- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- eI2-1255-979/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00191-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- Ž. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
- Advokatai
- Milda Volkovienė, Milda Volkovienedėl
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), ir Sigitos Fomičiovos,
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irinai Vidžiūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą „Zoom“) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. M. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Ž. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:
1.1. Atnaujinti terminą paduoti skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (9.69E) IVI_SP1E-452 „Nutraukti vaiko išlaikymo išmokos mokėjimą“ (toliau – Mažeikių skyriaus sprendimas) panaikinimo pripažįstant, kad terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties ir panaikinti Mažeikių skyriaus sprendimą;
1.2. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. IVI_SP1E-5899 „Skirti vaiko išlaikymo išmoką“ (toliau – Klaipėdos skyriaus sprendimas) dalį, kuria nuspręsta išmoką vaiko E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirti nuo 2022 m. spalio 1 d.;
1.3. Atnaujinti terminą paduoti skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-15137 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti“ (toliau – Fondo valdybos sprendimas) panaikinimo pripažįstant, kad terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties ir panaikinti Fondo valdybos sprendimą;
1.4. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) išmokėti pareiškėjai nepilnamečio vaiko E. M. naudai paskirtas vaiko išlaikymo išmokas už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.
1.5. Priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Klaipėdos skyriaus (toliau – Klaipėdos skyrius) pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjai atnaujintas terminas paduoti skundui dėl Fondo valdybos sprendimo panaikinimo ir priimta nagrinėti pareiškėjos skundo dalis dėl Fondo valdybos sprendimo panaikinimo. Kitus pareiškėjos skundo reikalavimus atsisakyta priimti.
3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartimi nutarta kreiptis į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) pirmininką išspręsti teismingumo klausimą dėl administracinės bylos Nr. eI2-4097-583/2023 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00191-2023-3) pagal pareiškėjos skundą atsakovams Klaipėdos skyriui ir Fondo valdybai. LVAT pirmininkės 2023 m. kovo 2 d. nutartimi administracinė byla Nr. eI2-4097-583/2023 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00191-2023-3) perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
4. Pareiškėja skundo reikalavimus dėl Fondo valdybos sprendimo panaikinimo grindžia tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Pareiškėjos ir D. M. santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu. D. M. nevykdant pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. M., pareiškėjos 2016 m. kovo 17 d. prašymu buvo priimtas sprendimas mokėti išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, pervedant į pareiškėjos nurodytą sąskaitą, esančią AB SEB banke.
4.2. Pareiškėja su vaiku nuolat gyvena užsienyje, Lietuvoje lankosi retai, prieigos prie elektroninės bankininkystės neturėjo ir netikrino banko sąskaitos likučio. Pareiškėja vaikui išlaikymą teikė ir poreikius tenkino iš asmeninių pajamų, todėl tikėjosi, kad Vaikų išlaikymo fondas periodiškai perveda vaiko išlaikymo išmoką. Pareiškėja kreipėsi į banką dėl kortelės, vaiko E. M. sąskaitos tvarkymui ir sužinojo, kad sąskaitoje yra žymiai mažesnė suma negu tikėjosi pagal mokamas išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo.
4.3. Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (9.69) DV_S-67659 „Dėl Ž. M. vaikų išlaikymo išmokos“ (toliau – Klaipėdos skyriaus raštas) pareiškėjos atstovė, advokatė Milda Volkovienė, informuota, kad Mažeikių skyriaus sprendimu nutrauktas vaiko išlaikymo išmokos mokėjimas, nes pareiškėja bei jos vaikas nėra deklaravę gyvenamosios vietos Lietuvoje. Pareiškėjos atstovė 2022 m. spalio 19 d. pateikė Klaipėdos skyriui prašymą dėl vaiko išlaikymo išmokos mokėjimo atnaujinimo ir neišmokėtos išmokos dalies sumokėjimo, tačiau Klaipėdos skyriaus sprendimu nuspręsta skirti vaiko E. M. išlaikymui išmoką tik nuo 2022 m. spalio 1 d..
Šalies argumentai
4.4. Pareiškėjos atstovė, advokatė Milda Volkovienė, 2022 m. lapkričio 28 d. Fondo valdybai pateikė skundą dėl Mažeikių skyriaus sprendimo panaikinimo ir termino skundui paduoti, atnaujinimo. Fondo valdybos sprendimu atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundo reikalavimus dėl Mažeikių skyriaus sprendimo panaikinimo, paliko nenagrinėtus.
4.5. Fondo valdyba neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, kurios lėmė termino praleidimo priežastis ir buvo nepriklausomos nuo pareiškėjos valios. Terminas skundui paduoti turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai pareiškėja sužinojo sprendimo priėmimą. Sprendimas dėl vaiko išmokos mokėjimo nutraukimo pareiškėjai nebuvo išsiųstas prašyme dėl išmokos skyrimo nurodytu korespondencijos adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nesinaudojo Lietuvoje veikiančių banko įstaigų elektroninės bankininkystės paslaugomis ir neturėjo prisijungimo prie elektroninių paslaugų, todėl objektyviai neturėjo techninių galimybių susipažinti Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje (toliau – EGAS) su Mažeikių skyriaus sprendimu. Aplinkybės apie vaiko išlaikymo išmokos mokėjimo nutraukimą paaiškėjo 2022 m. balandžio mėn., o vaiko išlaikymo išmokos mokėjimo nutraukimo priežastys tapo žinomos tik gavus Klaipėdos skyriaus raštą. Priežastys, lėmusios termino praleidimą, yra objektyvios, nepriklausė nuo pareiškėjos valios, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Fondo valdyba atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, tuo pagrindu, kad:
Šalies argumentai
5.1. Pareiškėja, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių, nepateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Aplinkybės, kad gyvendama užsienyje nesidomėjo sūnaus sąskaitoje vykstančiomis operacijomis, neišsiėmė banko kortelės ir nesudarė el. bankininkystės sutarties, todėl negalėjo susipažinti su sprendimo dėl vaiko išlaikymo išmokos mokėjimo nutraukimo motyvais ir apie ginčijamą sprendimą sužinojo tik gavusi Klaipėdos skyriaus raštą, negali būti pripažintos svarbiomis nuo asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvios, ir priklausė nuo jos valios (pati nusprendė išvykti į užsienį, nesinaudoti bankų paslaugomis, nesudaryti el. bankininkystės sutarties, neišsiimti mokėjimo kortelės, netikrinti sūnaus sąskaitos ir kt.).
5.2. Pareiškėja, pateikusi prašymą dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo ir mokėjimo, buvo informuota apie pareigą informuoti aplinkybes, turinčias įtakos vaiko išlaikymo išmokos mokėjimui (t. y. jeigu skolininkas pradėjo mokėti priteistą išlaikymą ar kt.), taip pat apie savo ir (arba) vaiko išvykimą į užsienį. Po prašymo pateikimo privalėjo nuolat tikrinti sūnaus banko sąskaitą ir tuo atveju, jeigu į ją būtų pervesta teismo priteisto išlaikymo vaikui suma ar jos dalis, privalėjo apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu pranešti išmokų administratoriui, be kita ko, privalėjo pranešti apie savo išvykimą į užsienį kartu su nepilnamečiu sūnumi. Neatlikusi šių veiksmų, pareiškėja veikė ne tik aplaidžiai, bet ir neteisėtai.
5.3. Pareiškėja, teigdama, kad ilgą laiką yra išvykusi iš Lietuvos ir nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), nenurodė duomenų apie faktinį išvykimą gyventi į užsienį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. N2-17524-127/2014 (kuriuo nutraukta pareiškėjos santuoka ir priteistas išlaikymas vaikui) nurodyta, kad pareiškėja su nepilnamečiu sūnumi išvyko gyventi į užsienį (duomenys neskelbtini) dar iki santuokos nutraukimo, t. y. iki 2014 m. gegužės 12 d., ir tai buvo viena iš santuokos nutraukimo priežasčių. Pareiškėja išvykimo į užsienį iki 2014 m. gegužės 12 d. nebuvo deklaravusi, vaiko išlaikymo išmoka paskirta ir mokėta iki paaiškėjo aplinkybės dėl deklaruotos gyvenamosios vietos automatinio panaikinimo.
5.4. Pareiškėja apie Mažeikių skyriaus sprendimą turėjo (galėjo) sužinoti 2019 m. sausio 12 d., kai sprendimas buvo siųstas per EGAS į asmeninę paskyrą apie nutrauktą vaiko išlaikymo išmokos mokėjimą nuo 2018 m. gruodžio mėn., ir kai nebuvo gauta į banko sąskaitą kas mėnesį mokėta vaiko išlaikymo išmoka už 2018 m. lapkričio mėn. (vaiko išlaikymo išmokos mokėjimas nutrauktas nuo 2018 m. spalio 20 d., už 2018 m. spalio mėnesį išmoka buvo pervesta pareiškėjai 2018 m. lapkričio mėnesį).
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos skyrius, po reorganizacijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus teisių ir pareigų perėmėjas, prašė skundą atmesti šiais argumentais:
6.1. Skundas dėl Mažeikių skyriaus sprendimo panaikinimo pateiktas praėjus daugiau kaip trims metams, kai pareiškėja sužinojo ar turėjo sužinoti apie sprendimo priėmimą, be to, pareiškėja nepateikė termino praleidimo priežastis patvirtinančių įrodymų.
6.2. Mažeikių skyriaus sprendimas pareiškėjai siųstas į asmeninę paskyrą gyventojui (EGAS), todėl galėjo prisijungti ir susipažinti su sprendimu. Pareiškėjos atstovei 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateikus paklausimą apie vaikų išlaikymo išmokų mokėjimą, Klaipėdos skyriaus raštas įteiktas – 2022 m. rugsėjo 1 d., išaiškintos visos aplinkybės, susijusios su vaiko išlaikymo išmokų nutraukimu, ir išmokų mokėjimo nutraukimą nuo 2018 m. spalio 20 d., todėl po Klaipėdos rašto įteikimo, t. y. 2022 m. rugsėjo 1 d., pareiškėjai tapo žinomos visos aplinkybės, apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. ir skundas turėjo būti pateiktas iki 2022 m. rugsėjo 29 d., t. y. per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Pareiškėja skundą dėl Mažeikių skyriaus sprendimo pateikė tik 2022 m. lapkričio 28 d., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo tada, kada jai tapo žinoma apie sprendimo priėmimą, juolab, skundas pateiktas praėjus trims metams nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, o priežastys, kurios pateisintų tokį ilgą termino praleidimą, nebuvo nurodytos.
6.3. Pareiškėja, kreipdamasi dėl vaiko išlaikymo išmokos mokėjimo, nuo 2016 m. kovo 17 d. žinojo pareigą informuoti vaikų išlaikymo išmokų administratorių apie atsirudusias aplinkybes, turinčias įtakos išmokos mokėjimui, be kita ko, apie išvykimą į užsienį per 3 dienas. Informacija tiek 2018 m. spalio 19 d., kuomet Gyventojų registre buvo registruotas jos ir vaiko išvykimo faktas, tiek 2021 m. rugpjūčio 31 d., kuomet pareiškėja ir jos vaikas deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), atitinkamai iki 2018 m spalio 22 d. ir iki 2021 m. rugsėjo 3 d. vaikų išlaikymo išmokų administratoriui nebuvo pateikta. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą asmens išvykimas į užsienį yra itin svarbi aplinkybė, dėl kurios gali atsirasti permoka arba kilti kitos neigiamos pasekmės.
6.4. Tai, kad išmokų mokėjimas nutrauktas nuo 2018 m. spalio 20 d., pareiškėjai tapo žinomas 2022 m. balandžio mėn., o pareiškėjos elgesys, kad niekada nesidomėjo, kiek išmokų yra pervedama į vaiko sąskaitą, neturėjo jokių prisijungimo duomenų prie savo ar vaiko banko sąskaitos duomenų, vertintinas kaip aplaidus elgesys, juolab, priežastys – subjektyvios, visiškai priklausiusios nuo pareiškėjos valios.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos skyrius prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje Klaipėdos skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti, akcentavo, kad iki 2022 m. pareiškėjai nebuvo išduota mokėjimo kortelė ir nebuvo sukurta SMAR-ID paskirta nepilnamečio vaiko sąskaitos tvarkymui, todėl pareiškėja, gyvenanti (duomenys neskelbtini), negalėjo prisijungti prie nepilnamečio vaiko banko sąskaitos, tikrinti sąskaitos likuti, disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis. Kadangi pareiškėja neturėjo prisijungimo įrankių prie el. bankininkystės, todėl negalėjo susipažinti EGAS paskyroje su Mažeikių skyriaus sprendimu. Nurodo, kad svarbiomis priežastimis dėl kurių pareiškėja praleido terminą skundui paduoti turi būti laikoma, kad Mažeikių skyriaus sprendimas nebuvo tinkamai įteiktas, o priimto sprendimo pagrindas, sužinotas iš Klaipėdos skyriaus rašto, buvo netikėtas, be to, pats Mažeikių skyriaus sprendimas pareiškėjai nebuvo įteiktas, todėl reikėjo laiko surinkti įrodymams ir skundui pateikti. Atsakydama į klausimus paaiškino, kad turėtą prisijungimo priemonę prie asmeninės sąskaitos, pareiškėja pametė, be to, el. bankininkyste nesinaudojo, vėliau prisijungimas banko buvo užblokuotas dėl slaptažodžių kortelės keitimo į kitą prisijungimo priemonę. Pareiškėja apie tai, kad vaiko išlaikymo išmokų yra pervesta žymiai mažiau, negu tikėjosi, suprato 2022 m. balandžio mėn., todėl buvo reikalingas laikas situacijai išsiaiškinti bei įrodymams surinkti.
Atsiliepimas
9. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėja teikdama prašymą skirti išmoką, įsipareigojo pranešti apie pasikeitusias aplinkybes ir privalėjo pranešti išmokų administratoriui ir apie tai ar gauna išlaikymui skirtas išmokas, todėl turėjo tikrinti sąskaitą, į kurią išmokos yra pervedamos. Mano, kad pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių dėl kurių laiku nesužinojo apie išmokų mokėjimo nutraukimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
10. Nagrinėjamo bylos dalykas – Fondo valdybos sprendimas, kuriuo atsisakyta atnaujinti pareiškėjai terminą skundui paduoti ir nagrinėti skundą ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Fondo valdyboje 2022 m. lapkričio 28 d. buvo gautas pareiškėjos atstovės skundas, kuriuo prašoma atnaujinti terminą skundui pateikti bei panaikinti Mažeikių skyriaus sprendimą. Fondo valdybos sprendimu atsisakyta atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Mažeikių skyriaus sprendimo.
12. Pareiškėja, nesutikdama su Fondo valdybos sprendimu, kreipėsi į teismą prašydama Fondo valdybos sprendimą panaikinti, pripažinti termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti terminą skundui paduoti
13. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų, kuriuos įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr. pvz., LVAT 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-367-525/2019).
14. Pareiškėja iš esmės nesutinka su Fondo valdybos sprendimu tuo aspektu, kad Fondo valdyba nepagrįstai atsisakydama atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Mažeikių skyriaus sprendimo panaikinimo neteisingai konstatavo, jog pareiškėja apie Mažeikių skyriaus sprendimą dėl išmokos galėjo ir turėjo sužinoti, kai jis buvo išsiųstas 2019 m. sausio 12 d. per EGAS, juolab, apie vaiko išlaikymo išmokos mokėjimo nutraukimo faktą 2018 m. gruodžio mėn. negavusi vaiko išlaikymo išmokos už 2018 m. lapkričio mėn.
15. Pareiškėja apie priimtą Mažeikių skyriaus sprendimą nežinojo (sprendimas nebuvo įteiktas), prašydama atnaujinti terminą dėl svarbių priežasčių nurodė, kad gyvendama ne Lietuvoje, nesinaudojo el. bankininkystės paslaugomis, todėl neturėjo techninių galimybių susipažinti su sprendimu (per EGAS), pareigos stebėti ir tikrinti vaiko išlaikymo išmokos mokėjimą, neturėjo.
16. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalį ir Mažeikių skyriaus sprendimo priėmimo metu galiojusių Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 „Dėl Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 6 punktą, skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujintas (Taisyklių 20 punktas) Jei esant praleistam skundo padavimo terminui pareiškėjas nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą skundo padavimo terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas (Taisyklių 31 punktas).
17. Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. pvz., LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis, tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (LVAT 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr. pvz., 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019, 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-19-602/2020). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr. pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr. pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).
18. Pareiškėja akcentuoja, kad Mažeikių skyriaus sprendimas nebuvo išsiųstas ir (ar) įteiktas nurodytu prašyme dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo adresu, todėl nežinojo ir negalėjo sužinoti apie jo priėmimą bei nustatytu terminu pateikti skundą Fondo valdybai.
19. Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (galiojusio Mažeikių skyriaus sprendimo priėmimo metu) 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apie administratoriaus priimtą sprendimą nutraukti išmokų mokėjimą informuojama Vaikų išlaikymo išmokų nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 963 „Dėl Vaikų išlaikymo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) nustatyta tvarka, būtent, Fondo valdybos paskirta įstaiga, priėmusi sprendimą nutraukti išmokos mokėjimą, išsiunčia pareiškėjui per EGAS (Nuostatų 12 punktas).
20. Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklės, patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-780 Dėl „Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių ir Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos elektroniniu parašu pasirašyto dokumento specifikacijos EGAS V1.0 patvirtinimo“ (toliau – EGAS taisyklės), nustato elektroninių prašymų teikimo bei informacijos gavimo elektroniniu būdu iš Fondo valdybos informacinės sistemos tvarką, EGAS naudotojų teises ir jų įgyvendinimo procedūras. Informavimas elektroniniu būdu – tai EGAS naudotojo informavimas EGAS taisyklėse nustatytais atvejais elektronine žinute EGAS portalo Naudotojo srityje ir informavimas apie tokią žinutę jo nurodytu Naudotojo srityje elektroninio pašto adresu (EGAS taisyklių 3.8 punktas). Už kontaktinių duomenų sistemoje nurodymą ir pakeitimą yra atsakingas sistemos naudotojas (EGAS taisyklių 9 punktas).
21. Fondo valdybos įstaigos priimtus sprendimus patalpina EGAS portale ir pareiškėjus informuoja EGAS taisyklėse nustatyta tvarka. Nuostatuose neįtvirtinta informavimo išimčių, todėl kitaip vertinti nustatytos EGAS naudotojo informavimo tvarkos nėra pagrindo.
22. Prie skundo pridėti duomenys patvirtina, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjos vardu AB SEB banke atidaryta banko sąskaita, sudaryta elektroninių paslaugų sutartis ir išduota slaptažodžių kortelė. Elektroninių paslaugų teikimo sutartis 2019 m. gruodžio 3 d. blokuota dėl slaptažodžių kortelės keitimo į kitą prisijungimo priemonę (AB SEB banko 2023 m. sausio 24 d. raštas Nr. SEBLT/22/CR3141 dėl informacijos suteikimo). Pareiškėjos atstovės teismo posėdyje išsakyti teiginiai, apie galimai slaptažodžių kortelės praradimą, nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėja, būdama sudariusi elektroninių paslaugų sutartį ir turėdama prisijungimo prie elektroninės bankininkystės priemonę, nesant jokių pateisinamų priežasčių neatliko jokių veiksmų siekdama tapti EGAS naudotoja. Tokiu būdu, pareiškėja neturėjo jokio pagrįsto pagrindo, juolab, teisėto lūkesčio tikėtis, kad jos atžvilgiu priimti sprendimai privalo būti siunčiami kitokiu nei Nuostatuose įtvirtintu būdu. Akivaizdu, kad pareiškėja objektyviai turėjo galimybes ir galėjo naudodamasi elektronine bankininkyste prisijungti prie EGAS naudotojo paskyros, susipažinti su Mažeikių skyriaus sprendimu ir nepraleisdama nustatyto 20 darbo dienų termino kreiptis dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo peržiūrėjimo ikiteismine tvarka.
23. Pareiškėjos teigimu, apie išmokos mokėjimo nutraukimą suprato 2022 m. balandžio mėn., o apie Mažeikių skyriaus sprendimą iš Klaipėdos skyriaus rašto. Pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja atstovavimo sutartį su advokate Milda Volkoviene dėl išlaikymo nepilnamečiam E. M. išieškojimo sudarė 2022 m. liepos 8 d., kurios pagrindu buvo surinkta informacija apie išlaikymo išmokos mokėjimo nutraukimą (užklausimai Fondo valdybai, Klaipėdos skyriui, valstybės įmonei Registrų centrui, AB SEB bankui) ir 2022 m. lapkričio 28 d. pateikė skundą Fondo valdybai dėl teritorinio skyriaus priimto sprendimo.
24. Teismas laiko, kad pareiškėja apie vaiko išlaikymo išmokos mokėjimo nutraukimą turėjo sužinoti 2018 m. gruodžio mėn., t. y. negavusi išmokos už 2018 m. lapkričio mėn., todėl pareiškėjai pagal apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus atsirado pagrindas tą patį mėnesį ar per kitą protingą laiko tarpą kreiptis į išmoką mokėjimą administruojantį subjektą (Fondo valdybos teritorinį skyrių), reikalaujant suteikti informaciją apie mokėjimo nutraukimo priežastis bei pagrindą, pateikti atitinkamus administracinius aktus, kurių pagrindu nutraktas mokėjimas, atitinkamai gavus duomenis ir nesutinkant su Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmais ar sprendimais, neatidėliojant kreiptis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka į Fondo valdybą.
25. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad nesidomėjo vaiko išlaikymo įmokų gavimu tuo pagrindu, jog neturėjo prisijungimo prie elektronines bankininkystės ir sąžiningai pasitikėjo valstybės institucijomis tinkamai vykdant pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nėra išimtinės (ekstraordinarinės). Pareiškėjos, kaip uzufruktorės, pareiga tvarkyti vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą, be kita ko, gaunamą ir kaip išlaikymas, turi būti vykdoma sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai išimtinai vaiko interesais (pvz.: užtikrinant ugdymą, maitinimą, aprangą, lavinimą, gydymą ir kt.) nebloginant jo padėties (Lietuvos respublikos civilinio kodekso 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Prašyme nurodžiusi, kad vaiko išlaikymo išmoka mokama į nepilnamečio vaiko vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą, turėjo ir privalėjo matyti (tikrinti) atsiskaitomosios sąskaitos balansą, t. y. gaunamas periodines įplaukas, būtent, vaiko išlaikymo išmokos mokėjimą. Pareiškėjos sprendimas, kaip tvarkyti nepilnamečiui vaikui skiriamas išmokas, o būtent, pasirinkti nenaudoti kasdieniams nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti ir kaupti ateičiai, yra subjektyvi aplinkybė, priklausiusi išskirtinai nuo jos laisva valia pasirinkto elgesio varianto.
26. Atsižvelgus į išdėstytą konstatuotina, kad pareiškėjos skundas Fondo valdybai paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą dėl pačios pareiškėjos veiksmų (neveikimo). Pareiškėjos veiksmai neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl pagrįstai pripažinta, kad terminas skundui dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimo paduoti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių (nuo asmens valios priklausiusių) aplinkybių, ir teisėtai Fondo valdybos sprendimu nebuvo atnaujintinas. Asmens apsisprendimas, ar kreiptis įstatymų nustatyta tvarka per nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo, ar pasirinkti laukimo poziciją tikintis tikėtino valdžios institucijų sprendimo, yra subjektyvi aplinkybė, priklausiusi nuo asmens pasirinkto elgesio varianto, kuri teismo negali būti vertinama kaip svarbi termino paduoti skundą praleidimo priežastis. Teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės.
27. Pareiškėja jokių naujų aplinkybių, susijusių su termino paduoti skundą praleidimu, kurių Fondo valdyba galėjo ir turėjo įvertinti, teismui nepateikė. Atsakovė pareiškėjai sudarė realias galimybes pateikti įrodymus, laikėsi teisės aktuose nustatytos tvarkos, tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, todėl ginčijamas Fondo valdybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, remdamasis pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis, neturi pagrindo Fondo valdybos sprendimo panaikinti. Pareiškėjos skundą atmetus prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstumas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu
nusprendžia:
Pareiškėjos Ž. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.