Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024-09-16 apie 16.30 val. ėjo M. D. gatve. Kirto gatvę neleistinoje vietoje, jo nepraleido važiuojantis automobilis. Todėl supykęs nuo šaligatvio paėmė akmenį ir tyčia jį metė per gatvę. Pataikė į aikštelėje prie mokyklos stovintį automobilį. Po to ėjo link parduotuvės „Lidl“, bet jį sulaikė automobilio savininkas ir atvedė prie automobilio. Automobilio savininkas parodė ant automobilio keleivio pusės priekinių durelių įbrėžimą, kurį jis padarė mesdamas akmenį. Jis (kaltinamasis) prisipažino, atsiprašė už savo elgesį. Vyriškis iškvietė policiją, kartu laukė pareigūnų. Sutinka užbaigti procesą supaprastinta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Liudytojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis yra MB ,,S.“ (duomenys neskelbtini). 2024-09-16 apie 16.30 val., jis su MB ,,S.“ automobiliu „Volkswagen Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pasiimti savo vaiką iš pagrindinės mokyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Sustojo prie minėtos mokyklos stovėjimo aikštelėje, po 5 min., jis išgirdo automobilio garsinį signalą, kuris sklido iš šalia esančios Daukšos g. Išgirdęs tai, jis atsisuko į dešinę pusę, pamatė jam nepažįstamą vyrą, kuris buvo maždaug 55 metų ir, kuris perbėginėjo į kitą gatves pusę. Minėtam vyrui perbėgus į kitą gatves pusę, jis sustojo ant šaligatvio, paėmė ant šaligatvio gulintį akmenį, atsisuko į jo pusę ir metė akmenį. Jo (kaltinamojo) mestas akmuo pataikė į minėtos įmonės automobilio keleivio puses priekines dureles, dėl ko ant minėtu durelių liko 2 įlenkimai ir 2 nubrozdinimai. Jis išlipo iš mašinos ir pastebėjo, kad minėtas vyras pradėjo eiti. Jis (liudytojas) priėjo prie jo (kaltinamojo) ir jį sustabdė bei paskambino tel. Nr. 112. Pranešė apie minėtą įvykį, o BPC darbuotoja pasakė, kad policijos pareigūnai jau vyksta pas juos. Jis ir minėtas vyras (kaltinamasis) liko vietoje ir laukė policijos pareigūnų, vyras pradėjo atsiprašinėti už tai, kad metė akmenį ir pataikė į automobilį.

MB „S.“ direktoriaus G. M. 2024-09-17 pareiškimas, kuriame nurodytos iš esmės tapačios įvykio aplinkybes, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas G. M.. Taip pat nurodyta, kad dėl turto sugadinimo ir žalos yra atlyginta.

2024-09-16 įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele nurodyti duomenys, kad apžiūrėtas automobilis „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) (Pastaba. Apžiūros protokole klaidingai nurodytas automobilio modelis). Apžiūrint automobilį, ant jo dešinės pusės priekinių durelių, arčiau priekinio sparno užfiksuoti du įdubimai. Fotolentelėje esančios nuotraukose užfiksuotas minėtas automobilis iš visų pusių. Nuotraukose Nr. 2-3 užfiksuoti automobilio pažeidimai, t. y. matosi du įdubimai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. G. 2024-10-08 tarnybinis pranešimas dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta įvykio vietos ir automobilio apžiūra, apklaustas pareiškėjas, gauti žalą patvirtinantys dokumentai. Nustatyta, kad turtą sugadino R. G..

UAB „AutoAS“ vertinimas ((duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad „VW Golf VI“ priekinių keleivio durų vertė su PVM yra 459,80 Eur.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.

Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių.???

Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022-02-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022).

Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina R. G. pareikštą kaltinimą, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia metė akmenį į MB „S.“ priklausantį automobilį „VW Golf“ (v. n. (duomenys neskelbtini) dėl ko minėto automobilio keleivio pusės priekinėse durelėse buvo padaryti įlenkimas ir įbrėžimai, t. y. jis sugadino svetimą MB „S.“ priklausantį nedidelės 459,80 Eur vertės turtą.

Kaltinamojo R. G. kaltė patvirtinta ne tik jo paties visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir kitais įrodymais, liudytojo G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolu su fotolentele, MB „S.“ pareiškimu bei kitais pirmiau aptartais įrodymais.

Kaltinamojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į sugadinto turto vertę, kuri viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, konstatuotina, kad kaltinamasis R. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

2024-11-11 MB „S“ įgaliotam atstovui elektroniniu paštu pranešta apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Prieštaravimai nepareikšti.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) –– sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba (Sodra duomenimis, kaltinamasis nedirba nuo 2007 m.). Byloje duomenų apie jo psichiatrinį ir priklausomybių ligų gydymą, nėra. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė nebūdamas teistas (teistumas išnykęs). 2024-10-11 duomenimis per paskutinius vienerius metus kaltinamasis administracinėn atsakomybėn trauktas 6 kartus, iš kurių 5 kartus už tai, kad važiavo viešuoju transportu be bilieto ir vieną kartą už smulkią vagystę, duomenų apie jam paskirtų baudų apmokėjimą nėra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, tačiau kita vertus kaltinamojo padaryti administraciniai nusižengimai bei paskirtų baudų neapmokėjimas rodo, kad jis tinkamai nesilaiko įstatymų.

Teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pasekmes, į tai, kad tai pirma tokio pobūdžio padaryta nusikalstama veika, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi, atsiprašė G. M., sprendžia, kad bausmės paskirčiai pasiekti turėtų pakakti laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei laisvės apribojimo bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnyje, t. y. 6 mėnesių, įpareigojant: visą bausmės laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė ir paskirtas įpareigojimas visumoje suteiks kaltinamajam realią galimybę taisytis bei pasiekti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių laisvės apribojimo be intensyviosios priežiūros.

Kaltinamajam R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, R. G. įpareigoti visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.