Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-07-24 · Civilinė byla Nr. 2-1210/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-24
Bylos Nr.
2-1210/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Civilinė byla Nr. 2-1210/2014Procesinio sprendimo kategorija: 129 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria spręstas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 1999 m. gruodžio 23 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriui K. V. iš skolininko Ž. Š. priteistas 214 249,60 Lt įsiskolinimas, susidaręs pagal paskolos sutartį. Skolininkui Ž. Š. 2002 m. sausio 15 d. mirus, 2011 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi skolininkas pakeistas jo teisių perėmėju G. Š..

Šalies argumentai

Antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti naująjį skolininką G. Š. į skolininkus G. Š., E. Š. ir L. Š. ir nustatyti skolos dalį (sumą) arba atitinkamas proporcijas, tenkančias kiekvienam skolininkui padengiant išieškotojo K. V. reikalavimus. Antstolis nurodė, kad G. Š. ir E. Š. yra palikėjo vaikai, o L. Š. – sutuoktinė. Antstolio teigimu, mirusiojo palikimą priėmė ne tik G. Š., bet ir E. Š. bei E. Š., todėl skolininkais vykdomojoje byloje turėtų būti pripažinti visi šie asmenys. Aplinkybę, kad minėti asmenys priėmė Ž. Š. palikimą, pasak antstolio, patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus m. apylinkės teismo 2012 gruodžio 6 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-965-790/2012.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi antstolio prašymą tenkino – vykdomojoje byloje pakeitė skolininką G. Š. į skolininkus G. Š., L. Š. ir E. Š.. Teismas nustatė, kad naujieji skolininkai už palikėjo skolą atsako tokiomis skolos dalimis, kuriomis jie paveldėjo turtą, t. y. G. Š. ir E. Š. už 3/8 skolos dalis kiekvienas, L. Š. už 2/8 skolos dalis.

Spęsdamas, kad palikimą po Ž. Š. mirties priėmė ne tik G. Š., bet ir E. Š. bei L. Š., teismas rėmėsi įsiteisėjusiu Vilniaus m. apylinkės teismo 2012 gruodžio 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-965-790/2012. Minėtu sprendimu teismas atmetė G. Š. prašymą pripažinti jį vieninteliu paveldėtoju, padaręs išvadą, kad Ž. Š. palikimą priėmė G. Š., E. Š. ir L. Š..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatyta, kad G. Š. ir E. Š. tenka po 3/8 dalis skolos, o L. Š. – 2/8 skolos dalys ir nustatyti, kad G. Š. ir E. Š. tenka po 18,75 proc. skolos, o L. Š. tenka 62,50 proc. skolos dalis.

Apelianto teigimu, nepagrįsta nutarties dalis, kuria teismas nustatė, kad naujieji skolininkai už palikėjo skolą atsako tokiomis dalimis, kuriomis jie paveldėjo turtą. Nurodo, kad mirusiojo Ž. Š. įsiskolinimas K. V. susidarė jam būnant santuokoje su L. Š.. CK numato, kad prievolės, susijusios su bendrąja jungtine nuosavybe taip pat vykdomos iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto. Paveldimas tik palikėjo turtas, o ne santuokos metu palikėjo visa buvusi bendroji jungtinė nuosavybė. Pasak apelianto, naujieji skolininkai nepaveldėjo visos palikėjo Ž. Š. ir L. Š. valdytos bendrosios jungtinės nuosavybės. Todėl 50 proc. skolos turėjo būti skiriama L. Š. kaip buvusiai Ž. Š. sutuoktinei, o likusi 50 proc. skolos dalis paskirstyta pagal paveldėto turto dalis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo K. V. prašo jį tenkinti.

Nurodo, kad palikėjo prievolė grąžinti skolą atsirado jam būnant santuokoje. Trečiojo asmens žiniomis, skolininkas Ž. Š. pinigus skolinosi namų valdos sutvarkymui finansuoti. Tai reiškia, kad skolininkas veikė šeimos interesais, todėl paskolos grąžinimo prievolė tarp sutuoktinių dalintina lygiomis dalimis. Tokios prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 3, 5 p.). Todėl skolininkė L. Š. skolą K. V. turi dengti ne tik iš paveldėto turto dalies, bet ir iš savo kaip skolininko sutuoktinės turto dalies.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo L. Š. prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad reikalavimas priteisti skolą, kildinamą iš paskolos sutarties, sudarytos tarp K. V. ir Ž. Š., buvo pareikštas skolininkui Ž. Š., tik šio skolininko atžvilgiu išduotas teismo įsakymas. Šios aplinkybės patvirtina, kad paskolos sutartis ir iš jos kylantis reikalavimas pareikšti išimtinai Ž. Š.. Be to, byloje duomenų, kad Ž. Š. paskolos sutartį sudarė šeimos interesais, nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

Byloje dalyvaujantys asmenys teismo nutarties dalies, kuria pakeisti skolininkai, neskundžia. Atskiruoju skundu vienas iš skolininkų – apeliantas G. Š. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas nustatė, kad naujieji skolininkai už palikėjo skolą atsako tokiomis dalimis, kokiomis jie paveldėjo pirminio skolininko turtą.

Apelianto teigimu, pirminiam skolininkui Ž. Š. paskola buvo suteikta esant santuokoje su L. Š., todėl naujoji skolininkė L. Š. privalo padengti 50 proc. kreditoriaus K. V. reikalavimo sumos, o likusi 50 proc. kreditoriaus reikalavimo suma padengiama pagal teismo nustatytą proporciją. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Apeliantas, prašydamas nustatyti, kad 50 proc. skolos, priteistos teismo įsakymu, turi būti išieškoma iš L. Š., kaip Ž. Š. sutuoktinės, iš esmės prašo vykdymo procese nustatyti prievolės grąžinti paskolą pobūdį. Toks reikalavimas turėjo būti nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo, o ne vykdymo procese.

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str.). Šiuo atveju antstolis vykdo vykdomąjį dokumentą – teismo įsakymą, kuriuo skola kreditoriui K. V. priteista iš skolininko Ž. Š. (b. l. 18). Kitų skolininkų teismo įsakyme nėra nurodyta. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininkui mirus, už jo skolas atsako paveldėtojai dalimis, kokiomis paveldėjo turtą.

Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, Ž. Š. turto paveldėtojai palikimą priėmė pagal apyrašą, todėl išieškojimas iš jų vykdytinas paveldėto turto ribose (CK 5.53 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vigintas Višinskis