,17 Eur advokato pagalbos išlaidų. Preliminarus sprendimas įsiteisėjo ir ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog netenkinant pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo buvo aiškiai apribotos kreditorės teisės ir teisėti interesai. Visa skola ir visos prašomos bylinėjimosi išlaidos iš skolininkės yra priteistos, byloje yra išduotas vykdomasis raštas, todėl kreditorė turi galimybę kreiptis į antstolius dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Eglė Surgailienė