Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-413-245/2015

Teisėjas Arūnas Purvainis Teisminio proceso Nr. 1-22-1-01201-2014-7

2015 m. rugsėjo 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Mariui Žukauskui, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, išteisintajam V. B., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nukentėjusiajam T. B., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. išteisintas dėl inkriminuoto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo T. B. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. išteisintas dėl kaltinimo vagyste, t. y. kad jis 2014-12-03, laikotarpyje nuo 9.30 val. iki 15.30 val., slapta pagrobė svetimą, T. B. priklausantį, turtą – dviratį „Panthera“, 800 Lt vertės, stovėjusį (duomenys neskelbtini), taip padarydamas nukentėjusiajam 800 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje nukentėjusysis prašė jo skundą tenkinti, prokurorė ir išteisintojo V. B. gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo T. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nėra keliamas išteisintojo kaltės ir inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas. Kadangi nukentėjusysis iš esmės prašo tik jam padarytos turtinės žalos priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius duomenis ir tinkamai išsprendė nukentėjusiojo T. B. pareikšto civilinio ieškinio klausimą.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).

Dėl nusikalstamos veikos patirtai turtinei ar neturtinei žalai atlyginti asmuo gali pareikšti civilinį ieškinį, kuris yra nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.). Pagal BPK 115 straipsnį teismas baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį išsprendžia priimdamas nuosprendį. Norint išspręsti civilinį ieškinį iš esmės turi būti nustatytos visos sąlygos – padaryta žala, veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarytos žalos. Byloje negalint dėl civilinio ieškinio priimti sprendimo iš esmės – patenkinti, iš dalies patenkinti ar atmesti civilinį ieškinį, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis T. B. iki baudžiamosios bylos įrodymų tyrimų teisme pradžios pareiškė 60 Lt (17.38 Eur) civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos, t. y. dviračio spynos praradimo, atlyginimo (b. l. 68). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, T. B. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. BPK 115 str. 3 d. įtvirtinta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką) arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Jau minėta, išteisintojo V. B. kaltės klausimo apeliacinės instancijos teismas nerevizuoja, nes tai išeitų už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų. Esant tokiai situacijai, civilinio ieškinio klausimas išspręstas teisingai, t. y. nepažeidžiant BPK nustatytų taisyklių.

Atkreiptinas dėmesys, kad civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio nukentėjusiajam reikšti savo turtinių pretenzijų išteisintajam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Ketvirtasis skirsnis) nustatyta tvarka.

Nenustačius, jog nukentėjusiojo teisės būtų pažeistos ar suvaržytos, tenkinti apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 134) dėl išteisintojo V. B. gynimo nepriteistinos. Apeliacinis skundas buvo pateiktas nukentėjusiojo, pats V. B. apeliacinio bylos nagrinėjimo proceso neinicijavo, gynėjo paslaugų neprašė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nėra galimas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo T. B. apeliacinį skundą atmesti.