Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-05-26 · Civilinė byla Nr. 2A-41/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-05-26
Bylos Nr.
2A-41/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas (pran.), Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tara“
Atsakovas
akcinės bendrovės „Stumbras“
Advokatai
Dalius Balceris, Inga Žemkauskienė, Lina Mikalonienė
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-41/2006Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 26 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Kazio Kailiūno (pranešėjas),kolegijos teisėjų Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės,sekretoriaujant Ernestai Jevaitytei,dalyvaujant ieškovo atstovėms advokatei Linai Mikalonienei, Rimai Jankauskienei,atsakovo atstovams advokatei Ingai Žemkauskienei, advokatui Daliui Balceriui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tara“ ir atsakovo akcinės bendrovės „Stumbras“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-114-109/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių tara“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Stumbras“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Šiaulių tara“ 2003 m. sausio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovui AB „Stumbras“, prašydamas teismą priteisti iš atsakovo ieškovui 2 864 809 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad nuo 1993 m. platina atsakovo gaminamus alkoholinius gėrimus. Dėl 2000 m. – 2002 m. pirmo pusmečio laikotarpiu atsakovo vykdytos diskriminacinės kainų ir marketingo politikos bei skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo ieškovo apyvarta (pajamos) ir pelnas iš atsakovo produkcijos pardavimo kito. Atsakovo antikonkurencinės veikos pasireiškė nepagrįstomis papildomomis išmokomis už marketingo ir reklamos paslaugas bei prekybinių plotų nuomą jo pasirinktiems platintojams. To pasėkoje papildomas išmokas gaunantys atsakovo produkcijos platintojai turėjo galimybę atsakovo produkciją prekybos tinkluose pardavinėti žemesnėmis kainomis nei ieškovas. Ieškovas eilę kartų kreipėsi į atsakovą dėl marketingo ir panašių išmokų mokėjimo bei vienodų su kitais atsakovo produkcijos platintojais suteikimo, tačiau negavo atsakymo. Ieškovas 2001 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į Konkurencijos tarybą su prašymu nustatyti, ar atsakovo veiksmuose nėra Konkurencijos įstatymo pažeidimų. Konkurencijos taryba 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr.6/b konstatavo, kad 2000 m. AB „Stumbras“ su bendrovėmis pasirašė rinkos įsisavinimo ir marketingo darbų sutartis, kurios pagal numatytas sąlygas buvo tapačios, tačiau marketinginiai mokėjimai už tą patį realizuotą AB „Stumbras produkcijos kiekį buvo numatyti skirtingi ir kad tokie AB „Stumbras“ veiksmai, kai panašaus pobūdžio sutartyse buvo taikomos nevienodos atsiskaitymo sumos (sąlygos) atskiriems ūkio subjektams, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto nuostatoms, kadangi vieni didmenininkai, turėdami galimybę iš AB „Stumbras“ gauti papildomas nuolaidas tam tikriems kiekiams išparduodamų gėrimų, gali juos realizuoti žemesnėmis kainomis negu kiti didmenininkai, kurie tokių nuolaidų negauna, ir dėl to jiems rinkoje sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos. Nutarime taip pat konstatuota, kad AB „Stumbras“, kaip dominuojantis ūkio subjektas, pasinaudodama savo jėga rinkoje, ne vienerius metus išmokėdamas ekonomiškai nepagrįstas dideles išmokas UAB „VP Market“, UAB „Artrio-2“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Autosanitekas“ ir skirdamas nereikšmingas sumas kitoms bendrovėms „Jargala“, „Grūstė“ arba visai nieko nemokėdama UAB „Šiaulių tara“, nustatė skirtingas, atskirus ūkio subjektus diskriminuojančias sąlygas ir sukūrė šiems ūkio subjektams skirtingas konkurencijos sąlygas veikti stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkoje. Nutarimu už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 punktų pažeidimą paskirta AB „Stumbras“ bauda ir AB „Stumbras“ įpareigota nutraukti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 punktus pažeidžiančius veiksmus. Ieškovui padarytą 2 864 809 Lt žalą sudaro 878 336,45 Lt negautų marketingo išmokų nuo faktinių ieškovo pirkimų iš atsakovo pagal didžiausią išmokų dydį ir 1 986 472,55 Lt nuostolių dėl prarastų rinkų, t.y. 910 700 Lt paskaičiuotų marketingo išmokų nuo prognozuojamų (negautų) pajamų ir 10 075 773 Lt negauto pelno.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2005 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovo AB „Stumbras“ priteisė ieškovui UAB „Šiaulių tara“ 500 000 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500 000 Lt sumą nuo 2004 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19 101,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir iš ieškovo UAB „Šiaulių tara“ priteisė atsakovui AB „Stumbras“ 2000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo.

Teismas konstatavo, kad atsakovas 2000 m. - 2002 m. pirmo pusmečio laikotarpiu dominavo stiprių alkoholinių gėrimų rinkoje ir kad ginčo atveju geografinė rinka sutampa su Lietuvos Respublikos teritorija. Teismo nuomone, nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti į bylą Statistikos departamento oficialios statistikos tyrimai, atsakovo 2000 m. - 2002 m. ataskaitos Vertybinių popierių komisijai, Valstybės turto fondo medžiaga dėl AB „Stumbras“ privatizavimo ir Konkurencijos tarybos medžiaga dėl AB „Stumbras“ Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Teismas nurodė, kad nustačius, jog atsakovo stiprių alkoholinių gėrimų dalis paminėtu laikotarpiu žymiai viršijo 40 procentų, dominuojanti atsakovo padėtis rinkoje yra preziumuojama, nes atsakovas neįrodė priešingai. Teismas nurodė, kad Europos Teisingumo Teismas individualiai nustatomas išmokas, įformintas marketingo paslaugų ar panašių sutarčių forma, bet nepagrįstas aiškiais ekonominiais paskaičiavimais ar parametrais, kvalifikuoja kaip papildomas nuolaidas ir jų taikymą tik pasirinktiems pirkėjams pripažįsta konkurencijos teisės pažeidimu. Teismas konstatavo, kad atsakovas, vieniems ūkio subjektams mokėdamas ekonomiškai nepagrįstas išmokas už marketingo ir panašias paslaugas, o kitiems mokėdamas itin mažas tokias išmokas arba jų išvis nemokėdamas, dirbtinai sukūrė nelygias konkurencijos sąlygas lietuviškų stiprių alkoholinių gėrimų didmeninio platinimo rinkoje ir tokiu būtu atliko Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktui prieštaraujančius veiksmus. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas, piktnaudžiaudamas dominuojančia padėtimi, nepagrįstai nemokėdamas ieškovui marketingo išmokų, taikė ieškovui nevienodas (diskriminacines) sąlygas, lyginant su kitais atsakovo produkcijos pirkėjais ir taip padarė ieškovui žalą.

Teismas nurodė, kad byloje yra nustatytas aplinkybių visetas atsakovo atsakomybei dėl žalos atlyginimo. Atsakovo neteisėtų veiksmų, kaltės faktai nustatyti Konkurencijos tarybos 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr.6/b. Pagal CPK 197 straipsnio antrąją dalį Konkurencijos tarybos 2002 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr.6/b, kuriame nustatytos aplinkybės dėl atsakovo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, turi didesnę įrodomąją galią. Teismas pažymėjo, kad teismo eksperto taikytas vidutinis marketingo išmokų procentas, kuris paskaičiuotas susumavus atsakovo produkcijos pirkėjų gautas marketingo išmokas, nėra teisingas ir pagrįstas, nes bendros konkurencinės sąlygos mokant marketingo išmokas būtų buvusios užtikrintos tik tuo atveju, jeigu būtų taikytas vienodas visiems atsakovo produkcijos pirkėjams dydis (procentas, įkainis). Teismas nurodė, kad teismo ekspertas, vertindamas žalą, skaičiavo tik negautas marketingo išmokas nuo faktiškai ieškovo nupirktos produkcijos kainos ir neskaičiavo žalos dydžio dėl prarastos rinkos, todėl ieškovo patirtos žalos paskaičiavimo pagrindu laikytina UAB „KPMG Lietuva. Auditas, apskaita, konsultacijos“ žalos paskaičiavimo ataskaita. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, kaip ūkio subjektas, už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimą yra nubaustas 100 000 Lt bauda, rinkoje visada egzistuoja rizikos laipsnis, žala paskaičiuota negautos naudos (pajamų, pelno) forma, nesumokėtos ieškovui 878 336 Lt marketingo išmokos žala paskaičiuota pritaikius didžiausią marketingo procentą, likusią ieškovo reikalaujamą iš atsakovo priteisti žalos dalį sudaro 198 472,55 Lt dėl prarastų rinkų, t.y. 910 699,55 Lt paskaičiuotų marketingo išmokų nuo prognozuojamų (negautų) pajamų ir 1 075 773 Lt negauto pelno, rinkų tyrimai rodo, jog prognozės dėl vienokių ar kitokių priežasčių neišsipildo 100 procentų, siekiant išlaikyti rinkos pusiausvyrą, iš atsakovo priteistina ieškovui 500 000 Lt žalai atlyginti.

Teismas konstatavo, kad iš atsakovo priteistina ieškovui 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 500 000 Lt sumą nuo šio reikalavimo teismui pateikimo dienos - 2004 m. rugsėjo 3 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nurodė, kad iš atsakovo priteistina ieškovui 19 101,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (5900 Lt išlaidų, sumokėtų UAB „KPMG Lietuva. Auditas, apskaita, konsultacijos“, 9000 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 1500 Lt teismo ekspertizės išlaidų, 38,50 Lt eksperto iškvietimo į teismą išlaidų, 238 Lt dokumentų kopijavimo išlaidų), o iš ieškovo priteistina atsakovui 2000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Šiaulių tara“ prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimą ir ieškovo UAB „Šiaulių tara“ ieškinį tenkinti pilnai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas nepagrįstai sumažino ieškovo reikalaujamą priteisti žalos atlyginimo dydį ir priteisė ieškovui tik 500 000 Lt žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai susiejo žalos dalį, susijusią su negautomis marketingo išmokomis, su rinkoje egzistuojančiu rizikos laipsniu bei rinkos prognozėmis. Teismo sprendimu priteistos žalos dydis iš esmės reiškia atsakovo atleidimą nuo civilinės atsakomybės ir atsakovo nepagrįstą praturtėjimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai susiejo žalos atlyginimo dydį su atsakovui paskirta bauda, kadangi tai yra skirtingi teisiniai santykiai. Teismas savo sprendimu pažeidė visiško žalos atlyginimo principą. Apeliantas pažymėjo, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį tik tuo atveju, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 str. 2 d.), o byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus atlyginti visą ieškovui padarytą žalą. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2004 m. rugsėjo 3 d., tačiau ieškovas buvo prašęs priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo UAB „Šiaulių tara“ apeliacinį skundą atsakovas AB „Stumbras“ nurodo, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atmesti ieškovo apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Stumbras“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažeidė CPK 268 straipsnio trečiosios dalies reikalavimus, t.y. nesurašė sprendimo motyvuojamosios dalies per penkias dienas, ir tai pagal CPK 329 straipsnio antrosios dalies 4 punktą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas netinkamai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikytinas teisės normas, todėl neteisingai įvertino situaciją alkoholinių gėrimų rinkoje – atsakovas ne tik nedominavo šioje rinkoje, bet ir buvo priklausomas nuo stambių pirkėjų. Teismas netinkamai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikytinas teisės normas, todėl neteisingai įvertino atsakovo veiksmus – atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o tik pirko jam reikalingas marketingo veikla užsiimančių subjektų teikiamas prekybos marketingo paslaugas. Teismas netinkamai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikytinas teisės normas, todėl neįsigilino ir neteisingai įvertino žalos teisinius ir faktinius pagrindus, jos buvimo realumą, pagrįstumą, kiekybinę išraišką. Teismo priteista pinigų suma yra nesuprantama ir nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo AB „Stumbras“ apeliacinį skundą ieškovas UAB „Šiaulių tara“ nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad Konkurencinė taryba 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr.6/b už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 punktų pažeidimą paskyrė AB „Stumbras“ 100 000 Lt piniginę baudą ir įpareigojo AB „Stumbras“ per du mėnesius nuo nutarimo rezoliucinės dalies paskelbimo nutraukti Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 punktus pažeidžiančius veiksmus bei apie įpareigojimų įvykdymą pranešti Konkurencijos tarybai. Nutarime konstatuota, kad 2000 m. AB „Stumbras“ su bendrovėmis pasirašė rinkos įsisavinimo ir marketingo darbų sutartis, kurios pagal numatytas sąlygas buvo tapačios, tačiau marketinginiai mokėjimai už tą patį realizuotą AB „Stumbras“ produkcijos kiekį buvo numatyti skirtingi ir kad tokie AB „Stumbras“ veiksmai, kai panašaus pobūdžio sutartyse buvo taikomos nevienodos atsiskaitymo sumos (sąlygos) atskiriems ūkio subjektams, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto nuostatoms, kadangi vieni didmenininkai, turėdami galimybę iš AB „Stumbras“ gauti papildomas nuolaidas tam tikriems kiekiams išparduodamų gėrimų, gali juos realizuoti žemesnėmis kainomis negu kiti didmenininkai, kurie tokių nuolaidų negauna, ir dėl to jiems rinkoje sukuriamos skirtingos konkurencijos sąlygos. Nutarime taip pat konstatuota, kad AB „Stumbras“, kaip dominuojantis ūkio subjektas, pasinaudodama savo jėga rinkoje, ne vienerius metus išmokėdama ekonomiškai nepagrįstas dideles išmokas UAB „VP Market“, UAB „Artrio-2“, UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Autosanitekas“ ir skirdamas nereikšmingas sumas kitoms bendrovėms „Jargala“, „Grūstė“ arba visai nieko nemokėdama UAB „Šiaulių tara“, nustatė skirtingas, atskirus ūkio subjektus diskriminuojančias sąlygas, sukūrė šiems ūkio subjektams skirtingas konkurencijos sąlygas veikti stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkoje. Tarp ieškovo UAB „Šiaulių tara“ ir atsakovo AB „Stumbras“ kilo ginčas dėl atsakovo padarytos ieškovui žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atsakovo apeliacinio skundo argumento dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo CPK 329 straipsnio antrosios dalies 4 punkto pagrindu ir konstatuoja, kad nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byloje esantis Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimas yra su motyvais ir atitinka CPK 270 straipsnio nustatytus sprendimo turiniui reikalavimus. Sprendimo motyvuojamoji dalis ir terminas jai surašyti nėra tapatūs dalykai. Įstatymo nustatytas terminas sprendimo motyvuojamajai daliai surašyti gali būti praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, sistemiškai aiškindama procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimą bei teismo sprendimo negaliojimo pagrindus, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimo motyvuojamosios dalies surašymas praleidus įstatymo nustatytą terminą nėra pagrindas konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Todėl nėra CPK 329 straipsnio antrosios dalies 4 punkte nurodyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.).

Įstatymas reglamentuoja civilinių teisių gynimo būdus. Konkurencijos įstatymo 38 straipsnis reglamentuoja Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas AB „Stumbras“, įstatymo nustatyta tvarka neapskųsdamas teismui Konkurencijos tarybos 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr.6/b, pripažino paminėtame nutarime konstatuotas aplinkybes ir tiktai ieškovui UAB „Šiaulių tara“ pareiškus ieškinį atsakovui AB „Stumbras“ dėl žalos atlyginimo pradėjo ginčyti nutarime nustatytas aplinkybes. Konkurencijos tarybos 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr.6/b konstatuotas atsakovo 2000 m. piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, t.y. panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymas atskiriems ūkio subjektams bei ieškovui, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas (Konkurencijos įstatymo 9 str. 3 p.). Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad Konkurencijos tarybos 2002 m. balandžio 18 d. pranešimo nuoroda, kad alkoholinių gėrimų įvežimui į Lietuvos teritoriją yra nustatyti muitai: autonominis muitas siekia 100 procentų, konvencinis – 50 procentų, o su šalimis, su kuriomis pasirašytos laisvos prekybos sutartys, taikomi prevenciniai muitai, kurie siekia 50 procentų, nors tuo metu muitai tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos buvo panaikinti, neturėjo esminės reikšmės Konkurencijos tarybos tyrimui bei išvadoms ir Konkurencijos taryba tinkamai pagal įstatymo reikalavimus nustatė prekės rinką, geografinę rinką, atsakovo dominuojančią padėtį rinkoje bei atsakovo piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Nurodytas Konkurencijos tarybos nutarimas pagal CPK 197 straipsnio antrąją dalį turi didesnę įrodomąją galią. Teisėjų kolegija, vertindama įrodymus, sprendžia, kad atsakovo pateikti į bylą paaiškinimai, UAB „Baltijos tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausos tyrimo išvados ir kiti įrodymai nepaneigia Konkurencijos tarybos tyrimo medžiaga bei nutarimu nustatytų aplinkybių bei padarytų išvadų dėl atsakovo 2000 m. piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir ieškovo teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą atsakovo 2000-2002 m. metines ataskaitas Vertybinių popierių komisijai, atstovo sudarytas rinkos įsisavinimo bei marketingo paslaugų sutartis su bendrovėmis ir kitus įrodymus sprendžia, kad atsakovas 2000 m. – 2002 m. pirmojo pusmečio laikotarpiu piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, t.y. panašaus pobūdžio sutartyse taikė nevienodas (diskriminuojančias) sąlygas atskiriems ūkio subjektams bei ieškovui, tuo sudarydamas jiems skirtingas konkurencijos sąlygas ir pažeisdamas ieškovo teises. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovo 2000 m. – 2002 m. piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi ir ieškovo teisių pažeidimo pagrįstos pateiktais į bylą įrodymais bei tinkamu teisės normų taikymu (Konkurencijos įstatymo 1, 2, 3, 9, 18, 36 str.). Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovo AB „Stumbras“ apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas 2000 m.- 2002 m. pirmojo pusmečio laikotarpiu nedominavo stiprių alkoholinių gėrimų rinkoje, nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi ir nepažeidė ieškovo teisių, kadangi apeliaciniame skunde iš dalies neteisingai nurodomos turinčios reikšmės bylai aplinkybės ir netinkamai aiškinamos teisės normos, reglamentuojančios konkurenciją. Teisėjų kolegija, įvertindama pateiktus į bylą visus įrodymus, atmeta atsakovo pateiktus į bylą, atsakovo nuomone, paneigiančius atsakovo 2000 m. - 2002 m. pirmojo pusmečio laikotarpiu dominuojančios padėties stiprių alkoholinių gėrimų rinkoje užėmimą, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi bei ieškovo teisių pažeidimą įrodymus, kadangi jie pagal teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir konkurenciją, nepaneigia paminėtų aplinkybių, kurios byloje nustatytos visų byloje esančių įrodymu analize bei įvertinimu (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad 2000 m. – 2002 m. pirmojo pusmečio laikotarpiu Lietuvos Respublikoje stipriems alkoholiniams gėrimams lyginant su alumi ir vynu buvo taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas ir tai suformavo atskirą stiprių alkoholinių gėrimų rinką, o dėl valstybinio reguliavimo patekimo į Lietuvos Respublikos stiprių alkoholinių gėrimų rinką kliūtys buvo akivaizdžios. Dėl stiprių alkoholinių gėrimų lyginant su vynu bei alumi savybių ir vartojimo tradicijų skirtumo šių gėrimų pakeičiamumas yra sudėtingas ir neadekvatus, todėl turi būti tiktai neginčytinai įrodytas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas pagal įstatymo reikalavimus neįrodė, kad atsakovo sudarytomis su bendrovėmis rinkos įsisavinimo bei marketingo paslaugų sutartimis, galiojančiomis 2000 m. – 2002 m. pirmojo pusmečio laikotarpiu, buvo taikomos vienodos sąlygos atsakovo produkcijos pirkėjams bei ieškovui.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2000 m., 2001 m. ieškovas kreipėsi su prašymais į atsakovą dėl mokėjimo už marketingo paslaugas kaip ir kitoms įmonėms, perkančioms atsakovo gaminamus alkoholinius gėrimus, o atsakovas nesutiko šiuos prašymus tenkinti. Byloje nustatyta, kad 2000 m. – 2002 m. pirmojo pusmečio laikotarpiu atsakovas, piktnaudžiaudamas dominuojančia padėtimi, sudarė iš atsakovo perkantiems alkoholinius gėrimus ūkio subjektams bei ieškovui skirtingas konkurencijos sąlygas. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad nurodytais atsakovo veiksmais buvo padaryta žala ieškovui (Konkurencijos įstatymo 9 str. 3 d., 46 str., 1964 m. CK 483 str., CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.263 str.).

Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra tokios, kurias kreditorius būtų gavęs tinkamai įvykdžius prievolę. Taigi negautos pajamos reiškia negautą pelną, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Todėl jas skaičiuojant turėtų būti atmestos išlaidos, kurias būtų turėjęs nukentėjusysis. Šios pajamos turi būti realios, o ne tik tikėtinos. Dėl to būtina atsižvelgti į realias kreditoriaus galimybes gauti tokias pajamas, jo ankstesnes pajamas, taip pat pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautų pajamų dydį turi įrodyti ieškovas.

Konkurencijos įstatymo 46 straipsnis numato žalos atlyginimą kaip vieną pažeistų teisių gynimo būdų. Konkurencijos įstatymas nenumato jokių specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti paskaičiuojama žala, padaryta Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkto pažeidimu, todėl tokia žala turi būti paskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendrais žalos atlyginimo principais, įtvirtintais Civiliniame kodekse. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiai žalai paskaičiuoti reikalingos specialios žinios.

Teisėjų kolegija, aiškindama teisės normas, reglamentuojančias žalą ir jos atlyginimą, pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad atsakovo padaryta ieškovui žala yra ieškovo netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos).

CPK normos ir LR teismo ekspertizės įstatymas reglamentuoja teismo ekspertizę. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovui padarytos žalos dydžio nustatymo pagal UAB „KPMG Lietuva. Auditas, apskaita, konsultacijos“ žalos apskaičiavimo ataskaitą, bet ne pagal Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto ekspertizės aktą yra nepagrįstos (CPK 177, 212, 216, 218, 219 str.). Pažymėtina, kad įstatymas reglamentuoja papildomos ir pakartotinės ekspertizės skyrimo atvejus. Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad skaičiavimo būdas, kai nustatomas marketingo išmokų ir apyvartos santykis, kurį turėjo UAB „VP Market“ 2000, 2001, 2002 metais, ir jis taikomas UAB „Šiaulių tara“ apyvartai yra norminių aktų požiūriu tikslingas, nes įgalina užtikrinti vienodų sąlygų laikymąsi, tačiau ekonominiu atžvilgiu nėra pagrįstas, nes AB „Stumbras“ marketingo išmokas mokėjo ne vien UAB „VP Market“, bet ir kitoms bendrovėms, kurioms išmokų ir apyvartos santykis gali skirtis, taikant šį santykį visoms įmonėms gali būti viršyti realūs AB „Stumbras“ pajėgumai mokėti tokio dydžio marketingo išmokas ir, neatsižvelgiant į išmokas kitoms bendrovėms, neobjektyviai atspindima bendra marketinginių mokėjimų politika. Teisėjų kolegija nurodytas ekspertizės akto tiriamosios dalies išvadas pripažįsta pagrįstomis, kadangi Konkurencijos tarybos 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 6/b nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta marketingo paslaugų, kaip skatinimo priemonės, tiesioginė priklausomybė nuo prekybos įmonių parduotų gaminių apimties, Konkurencijos tarybos 2002 m. balandžio 18 d. pranešime ir ekspertizės akte atsakovo sudarytos rinkos įsisavinimo ir marketingo paslaugų sutartys pagal sąlygų pobūdį skirstomos į tris grupes ir nurodyta, jog šių sutarčių sąlygos nėra konkrečios, UAB „VP Market“ 2000 m. - 2002 m. pirmojo pusmečio laikotarpiu nebuvo atsakovo produkcijos didžiausias pirkėjas ir ieškovas neįrodė, jog teikė ar galėjo teikti tokios apimties marketingo paslaugas, kurias teikė UAB „VP Market“. Teisėjų kolegija pažymi, kad Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punkte nurodytas pažeidimas pašalinamas panašaus pobūdžio sutartyse vienodų sąlygų taikymu atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems vienodas konkurencijos sąlygas, o ne pažeidimu padarytos žalos atlyginimo būdu ir pažeidimo pašalinimas bei pažeidimu padarytos žalos atlyginimas yra skirtingi dalykai. Teisėjų kolegijos nuomone, nesant ieškovo su atsakovu sudarytų marketingo paslaugų sutarčių ir nesant atsakovo sudarytose į tris grupes pagal sąlygų pobūdį skirstomose rinkos įsisavinimo bei marketingo paslaugų teikimo sutartyse konkrečių sutarties kainos bei kitų esminių sąlygų, marketingo išmokų ir apyvartos santykio, kurį turėjo UAB „VP Market“, taikymas ieškovui padarytos žalos atlyginimo dydžio nustatymui prieštarautų Civiliniame kodekse įtvirtintiems bendriems žalos atlyginimo principams.

Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad atsakovo nesumokėtos ieškovui marketingo paslaugų išmokos yra ieškovo negautos pajamos ir jų dydžio nustatymui reikalingos specialios žinios, pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto ekspertizės akto išvados dėl ieškovo negautų pajamų dydžio yra pagrįstos, nėra įstatyme nurodytų pagrindų ar faktinių duomenų šiomis išvadomis abejoti ir apeliacinių skundų argumentai nepaneigia paminėtų išvadų. Eksperto išvadoje trečiuoju ekspertizės klausimu nurodyta, kad jeigu būtų buvusi sudaryta marketingo sutartis tarp UAB „Šiaulių tara“ ir AB „Stumbras“ bei jeigu 302 541 Lt sumą laikyti negautomis UAB „Šiaulių tara“ pajamomis iš AB „Stumbras“ už marketingo paslaugas 2000 m. sausio 1 d. – 2002 m. birželio 30 d. laikotarpiu, tai atmetus sąnaudas UAB „Šiaulių tara“ galėjo netekti 301 633,37 Lt (266 965,69 Lt + 26 143,33 + 8 524,35 = 301 633,37) pajamų. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatant netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) dydį neskaičiuojamos negautos pajamos nuo negautų pajamų, kadangi tai prieštarautų Civiliniame kodekse įtvirtintiems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams ir bendriems žalos atlyginimo principams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas pagal įstatymo reikalavimus neįrodė, kad patyrė 1 986 472,55 Lt nuostolių dėl prarastų rinkų, t.y. 910 700 Lt paskaičiuotų marketingo išmokų nuo prognozuojamų (negautų) pajamų ir 10 075 773 Lt negauto pelno, ir tik iš dalies įrodė, kad patyrė 878 336,45 Lt nuostolių dėl negautų marketingo išmokų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo padarytos ieškovui žalos dydis yra 301 633,37 Lt netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) dydžio ir atsakovui atsirado prievolė atlyginti ieškovui nurodyto dydžio žalą (Konkurencijos įstatymo 9 str. 3 p., 46 str.; 1964 m. CK 227, 483 str., CK 6.245, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249, 6.251, 6.263 str.). Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas palūkanas CK 6.37 straipsnio antrosios dalies pagrindu ne nuo bylos iškėlimo teisme, netinkamai taikė teisės normas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinių skundų argumentus pripažįsta pagrįstais tik iš dalies.

Teisėjų kolegija dėl nurodytų motyvų sprendžia, kad apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista ieškovui 500 000 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 500 000 Lt sumą nuo 2004 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19 101,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir iš ieškovo priteista atsakovui AB „Stumbras“ 2000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, pakeistina ir suformuluotina taip: „Priteisti iš atsakovo AB „Stumbras“ ieškovui UAB „Šiaulių tara“ 301 633,37 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 301 633,37 Lt sumą nuo 2003 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7016 Lt žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo, 19,25 Lt eksperto iškvietimo į teismą išlaidų atlyginimo ir 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Priteisti iš ieškovo UAB „Šiaulių tara“ atsakovui AB „Stumbras“ 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo“. Teisėjų kolegija pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus ir atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, advokato ir advokato padėjėjo darbo bei laiko sąnaudas sprendžia, kad priteistinų ieškovui iš atsakovo bei atsakovui iš ieškovo išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo dydžiai yra po 2000 Lt. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad teismo paskirtos ekspertizės atlikimo ir eksperto iškvietimo į teismą išlaidas šalys turi atlyginti lygiomis dalimis (CK 88, 89, 93 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo turėtos dokumentų kopijavimo išlaidos nėra būtinos bei pagrįstos, todėl neatlygintinos (CPK 88 str. 1 d. 8 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo šalių turėtų kitų išlaidų atlyginimui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kita Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimo dalis paliktina nepakeista ir apeliacinių skundų argumentai nėra pagrindas paliekamai nepakeistai sprendimo daliai panaikinti ar pakeisti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal CPK 79, 80, 93 straipsnių reikalavimus priteistina iš ieškovo atsakovui 4967 Lt žyminio mokesčio išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad pagal CPK 98 straipsnio reikalavimus, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, priteistina iš ieškovo atsakovui 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme šalys privalo atlyginti lygiomis dalimis, todėl priteistina iš ieškovo ir atsakovo valstybei po 4,5 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių kitos išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo AB „Stumbras“ priteista ieškovui UAB „Šiaulių tara“ 500 000 Lt žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 500 000 Lt sumą nuo 2004 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19 101,40 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir iš ieškovo UAB „Šiaulių tara“ priteista atsakovui AB „Stumbras“ 2000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, pakeisti ir suformuluoti taip:

„Priteisti iš atsakovo AB „Stumbras“ (įmonės kodas 132082782) ieškovui UAB „Šiaulių tara“ (įmonės kodas 244712460) 301 633,37 Lt (tris šimtus vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris litus trisdešimt septynis centus) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 301 633,37 Lt (trijų šimtų vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt trijų litų trisdešimt septynių centų) sumą nuo 2003 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7016 Lt (septynis tūkstančius šešiolika litų) žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo, 19,25 Lt (devyniolika litų dvidešimt penkis centus) eksperto iškvietimo į teismą išlaidų atlyginimo ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Priteisti iš ieškovo UAB „Šiaulių tara“ (įmonės kodas 244712460) atsakovui AB „Stumbras“ (įmonės kodas 132082782) 2000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo“.

Priteisti iš ieškovo UAB „Šiaulių tara“ (įmonės kodas 244712460) atsakovui AB „Stumbras“ (įmonės kodas 132082782) 4967 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Priteisti iš ieškovo UAB „Šiaulių tara“ (įmonės kodas 244712460) ir atsakovo AB „Stumbras“ (įmonės kodas 132082782) valstybei po 4,5 Lt (keturis litus penkiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo.

Kolegijos pirmininkas Kazys KailiūnasTeisėjos Danutė MilašienėMarytė Mitkuvienė