- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- e2-510-1024/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Ieškovas
- S. P.
- Atsakovas
- J. R., D. U., A. J., S. R., uždarajai akcinei bendrovei „A. S.“, E. B., V. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, M. Š., daugiabučių namų savininkų bendrijos „A.“, G. Š., daugiabučių namų savininkų bendrijai „A.“
- Advokatai
- Algis Staškūnas, Saulena Gasiūnienė
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D. J., trečiajam asmeniui M. Š., trečiojo asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „A.“ pirmininkui J. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „A. S.“, J. R., D. U., A. J., E. B., E. B., V. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, M. Š., G. Š., daugiabučių namų savininkų bendrijai „A.“ dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašo panaikinti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2020-09-08 butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimus: a) pritarti pirmajam automobilių stovėjimo vietų išdėstymui daugiabučio namo kieme variantui; b) daugiabučio namo kieme palikti automobilių vietas žyminčias linijas, skaičius, kaip žyminčius vietų skaičių; c) palikti galimybę automobilių stovėjimo vietoje savo nuožiūra įsirengti pakeliamą stulpelį; įpareigoti atsakovus panaikinti sužymėtas automobilių parkavimo linijas pagal butus, metalinius stulpelius, atstatyti asfalto dangą bendro naudojimo kieme per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad iki 2020-10-29 jis buvo 4 butų, esančių (duomenys neskelbtini) savininkas. Jam nuosavybės teise priklausė šio namo butai Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 29 d. jis tretiesiems asmenims M. Š. ir G. Š. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleido 2 kambarių, 40,34 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir ūkinės paskirties patalpą. Name įsteigta daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „A.“. Gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) atlikus kadastrinius matavimus, suformuotas 0.0610 ha ploto žemės sklypas. 1996 m. kovo 26 d. tarp daugiabučio namo savininkų bendrijos „A.“ ir Lietuvos Respublikos buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis pagal kurią, iki 2046 m. kovo 3 d. valstybė išnuomavo bendrijai 0,0610 ha ploto žemės sklypą. Bendrija 2020-05-27 visuotiniame susirinkime balsų dauguma nusprendė ir pasidalijo namo kiemą bei jį sužymėjo, butams priskirtose vietose įsirengė metalinius stulpelius. Ieškovui pateikus skundą Plungės rajono savivaldybės merui, tuometinė namo bendrijos pirmininkė D. U. buvo įpareigota surengti Bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir nutarimus susijusius su parkavimo aikštelės įrengimu, panaikinti. 2020-08-03 buvo surengtas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas ir nutarimai dėl parkavimo aikštelės įrengimo ir jos pasidalijimo buvo panaikinti. 2020-09-08 buvo surengtas gyvenamojo namo ir kitų patalpų savininkų (o ne bendrijos narių) susirinkimas, kuriame, nors ieškovas ir prieštaravo, buvo pritarta pirmajai automobilių išdėstymo schemai pagal kurią namo bendrame kieme 7 namo butams paskirtos 4 vietos, o UAB „A. S.“ parduotuvės ir J. R. negyvenamajai patalpa – parduotuvei 3 vietos. Susirinkime dalyvavo ir balsavo jokių patalpų gyvenamajame name neturinčių atsakovų D. B. ir V. B. atstovas T. K., kuris neįtrauktas į susirinkimo dalyvių sąrašą, tačiau balsavo susirinkime. Šie atsakovai iš atsakovės A. S. 2018-03-02 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo gyvenamojo namo priklausinį – garažą. Taip pat pritarta palikti sužymėtas vietas (linijas ir butų numerius) bei galimybę įsirengti pakeliamus metalinius stulpelius sužymėtose vietose. Mano, kad namo butų ir kitų patalpų savininkų veiksmai yra neteisėti, jie savavališkai, savavaldžiaudami pasidalijo bendro naudojimo kiemą, negavę ieškovo sutikimo. Jo prieštaravimai ir svarstymo eiga atsispindi 2020-09-08 susirinkimo protokole. Atkreipia dėmesį į tai, kad 0,0610 ha žemės sklypas išnuomotas daugiabučio namo savininkų bendrijai „A.“ ir aukščiau nurodyti atsakovai nėra žemės nuomos sutarties subjektai. Bendro naudojimo objektu pagal įstatymus galima naudotis tik esant visų savininkų sutikimui. Teigia, kad nuo 1996 m. kovo 3 d., kai buvo sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, namo kiemo sklypas buvo bendro naudojimo, važiavimas į kiemą yra ribojamas pakeliamu užtvaru ir jokių problemų dėl naudojimosi bendru kiemu nėra, todėl joks kiemo padalijimas nėra reikalingas.
Atsiliepimas
3. Atsakovų UAB „A. S.“, J. R., D. U., A. J., S. R., A. S., V. B., D. B. atstovė advokatė Saulena Gasiūnienė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iki 2020-06-10 gyvenamajame name buvo registruoti 5 butai, ir dvi kitos paskirties patalpos – parduotuvė - salonas ir parduotuvė. 2016 metais ieškovas pradėjo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo (įrengiant šlaitinį stogą ir patalpas palėpėje) darbus, kuriuos įvykdęs savo vardu įregistravo du naujai pastatytus butus. Tokiu būdu name vietoje 5 butų, atsirado 7 butai. Žemės sklypas visada buvo naudojamas visų butų ir kitų patalpų savininkų bendru susitarimu. Tačiau padaugėjus butų ir atsiradus naujiems gyventojams, atsirado automobilių statymo problemos žemės sklype – dėl netvarkingo automobilių statymo buvo užstatomi priėjimai prie ūkiniame pastate esančių 6 sandėliukų, priklausiančių tiek ieškovui, tiek atsakovams ir tretiesiems asmenims, priėjimas ir privažiavimas prie V. B. priklausančio garažo. Siekiant išspręsti automobilių parkavimo klausimą buvo parengti du automobilių statymo schemų variantai, kuriuose buvo numatytos 7 automobilių stovėjimo vietos. Daugiau automobilių sutalpinti į kiemą nėra galimybių, nes plotas yra ribotas. Akivaizdu, kad sklype esančiuose pastatuose esant 7 butams, dviem kitos paskirties patalpoms, garažui ir turint tik 7 automobilių statymo vietas, vietų visiems nepakanka. Automobilių statymo schemos buvo paruoštos vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. 2020-09-08 buvo sušauktas Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimas, kuriame buvo išaiškinta, kokiu principu parengtos schemos, nurodyta, kad paties ieškovo užsakymu parengtame Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Rekonstravimo (įrengiant šlaitinį stogą ir patalpas palėpėje) projekte, 3.7 skyriuje „Trumpas sklypo sutvarkymo projektinių sprendinių aprašymas“ Projektuojami privažiavimai, keliai, takai, aikštelės, yra nurodyta, parkavimo vietos skaičiuojamos vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Ieškovas susirinkimo metu nuosavybės teise valdė 4 butus (4,5,8,9), todėl pritaikius koeficientą 0,5, jam priklauso 2 parkavimo vietos, kurios schemoje jam ir buvo priskirtos (Nr. 4 ir Nr. 7 vietos). Buvo atsižvelgta į tai, kad sandėliukai ties parkavimo vieta Nr. 7, priklauso ieškovui, todėl, kad butų savininkai neužstatytų ieškovo sandėliukų ir dėl to nekiltų nesutarimų, S. P. paskirta 7 vieta. Kol nebuvo nustatytų automobilių statymo vietų, šalia kitų butų savininkams priklausančių sandėliukų durų S. P. pasistatydavo automobilį ir nepatraukdavo net prašomas, todėl nustatant parkavimo vietas siekta išvengti nereikalingų ginčų. Vietos Nr. 5 ir Nr. 6 paskirtos likusiems butų Nr.3, Nr.6, Nr.7 savininkams bei garažo savininkams V. D. B.. Už tokią automobilių stovėjimo tvarką daugiabučio namo kieme buvo prabalsuota. Susirinkimo metu priimtas ieškovo ginčijamas nutarimas niekaip nepažeidžia ieškovo teisių, nes iš jo nėra atimta teisė statyti savo automobilius kieme. Nesutikdamas nusistatyti automobilių statymo vietų kieme, ieškovas turėjo nurodyti svarias priežastis ir aplinkybes, kuo toks sprendimas pažeistų jo teises, tačiau to nepadarė, svarių nesutikimo motyvų neišsakė. Vien ieškovo nenoras priimti vienokį ar kitokį sprendimą nėra pakankama priežastis nesvarstyti automobilių statymo vietų klausimo.
4. Atsakovas E. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Sprendimas dėl automobilių statymo kieme buvo priimtas namo butų savininkų balsų dauguma susirinkime, prieš tai išsamiai išnagrinėjus situaciją ir išklausius ieškovo motyvų. Susirinkimo metu priimtas nutarimas niekaip nepažeidžia ieškovo teisių, nes iš jo neatimta teisė statyti savo automobilius kieme.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad iš ieškovo pateikto prie patikslinto ieškinio Bendrijos „A.“ įstatų 4 punkto matyti, kad Bendrijos valdomi, naudojami ir prižiūrimi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis valstybės įmonės registro centro Nekilnojamojo turto registro 2021-02-10 (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, 0,0610 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu, patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir yra išnuomotas pagal 1996 m. kovo 26 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N68/96-0096 bendrijai „A.“. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties 4 punkte nustatytas žemės nuomos terminas iki 2046 m. kovo 3 d., o šios sutarties 6 punkte nustatyta, kad žemės naudojimo pobūdis - namų valda. Pažymi, kad informacijos apie tai, kad bendrija „A.“ nesilaiko Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties reikalavimų, neturi. Teisinis ginčas yra kilęs tarp gyventojų, gyvenančių gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl naudojimosi tvarkos minėtame gyvenamojo namo kieme nustatymo.
6. Trečiojo asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „A.“ pirmininkas J. R. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad automobilių stovėjimo schema buvo parengta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o daugumos savininkų pritarti sprendimai yra optimaliausi, norint nors iš dalies tenkinti visų savininkų poreikius, jeigu ieškovas neketina įrengti naujų automobilių stovėjimo vietų naujai įrengtiems butams.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Algis Staškūnas prašė ieškinio reikalavimus tenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad ieškovui šiuo metu gyvenamajame name priklauso trys butai. Namo butų savininkai susirinkime nubalsavo už stovėjimo aikštelės tvarką, tačiau pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame yra automobilių stovėjimo aikštelė yra išnuomota bendrijai, todėl namo butų savininkų susirinkimas nėra privalomas. Be to, aikštelės naudojimosi tvarka turėtų būti derinama ir su Nacionaline žemės tarnyba, kuri yra žemės sklypo nuomotoja. Šiuo atveju atsakovui UAB „A. S.“ ir J. R. kažkodėl yra suteiktos išskirtinės teisės statant automobilius, jam yra suteiktos net trys vietos, tuo tarpu ieškovui tik 1,5 vieta. Niekaip nesuprantama, kaip įmanoma pastatyti automobilį turint pusę vietos. Jis prašo panaikinti jau priskirtas vietas ir leisti visiems namo gyventojams naudotis aikštele be vietų. Šiuo atveju visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis buvo padalinta automobilių stovėjimo aikštelė, kodėl būtent buvo pasirinkta projekte nustatyta tvarka, nors ji nėra privaloma.
9. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė Saulena Gasiūnienė prašė ieškovo pateiktą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad pirmiausia susirinkimas buvo sušauktas namo bendrijos „A.“ iniciatyva ir joje nubalsuota už automobilių stovėjimo kieme tvarką, tačiau ieškovui su ja nesutinkant ir ją apskundus Plungės savivaldybei, šis nutarimas buvo panaikintas. Tuomet buvo sušauktas namo butų savininkų susirinkimas ir jame balsų dauguma buvo nubalsuota už automobilių stovėjimo kieme tvarką. Ši tvarka atitinka daugumos valią, prieštaravimus išreiškė tik vienas ieškovas, be to, automobilių statymo schemos buvo paruoštos vadovaujantis STR reikalavimais bei Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Pažymėjo, kad V. B. nėra buto savininkas, jam priklauso namo priklausinys – garažas, jį vertino kaip turintį turtinį vienetą, todėl jam taip pat skirta 0,5 vieta. Šiuo metu ieškovui pagal turimų butų skaičių priklauso viena ir pusė automobilio statymo vietos, todėl jo teisės nėra pažeidžiamos.
10. Teismo posėdžio metu atsakovas ir trečiojo asmens daugiabučių namų savininkų bendrijos „A.“ atstovas J. R. paaiškino, kad būtinybė nusistatyti automobilių stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarką iškilo tuomet, kai ieškovas S. P. praplėtė namo palėpę ir ten įrengė du papildomus butus. Kol šių butų nebuvo, jie visi puikiai tilpo aikštelėje, vienam butui priklausė viena stovėjimo vieta. Iš pradžių jie bandė geranoriškai spręsti problemą, uždėjo pakeliamą užtvarą, tačiau pas ieškovą atvykę artimieji, draugai užimdavo visas stovėjimo vietas aikštelėje, todėl tik užtvaro nebeužteko, jie susibraižė vietas, o paskui susidėjo ir stulpelius. Kai ieškovas įsirenginėjo savo du butus, jis žinojo, kad vietų automobiliams aikštelėje nepakaks, todėl jis žodiškai pažadėjo, kad pats tas vietas automobiliams įsirengs papildomai esančioje laisvoje vietoje. Tačiau dabar jis jau nebepatenkintas, nors dauguma namo butų savininkų balsavo už tokią stovėjimo aikštelės naudojimosi tvarką, tik vienas ieškovas buvo prieš.
11. Teismo posėdžio metu atsakovė D. U. paaiškino, kad automobilių stovėjimo aikštelės tvarka yra nustatyta namo butų savininkų susirinkime ir tik vienas ieškovas prieštaravo šiai tvarkai. Pažymėjo, kad pats ieškovas nedalyvavo nei viename susirinkime, visada atsisiųsdavo atstovą. Visi namo butų savininkai nori aiškumo ir tvarkos kieme ir šiuo metu nustatyta tvarka juos tenkina.
12. Teismo posėdžio metu atsakovė S. R. paaiškino, kad ieškovo ieškiniui nepritaria, dabartinė nustatyta tvarka yra aiški ir tinkama. Pamena, kad ant seniau vykusio susirinkimo protokolo ieškovas ranka užrašė, kad daugiau vietų automobilio statymui jis nepageidaus.
13. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas D. J. paaiškino, kad vykstantis ginčas yra tarp namo savininkų, jie jokio intereso tame neturi. Yra sudaryta žemės nuomos sutartis su bendrija, kuria išnuomotas žemės sklypas, jie patikrina ar nėra daroma jokių pažeidimų nuomos santykiuose, tokie pažeidimai nefiksuoti, o į šalių ginčą dėl naudojimosi tvarkos aikštele jie nesikiša.
14. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. Š. paaiškino, kad iš ieškovo S. P. praeitų metų lapkričio mėnesį nusipirko butą, pažymėta numeriu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nors bute faktiškai negyvena, tačiau jeigu gyventų automobilio statymo problema būtų labai didelė, kadangi jam pagal dabartinį planą priklauso 0,5 vietos, taigi faktiškai kur statyti automobilį nėra. Mano, kad patvirtinta tvarka nėra gera.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o nstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad daugiabučių namų savininkų bendrija (toliau – DNSB) „A.“ ir Telšių apskrities valdytojo administracijos Plungės miesto (rajono) žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, 1996-03-26 sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. N68/96-0096, pagal kurią DNSB „A.“ buvo išnuomotas 0,0610 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo nuomos terminas 2046-03-03.
16. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra registruoti trys statiniai – gyvenamasis namas (daugiabutis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
17. Name yra įsteigta daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija „A.“.
18. Bendrija 2020-05-27 visuotiniame susirinkime balsų dauguma nusprendė ir pasidalijo namo kiemą bei jį sužymėjo, butams priskirtose vietose įsirengė metalinius stulpelius. Ieškovui S. P. pateikus skundą Plungės rajono savivaldybės merui, tuometinė namo bendrijos pirmininkė D. U. buvo įpareigota surengti Bendrijos narių visuotinį susirinkimą ir nutarimus susijusius su parkavimo aikštelės įrengimu, panaikinti. 2020-08-03 buvo surengtas visuotinis Bendrijos narių susirinkimas ir nutarimai dėl parkavimo aikštelės įrengimo ir jos pasidalijimo buvo panaikinti.
19. 2020 m. rugsėjo 8 d. buvo sušauktas butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimas, kurio metu vienas iš darbotvarkės klausimų buvo daugiabučio namo kieme automobilių stovėjimo tvarkos nustatymo ir jos notariško patvirtinimo (darbotvarkės 3 punktas). Susirinkime buvo nutarta pritarti pirmajam automobilių stovėjimo vietų išdėstymui daugiabučio namo kieme variantui (darbotvarkės 3 punktas); daugiabučio namo kieme palikti automobilių stovėjimo vietas žyminčias linijas, skaičius, kaip žyminius vietų skaičių (darbotvarkės 3.1 punktas); pritarti sprendimui, kad svečiai ir kiti netelpantys kieme automobiliai būtų statomi už kiemo ribų (darbotvarkės 3.2 punktas); palikti galimybę automobilio stovėjimo vietoje savo nuožiūra įsirengti pakeliamą stulpelį (darbotvarkės 3.3 punktas).
20. Ieškovas prašo panaikinti susirinkimo protokolo nutarimus – a) pritarti pirmajam automobilių stovėjimo vietų išdėstymui daugiabučio namo kieme variantui; b) daugiabučio namo kieme palikti automobilių vietas žyminčias linijas, skaičius, kaip žyminčius vietų skaičių; c) palikti galimybę automobilių stovėjimo vietoje savo nuožiūra įsirengti pakeliamą stulpelį. Nurodo, kad atsakovai dalindami kiemą, nesilaikė jokių nuosavybės teise turimų butų ploto proporcijų, nesivadovavo jokiais protingumo ir teisingumo kriterijais.
21. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, ginčo teisiniams santykiams aktualus CK 4.85 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 1 dalies normos dispozicijoje įtvirtinta sąlyga atitinkamus sprendimus priimti ne tik bendrijos narių, bet ir jai nepriklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose sprendžiant balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis).
22. Kaip jau buvo minėta, CK 4.85 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 12 straipsnio 1 dalis detalizuoja, kad sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma.
23. Pagal DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pastato bendrojo naudojimo objektai yra ne tik bendrosios pastato konstrukcijos, bendrosios pastato inžinerinės sistemos, pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys, vietiniai inžineriniai tinklai, bet ir bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
24. Taigi, teismas, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, prieina prie išvados, kad daugiabučio namo savininkai (daugiabučiame name esančių butų, o kai name yra ir kitos patalpos – butų ir kitų patalpų savininkai) balsų dauguma turi teisę priimti sprendimus dėl žemės sklypo, kuriame yra daugiabutis namas, valdymo, naudojimo ir dėl naujų bendrojo naudojimo objektų jame sukūrimo. Šią teisę daugiabučio namo savininkai gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu sklypas jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise arba yra naudojamas ir (ar) valdomas kitais įstatymų nustatytais pagrindais. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas daugiabučio namo savininkų bendrijos „A.“ yra valdomas valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties pagrindu. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma butų ir kitų patalpų savininkai įgyvendina bendrosios dalinės nuosavybės teisę, teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais visais atvejais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2013). Taigi šiuo atveju priimti sprendimą dėl naudojimosi daugiabučio namo kieme automobilių stovėjimo aikštelės tvarkos nustatymo turėjo teisę daugiabučio namo, butų ir kitų patalpų savininkai, kadangi kiemu naudotis turi teisę visi daugiabučio namo, butų ir kitų patalpų savininkai, šis klausimas liečia ne tik bendrijos narius, bet ir visus namo savininkus, žemės sklypas nuomai suteiktas namų valdai. Pažymėtina ir tai, kad į bylą yra pateiktas Plungės rajono savivaldybės mero 2020 m. liepos 17 d. raštas Nr. AS-3172 adresuotas S. P., DNSB „A.“ bendrijos pirmininkei „Dėl priskirto žemės sklypo naudojimo“, kuriame nurodyta, kad bendrijos „A.“ pirmininkė įpareigojama per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos sušaukti visuotinį butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, išaiškinant gyventojams, kad priskirtu žemės sklypu turi teisę naudotis visi iki vieno butų ir kitų patalpų savininkai. Taigi, nagrinėjamu atveju, organizuojant butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą, buvo tinkamai įgyvendinta visų butų savininkų teisė balsuoti ir spręsti dėl kieme esančios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo.
25. DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos. To paties įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimą 2020-09-08 sušaukė bendrijos (valdybos) pirmininkas J. R.. Susirinkime dalyvavo J. R., UAB „A. S.“ direktorė R. R., A. S., A. J., D. U., S. P., V. B. ir D. B. atstovas T. K.. Kaip pažymėta susirinkimo protokole, susirinkime dalyvavo visi butų ir kitų patalpų savininkai, todėl susirinkimas laikomas teisėtu ir galinčiu priimti sprendimus. Ieškovas nurodo, kad susirinkime dalyvavo ir balsdavo jokių patalpų gyvenamajame name neturinčių atsakovų D. B. ir V. B. atstovas T. K., kuris neįtrauktas į susirinkimo dalyvių sąrašą, tačiau balsavo susirinkime. Teismas pažymi, kad protokole Nr. 2 užfiksuoti 7 asmenys, kurie dalyvavo susirinkime, tame tarpe ir T. K. kaip V. B. ir D. B. atstovas, taigi į dalyvių sąrašą jis buvo įtrauktas. Be to, DNSBĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad kitos patalpos – daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas. Taigi nagrinėjamu atveju garažas yra priskiriamas prie kitų patalpų, o susirinkimas būtent yra šaukiamas visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, šios patalpos savininkui taip pat turi būti suteikiamas teisė privažiuoti prie garažo, esančio prie daugiabučio namo.
26. Ieškovas nesutikdamas su susirinkime priimtais sprendimais dėl automobilių statymo tvarkos teigia, kad visa automobilių stovėjimo schema yra ydinga, kadangi J. R. pasiėmė tris vietas, o kitiems septyniems butams liko keturios vietos, visuose susirinkimuose prašė nedalinti to, kad nedalinama, prašė palikti taip, kaip yra, mano, kad turi būti panaikinti visi aikštelės žymėjimai, nuimti stulpeliai ir padaryta taip, kaip iki tol buvo, kadangi kiemas yra bendro naudojimo ir visi gyventojai gali statyti automobilius kur nori.
27. Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad iki 2020-06-10 gyvenamajame name buvo registruoti 5 butai, ir dvi kitos paskirties patalpos: parduotuvė – salonas ir parduotuvė. 2016 metais ieškovas pradėjo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo (įrengiant šlaitinį stogą ir patalpas palėpėje) darbus, kuriuos įvykdęs savo vardu įregistravo du naujai pastatytus butus. Tokiu būdu name vietoje 5 butų, atsirado 7 butai. Ieškovas S. P. iki 2020-10-29 buvo keturių butų savininkas. 2020 m. spalio 29 d. ieškovas tretiesiems asmenims M. Š. ir G. Š. prikimo – pardavimo sutarties pagrindu perleido dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir ūkinės paskirties patalpą. Kieme yra numatytos septynių automobilių stovėjimo vietos ir šiuo atveju visiems butų ir kitų patalpų savininkams jų neužtenka. Taigi butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime ši problema ir buvo sprendžiama bei priimtas daugumai tinkantis sprendimas. Pažymėtina, kad vykusiame susirinkime tik vienintelis ieškovas S. P. balsavo „prieš“, visi kiti dalyviai balsavo „už“. Šiuo atveju ginčijamo protokolo Nr. 2 nutarimai susirinkime buvo priimti savininkų balsų dauguma, jame buvo išreikšta savininkų valia dėl naudojimosi kiemu tvarkos, ji atitinka daugumos lūkesčius, nes dauguma pritarė, kad kieme nesant nustatytos automobilių statymo tvarkos, jų statymas kėlė problemų, o šiuo atveju, vieno ieškovo interesai negali būti laikomi prioritetiniais prieš daugumos savininkų interesus, o pats gyventojų priimtas sprendimas, nors ir neatitinka ieškovo interesų, vien dėl formalaus ieškovo nesutikimo, negali būti naikinamas.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.85 straipsnio 1 dalyje daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta išimtis iš CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia išimtis grindžiama tuo, kad tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, kas apsunkina bendro sutarimo pasiekimą. Šiems bendraturčiams skirtingas sprendimų, kuriais įgyvendinama nuosavybės teisė į bendrą turtą, priėmimo būdas nustatytas atsižvelgiant į savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimo padarinius. Kadangi disponavimo teisės įgyvendinimas gali lemti bendrosios dalinės nuosavybės teisės netekimą, jos įgyvendinimui nustatyta sudėtingesnė susitarimo forma – visų bendraturčių sutikimas, maksimaliai užtikrinantis įstatymo garantuotą savininko teisių apsaugą (CK 4.93 straipsnis). Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus bendro bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-482-1075/2017 22 punktą).
29. Ieškovas ginčydamas susirinkime priimtus nutarimus dėl automobilių stovėjimo kieme tvarkos nustatymo, taip pat, teigė, kad susirinkimo protokolu patvirtinta automobilių stovėjimo tvarka daugiabučio namo kieme pažeidžia jo interesus, nes jam priskirta 1,5 vieta automobilio statymui.
30. Nagrinėjamu atveju, atsakovų atstovė nurodė, kad automobilių statymo schemos buvo paruoštos vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Pažymėjo, kad paties ieškovo užsakymu parengtame daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo (įrengiant šlaitinį stogą ir patalpas palėpėje) projekte, 3.7 skyriuje „Trumpas sklypo sutvarkymo projektinių sprendinių aprašymas“ projektuojami privažiavimai, keliai, takai, aikštelės, yra nurodyta, parkavimo vietos skaičiuojamos vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas projekto vadovas V. K., rengęs ieškovui S. P. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo (įrengiant šlaitinį stogą ir patalpas palėpėje) projektą, nurodė, kad projekte nurodytas automobilių stovėjimo vietų skaičiavimas pastatui nėra privalomas namo gyventojams, tiesiog ši projekto dalis yra neatsiejama viso statybos techninio projekto dalis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams nedraudžiama patiems spręsti kaip jų kieme bus statomi automobiliai, šią teisę jie įgyvendino 2020 m. rugsėjo 8 d. vykusiame butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime, kuriame priėmė susitarimą esant balsų daugumai. O tai, kad šiuo atveju automobilių stovėjimo tvarka daugiabučio namo kieme schema buvo nubraižyta ir vietos automobilių stovėjimui paskaičiuotos pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ ar pagal aukščiau minėtame projekte nurodytas automobilių stovėjimo vietų skaičiavimą, nesudaro pagrindo naikinti susirinkime priimtus nutarimus. Kaip pabrėžė atsakovų atstovė teismo posėdžio metu, daugiabučio namo gyventojai patys sau prisitaikė projektą, susiskaičiavo vietas ir balsų dauguma nubalsavo, kad tokia automobilių stovėjimo tvarkos schema jiems tinka. Jeigu ieškovo tokia tvarka netenkina, tuomet turi būti šaukiamas naujas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas ir jame turi būti sprendžiama ir balsuojama dėl naujos tvarkos. Pažymėtina, kad tiek ieškovui, tiek kitiems butų ir kitų patalpų savininkams yra priskirtos vietos automobilių statymui namo kieme, o tai, kad ieškovas tokia tvarka ir vietų skaičiumi yra nepatenkintas, nesudaro pagrindo naikinti priimto teisėto sprendimo.
31. Ieškovas teigia, kad kiemui ir namui priskirta žemė yra valstybinė, todėl jos padalijimo ir leidimo įsirengti parkavimo aikštelę klausimas turėjo būti derinamas su trečiuoju asmeniu Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, ką nurodė ir trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje, kad ginčas yra kilęs tarp gyventojų, gyvenančių gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl naudojimosi tvarkos minėtame gyvenamojo namo kieme nustatymo, tai yra privatus šio namo butų savininkų ginčas, Nacionalinė žemės tarnyba kaip žemės nuomotoja vykdo žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją pagal teisės aktų jai priskirtą kompetenciją, o šiuo atveju, informacijos apie tai, kad bendrija „A.“ nesilaiko valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties reikalavimų, neturi. Taigi, atmestini kaip nepagrįsti ieškovo nurodyti argumentai, kad ginčo klausimas turėjo būti derinamas su trečiuoju asmeniu, kadangi kaip minėta aukščiau, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).
32. Ieškovas teigia, kad jam nesutinkant su naudojimosi tvarkos bendru kiemu nustatymu, atsakovai privalėjo kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos kiemo žemės sklypu nustatymo teismine tvarka pagal tinkamai paruoštą projektą. Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovų atstovės nurodytais argumentais, kad šiuo atveju žemės sklypo savininkas yra vienas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba, o jos nuomininkas DNSB „A.“, taigi žemės sklypas neturi bendraturčių. Žemės sklypas naudojamas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Atsižvelgiant į tai, ieškovo keliamam ginčo klausimui negali būti taikomos CK 4.75 str. nuostatos.
33. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovus panaikinti sužymėtas automobilių parkavimo linijas pagal butus, metalinius stulpelius, atstatyti asfalto dangą bendro naudojimo kieme per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Iš ieškovo teismui pateikto antstolio Vaido Drungilo faktinių aplinkybių konstatavimo 2020 m. rugsėjo 24 d. protokolo matyti, kad automobilių įvažiavimas į namo vidinį kiemą yra ribojamas nuleidžiamu – pakeliamu užtvaru; automobilių stovėjimo aikštelė vidiniame namo kieme asfaltuota; ant aikštelės dangos baltos spalvos dažais nubraižytos linijos, žyminčios automobilių statymo vietas; šios vietos sunumeruotos numeriais nuo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7; kai kuriose iš šių pažymėtų vietų, o būtent vietose, pažymėtose numeriais 1, 2, 3 ir 6 įrengti nulenkiami stulpeliai. Nagrinėjamu atveju, kadangi teismas nenustatė pagrindų panaikinti butų ir kitų patalpų savininkų protokolo Nr. 2 nutarimų, nėra pagrindo tenkinti iš šio ieškovo ieškinio reikalavimo. Butų ir kitų patalpų savininkų dauguma pritarė tam, kad kieme būtų sužymėtos vietos skaičiais, kad aiškiai būtų subraižytos linijos. Pažymėtina, kad pakeliami stulpeliai buvo įrengti todėl, kad pats ieškovas nesilaiko nustatytos tvarkos ir kaip teigė atsakovai, ieškovas piktybiškai stato automobilį į ne jam paskirtą vietą, todėl teismo manymu, tokia priemonė yra leistina ir proporcinga, be to, nustatyta daugumos savininkų balsų dauguma.
34. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad aplinkybė, kad butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu nebuvo pritarta ieškovo siūlymui dėl automobilių statymo kieme tvarkos, nesudaro pagrindo panaikinti atitinkamų susirinkimo protokolo nutarimų, nes kaip minėta aukščiau, galutinis namo savininkų nutarimo variantas priimamas būtent susirinkime balsų dauguma įstatymų nustatyta tvarka, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmestinas, ieškovui jo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovams iš ieškovo priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
36. Iš byloje pateikto atsakovų atstovės advokatės Saulenos Gasiūnienės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pinigų priėmimo kvitų matyti, kad atsakovų atstovavimo išlaidas šioje byloje sudaro 1200 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį bei pobūdį, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, darytina išvada, kad jos yra būtinos ir pagrįstos, todėl atsakovams iš ieškovės priteistina 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Iš teismui pateiktų mokėjimų kvitų matyti, kad 1100 Eur atstovavimo išlaidų advokatei sumokėjo J. R., 100 Eur – V. B., todėl atitinkamai šios sumos atsakovams priteisiamos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. P. 1100 Eur Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. R. ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. B..
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.