Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-4711-815/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-05-12
Bylos Nr.: I-4711-815/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-05392-2015-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Ernestas Spruogis
Pareiškėjas: V. Ž.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės

Kategorijos

1.15.1Civilinės atsakomybės samprata
1.15.2.3.2Neturtinė žala
1.37.2.3Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis
3.21Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-4711-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05392-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2015 m. lapkričio 11 d. skundu (skundas teismui išsiųstas 2015 m. lapkričio 12 d. (b. l. 9)), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–7).

2. Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjas, remdamasis LAVL jam suteikta informacija žodžiu, nurodo, kad LAVL jis gydytas, pažeidžiant jo teises: nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 20 (plotas – 7,19 m²); nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 13 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (plotas – 7,19 m²); nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (plotas – 7,19 m²); nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 26 (plotas – 8,92 m²); nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2015 m. kovo 6 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 (plotas – 21,25 m²); nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 24 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 (plotas – 21,25 m²); nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 26 (plotas – 8,92 m²).

2.2. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnyje įtvirtintu humanizmo principu. Pasak pareiškėjo, tiek tarptautinėje teisėje, tiek Lietuvos teisinėje sistemoje draudimas žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis ar žeminti jo orumą yra absoliutus; jokiomis aplinkybėmis ar pagrindais nei valstybė, nei privalūs subjektai negali nesilaikyti to arba pažeisti šį draudimą. Kankinimas yra aukščiausia nežmoniško elgesio forma, todėl jo pripažinimui pakanka ir vienkartinio akto, o kitokiam nežmoniškam elgesiui privalomas tam tikras veikos tęstinumas. Kankinimas ar kitoks nežmoniškas elgesys galimas tiek veiksmais (mušimu, deginimu, šaldymu, draskymu, draudimu miegoti ir pan.), tiek neveikimu (marinimu badu, nesudarymu žmogaus garbę ar orumą užtikrinančių bausmės atlikimo sąlygų ir pan.), tiek kankinimui, tiek kitokiam nežmoniškam elgesiui būdingi žiaurumo požymiai.

Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta, kad įkalinimo įstaigos administracija, užtikrindama įkalinimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų kalinimo sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.

2.3. Dėl gyvenamojo ploto

Kamerose kuriose gydymosi laiku pareiškėjas laikytas su kitais asmenimis (su dar 3–5), nesilaikyta nustatytos vienam asmeniui skirto gyvenamojo ploto normos, nors pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11¹.4 punktą asmeniui tenkantis plotas kamerų tipo palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m². Akivaizdu, kad LAVL administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje tektų ne mažiau nei 5,1 m². kameros ploto vienam asmeniui, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai akivaizdus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. A438-121/2009, A-¹⁴³-2810/2011 ir kt.). Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida bei gydimo aplinkos prielaida (LVAT administracinė byla Nr.A858-1493/2014 ir kt.). Pasak pareiškėjo, jam gydantis LAVL tekęs gyvenamasis plotas buvo mažesnis, negu nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje sveikam asmeniui, t. y. 3,6 m².

Pareiškėjas, pagrįsdamas savo poziciją dėl tekusio per mažo ploto, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Karalevičius prieš Lietuvą, Dorokhov prieš Rusiją, Kalashnikov prieš Rusiją, Ananyev ir kiti prieš Rusiją, Peers prieš Graikiją, Kudla prieš Lenkiją, Mandic ir Jovic prieš Slovėniją).

2.4. Dėl sanitarinio mazgo

Pasak pareiškėjo, kamerose, kuriose jis laikytas, tualetas ir visas sanitarinis mazgas buvo atitvertas iki 1 m aukščio mūrine sienele, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punkto nuostatų ir negali būti vertinama, kad minėtas atitvėrimas nuo gyvenamosios patalpos yra tinkamas. Be to, tualeto ar sanitarinio mazgo vieta nėra tinkamai įrengta, t. y. sienos tinkamai nepadengtos glazūruotomis plytelėmis, grindys nepadengtos glazūruotomis ar akmens masės plytelėmis, visose kamerose grindys medinės. Tualeto ar sanitarinio mazgo atskyrimas nuo gyvenamosios patalpos, negali būti laikomas rekonstrukcijos darbu, kadangi toks atskyrimas gali būti atliktas ne rekonstrukcijos, o statinio paprastojo remonto būdu (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 18–21 dalyse apibrėžtos sąvokos). Dėl to, kad kameroje tualetas neatitvertas nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos nebuvo, pasinaudojus tualetu smarvė pasklisdavo po visą gyvenamąją patalpą. Pareiškėjas LAVL buvo priverstas naudotis tualetu matant ir girdint kitiems asmenims, taip pat buvo priverstas girdėti, matyti ir uostyti kvapus, kitiems asmenims naudojantis tualetu. Tualeto ar sanitarinio mazgo, atskirto nuo gyvenamosios patalpos neįrengimas ir vertimas naudotis tualetu kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę bei orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti tualetu besinaudojantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad sanitarinio mazgo patalpa plotas negali būti įskaičiuojamas į asmeniui kameroje skiriamą gyvenamą plotą.

Pareiškėjas, pagrįsdamas savo poziciją, remiasi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Antrojoje bendrojoje ataskaitoje (CPT/Inf(92) 3) pateikiamų standartų 49 punktu, EŽTT praktika (byla Gultyayeva prieš Rusiją), nurodo, kad akivaizdu, jog LAVL sistemingai buvo pažeidinėjama pareiškėjo teisė būti kalinamam kameroje taip, kaip nustato teisės aktai.

2.5. Dėl dušo

Pasak pareiškėjo, LAVL jis buvo priverstas naudotis ta pačia dušų patalpa, kuria naudojosi asmenys, sergantys užkrečiamomis ligomis (pavyzdžiui, tuberkulioze), nes atskiros dušo patalpos, skirtos minėtomis ligomis sergantiems asmenims, LAVL nėra. Tokia tvarka akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. 407 patvirtinto Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos aprašo, kur nurodyta, kad izoliuotose patalpose gydomi ligoniai neturi naudotis bendrojo naudojimosi patalpomis. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo sudarytos realios sąlygos užsikrėsti ligomis vien dėl LAVL administracijos nesugebėjimo užtikrinti saugias kalinimo sąlygas, kaip nustato teisės aktai.

2.6. Dėl drabužių skalbimo

Pasak pareiškėjo, LAVL jis nebuvo informuotas, jog turi galimybę ir įstatyme nustatytą teisę išskalbti ir išdžiovinti drabužius LAVL skalbykloje. Drabužių skalbimo poreikis akivaizdus, o aprangos neskalbimas daro neigiamą įtaką aplinkai ir sveikatai; sąlygų skalbti ir džiovinti drabužius nesudarymas, pažeidžia HN 76:2010 6 ir 64 punktų reikalavimus. Kameroje rūbus teko skalbti šaltu vandeniu, jie džiūdavo keletą dienų, kol išdžiūdavo, prisigerdavo kameros kvapo (tualeto, maisto, rūkalų smarvės), be to, nebuvo įrengtų džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 4 dalyje ir PĮ taisyklių 258 punkte įtvirtinta suimtųjų (nuteistųjų) teisė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus, be to, HN 76:2010 64 punkte imperatyviai nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A236-858/2015).

Pažymėtina, kad kamera buvo perpildyta, kitiems asmenims taip pat būtina išsiskalbti drabužius, o džiovinant didelį kiekį drabužių kameroje padidėja drėgmė, drėgmė įsigeria į neskalbtus drabužius, patalynę. Tai kėlė ne tik diskomfortą, bet ir įtampą.

2.7. Dėl pavojaus mygtuko

Kameroje nebuvo pavojaus mygtuko, pareiškėjas su pareigūnais turėjo susisiekti šaukštu maistui ar maistui skirtu dubenėliu daužydamas į duris, kol ateis pareigūnas, o daužyti tekdavo ilgai. Toks būdas nepriimtinas ir pažeidžia saugumo reikalavimus, žeidžia orumą ir gali būti kliūtis pranešti apie pavojų. Pažymėtina, kad kameros buvo perpildytos, ne kartą kilo grėsmė dėl smurto iš kitų kalinių. Pareiškėjas remiasi Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R(2006) 2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (toliau – ir Europos kalėjimų taisyklės) 18.2 punkto c dalimi, LVAT administracine byla Nr. A261-1802/2013), nurodo, kad nebuvo įrengtos aliarmo sistemos, o pareiškėjui buvo ne kartą iškilusi grėsmė iš kitų kalinamųjų todėl tokia situacija sukėlė pareiškėjui diskomfortą, siekiant prisišaukti pagalbą.

2.8. Dėl kitų higienos normų pažeidimo

Pareiškėjas remiasi HN 76:2010, be kita ko, 56, 60 punktais, nurodo, kad LAVL kamerose nebuvo atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos darbai, kurių atlikimą turi užtikrinti LAVL administracija, pasak pareiškėjo, kamerų grindys medinės, išpuvusios, skylėtos, vietomis įlūžusios, iš po grindų lindo pelės, tarakonai, ant kamerų sienų ir lubų buvo pelėsio dėmių, nubyrėjusių dažų ir tinko plotų, grindų danga buvo nelygi, nepritaikyta valymui ir dezinfekcijai. Kamerose nebuvo valymo inventoriaus, kaip nustatyta teisės aktuose (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvas ir kibiras), o be šluotos sudėtinga parankinėmis priemonėmis iššluoti kamerą, kad būtų švaru ir tvarkinga. Pareiškėjas taip pat remiasi HN 76:2010 24 punktu, nurodo, kad kamerose nebuvo įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, langų nebuvo įmanoma atidaryti, nes nebuvo rankenėlių, langų rėmai sulūžę arba atidaryti langus trukdė prie jų pritvirtintos grotos, t. y. kameros nebuvo įmanoma išvėdinti natūraliai atidarius langą. Be to, kamerose trūko natūralios šviesos, nes langų stiklai murzini, jų neįmanoma nuvalyti, tai darė įtaką šviesos patekimui į gyvenamąją patalpą, taip pat buvo murzinos, aprūkusios, apdažytos dirbtinės apšvietos lempos, esančios kamerose, jų nuvalyti nebuvo galimybių, tai irgi darė įtaką šviesos pralaidumui, taigi, buvo pažeistas HN 76:2010 22 punktas.

Be to, pasak pareiškėjo, kamerose, kuriose jis buvo gydomas, buvo rūkoma.

2.9. Akivaizdu, kad nurodytos sąlygos (nebaigtinis sąrašas), kuriomis laikytas pareiškėjas, negali būti laikomos saugiomis ir tinkamomis. Tokios sąlygos pažeidžia žmogaus orumą, kurį gina Konstitucijos 21 straipsnis, taip pat pažeidimai turi būti vertinami kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimai. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalą, kuri negali būti kompensuojama vien tik žmogaus teisių pažeidimo pripažinimu, nes pareiškėjas kalintas nežmoniškomis sąlygomis, dėl to pasireiškė visos neigiamos pasekmės: higieninių normų neatitinkančios kalinimo sąlygos, nuolatinis privatumo trūkumas (net naudojantis sanitariniais įrenginiais), padidėjusi įtampa, pareiškėjas patyrė susierzinimą bei stresą, sistemingai buvo žeminami jo garbė ir orumas, jam kilę nepatogumai užsitęsė pernelyg ilgai, todėl darė žalingą įtaką pareiškėjo psichinei ir fiziniai būklei, jų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir prilygo kankinimui, kurių parieškėjas nebūtų patyręs, jeigu būtų kalintas, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad valdžios institucijos, t. y. LAVL, darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktuose nustatytų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neturtinę žalą kildina iš neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo ir gydymo sąlygų LAVL.

Šalies argumentai

2.10. Pareiškėjas nurodo, kad LAVL jis nebuvo informuotas apie teisės aktuose nustatytą gyvenamojo ploto normą, apie drabužių skalbimą ir kt. Laisvės atėmimo vietoje esantis asmuo turi sunkumų susipažinti su savo teisėmis, todėl ne visada gali žinoti, kokius prašymus turi teisę pareikšti. Pareiškėjas nėra teisininkas, o savo teises gina taip, kaip šiuo momentu supranta ir sugeba.

2.11. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Konvencijos 3 straipsniu, Europos kalėjimų taisyklių 18.1 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, EŽTT praktika (bylomis Grigoryevskikh prieš Rusiją, Nedayborshch prieš Rusiją, Zuyev prieš Rusiją, Savenkovas prieš Lietuvą), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d. nutarimu, LVAT praktika (administracinėmis bylomis Nr. A822-81/2014, Nr. A756-2072/2013, Nr. AS602-84/2013, Nr. A442-1346/2013, A858-977/2013, Nr. A525-197/2013, Nr. A261-1802/2013, Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-122/2010, Nr. A756-116/2011, Nr. A525-1946/2013, Nr. A662-2009/2013, Nr. A575-1559/2014, Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A525-1181/2010, Nr. A575-1769/2014, Nr. A423-575/2015, Nr. A146-614/2010).

II

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 12–15).

1. Pareiškėjas LAVL gydytas: nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 20 (plotas – 7,19 m², 4 lovos); nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 13 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (plotas – 7,19 m², 3 lovos); nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (plotas – 7,19 m², 3 lovos); nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 26 (plotas – 8,92 m², 4 lovos); nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2015 m. kovo 6 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 (plotas – 21,25 m², 7 lovos); nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 24 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 23 (plotas – 8,80 m², 4 lovos) ir Nr. 27 (plotas – 21,25 m², 7 lovos); nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 26 (plotas – 8,92 m², 4 lovos).

2. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.

3. HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nebuvo nustatytos. Pagal PĮ taisyklių 11¹ punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 m².

4. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Įstatymas, PĮ taisyklės, BVK, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti pažeistos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

5. LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir PĮ eksploatavimo taisyklės), kuriose nenustatyta, kokie baldai turi būti įrengti pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas.

Remiantis HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, jame turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą., tačiau pagal HN 76:2010 2 punktą veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal PĮ eksploatavimo taisyklių 16.5 punktą, rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, joje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodytoje nuostatoje taip pat nenustatyta, kad unitazas ar klozetas būtų uždengiamas. Unitazo uždengimas nenustatytas ir HN 76:2010.

6. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami per trumpiausius terminus, kiekvienais metais visos šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.

7. LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, šie darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus ir dažniau; visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir HN 47-1:2012) reikalavimus, atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami LAVL nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų.

Pažymėtina, kad pagal PĮ taisyklių 73.5 ir 73.6 punktus nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, t. y. laikytis asmens higienos, tvarkyti ir prižiūrėti savo, gyvenamąją (miegamą) ir pasivaikščiojimo vietas. Nuteistiesiems / suimtiesiems prašant, valymo inventorius visada išduodamas, kad suimtieji / nuteistieji galėtų savarankiškai palaikyti švarą gyvenamosiose patalpose.

8. LAVL pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis PĮ taisyklių 258 punktu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, LAVL yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę, šis grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 punkto reikalavimus. Pagal LAVL nustatytą grafiką tuberkulioze sergantys pacientai prausiasi jiems nustatytą dieną, po jų prausimosi patalpos dezinfekuojamos ir valomos, registruojama žurnale teisės aktuose nustatyta tvarka. Pacientai, kuriems diagnozuota tuberkuliozė, laikomi atskirai nuo kitų pacientų.

Pagal PĮ taisyklių 258 punktą ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę, pagal HN 76:2010 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami, atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę. LAVL yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone.

9. Jokie teisės aktai nereglamentuoja dieninės šviesos išjungimo ir / ar įjungimo, vadovaujamasi visuomenėje priimtomis ir visiems suprantamomis elgesio normomis. Natūrali šviesa ir / ar apšvietimas užtikrinamas per kameroje esanti langą / langus. Šviesiu paros metu, esant pakankamam natūraliam apšvietimui, dieninis apšvietimas Režiminio korpuso kamerų tipo palatose išjungiamas, tačiau pacientams prašant, dieninė šviesa paliekama.

10. Vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta patalpoje; žiemos metu lango rėmas įdedamas tam, kad būtų užtikrinta šiluma patalpoje. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėtina, kad kiekvienoje kameroje yra langai ir ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje.

Vadovaujantis PĮ eksploatavimo taisyklių 16.9 punktu, LAVL kamerų tipo palatose bei palatose ant visų langų įrengtos apsauginės grotos, kurios gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,6 cm skersmens plieninius virbus.

11. LAVL kamerų tipo palatose sumontuoti iškvietimo mygtukai. Režiminiame korpuse visą parą budi ir (arba) dirba medicinos personalas, apsaugos ir priežiūros pareigūnai bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus (dienos metu), todėl išsikviesti pagalbą nėra ir nebuvo jokių kliūčių.

12. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.

13. Dėl valstybės civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo

13.1. Remiantis LVAT praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (šiuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktine atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos kilimą. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiškėjas grindžia neturtinės žalo kilimą. Taip pat niekuo nepagrįsta prašoma priteisti neturtinės žalos suma.

13.2. Pareiškėjas neturtinę žala (jo manymu, kuri turi būti įvertinta pinigais) bei orumo pažeidimą kildina iš Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

Remiantis EŽTT praktika, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra gana reliatyvus, kuris priklauso nuo aplinkybių visumos, pavyzdžiui, nuo tokio elgesio trukmės, fizinio ir psichinio poveikio, sveikatos būklės ar net amžiaus. EŽTT, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, atsižvelgia į tai, ar tokio elgesio tikslas yra pažeminti asmenį, ar tai neigiamai paveiks asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu. Remiantis teismui pateikiamais pareiškėjo medicininiais dokumentais, LAVL darbuotojai pareiškėjui suteikė medicininę pagalbą, išrašant jo savijauta pagerėjo, palyginus su savijauta, tik atvykus į LAVL. Pareiškėjo argumentai, kad jis buvo kankinimas ar žeminamas jo orumas visiškai neturi pagrindo.

Pažymėtina, kad pagal BVK 7 straipsnio 1 dalį, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 25).

2. Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 24).

3. Pareiškėjas LAVL gydytas tokiais laikotarpiais:

3.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 3519-1678, pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 20 dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

3.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1628-777, pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 13 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 19 dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

3.3. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2359-1152, pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 19 dėl (duomenys neskelbtini) (ligos kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 19).

3.4. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 3399-1667, pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 26 dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (pagrindinės ligos), lydinčios ligos – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (b. l. 20).

3.5. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 513-273, pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2015 m. kovo 6 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 27 dėl (duomenys neskelbtini) (ligos kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 21).

3.6. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1881-1037, pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 24 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatose Nr. 23 ir Nr. 27 (duomenys neskelbtini) (ligos kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 22).

3.7. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2288-325-1249, pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 26 dėl (duomenys neskelbtini) (ligos kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 23).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta:

4.1. 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3.)-PA-1074, atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kamerų tipo palatoje Nr. 23 atlikti remonto darbai, sienų ir lubų paviršiai pritaikyti lengvam valymui / dezinfekcijai ir atitiko HN 47-1:2012 114 punkto reikalavimus, kad sveikatos priežiūros įstaigos aplinkos (patalpų, daiktu, įrenginiu) paviršiai turi būti lengvai valomi / dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms; LAVL dušo patalpos lubų paviršius buvo atnaujintas (suremontuotas), lygus, pritaikytas valymui / dezinfekcijai ir atitiko HN 47-1:2012 114 punkto reikalavimus (b. l. 40–41, 71–72).

4.2. 2015 m. birželio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3.)-PA-1652, atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011), taip pat HN 47-1:2012, be kita ko, nustatyta: kamerų tipo palata Nr. 23 patikrinimo metu vėdinta per langą, nepažeidžiant HN 47:2011 47 punkto reikalavimų; kamerų tipo palatoje Nr. 23 įrengtos 3 dviaukštės metalinės lovos; kamerų tipo palatos Nr. 23 sienų, lubų, grindų ir aplinkos daiktų paviršiai buvo vizualiai švarūs ir atitiko HN 47-1:2012 114 punkto reikalavimus; kamerų tipo palatoje Nr. 23 buvo tinkamos naudoti (nesulūžusios) spintelės ir kabykla pacientų viršutiniams drabužiams, ši aplinkybė atitiko HN 47:2011 21 punktą; kamerų tipo palatoje Nr. 23 įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas ir praustuvė), atskirtas nuo likusios kameros-palatos dalies nepermatoma polietileno užuolaida, į sanitarinį mazgą tiekiamas šaltas vanduo; LAVL gydomiems pacientams galimybė naudotis karštu vandeniu duše suteikiama pagal LAVL patvirtintą Pacientų naudojimosi dušu tvarką 1 kartą per savaitę arba dažniau, esant poreikiui, pagal gydytojo paskyrimą; karštas vanduo LAVL tiekiamas LAVL procedūrų kabinetuose ir dušo patalpose, nepažeidžiant HN 47:2011 35 punkto reikalavimų; siūloma, siekiant užtikrinti saugias higienos sąlygas dėl ploto, skiriamo vienai lovai LAVL palatose, ir maksimaliai jas pritaikyti HN 47:2011 reikalavimams, LAVL veiklos metu nepageidaujamus baldus ir kitą savo funkcijų neatliekantį inventorių pašalinti iš pacientų gydymui skirtų patalpų (palatų ir t. t.) (b. l. 73–74, 121–122).

4.3. 2015 m. liepos 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3.)-PA-1749, atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, vadovaujantis HN 47:2011 ir HN 47-1:2012, be kita ko, nustatyta: kamerų tipo palatoje Nr. 27 buvo vizualiai techniškai tvarkingi, neišdaužytais stiklais, nesulaužytais rėmais, vėdinimui pritaikyti langai, ši kamerų tipo palata vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 47:2011 47 punkto; kamerų tipo palatoje Nr. 27 buvo vizualiai techniškai tvarkingi, nesulūžę baldai, įrengta sieninė pakaba, pacientų daiktams susidėti skirtų spintelių skaičius atitiko šioje kameroje-palatoje gydomų pacientų skaičių; LAVL gydomiems pacientams galimybė naudotis karštu vandeniu duše suteikiama pagal LAVL patvirtintą tvarką 1 kartą per savaitę arba dažniau, esant poreikiui, pagal gydytojo paskyrimą; karštas vanduo LAVL tiekiamas LAVL procedūrų kabinetuose ir dušo patalpose, nepažeidžiant HN 47:2011 35 punkto reikalavimų (b. l. 89–90).

5. Remiantis LAVL 2012 m. sausio 25 d. darbų priėmimo aktu Nr. BD-93, Chirurgijos skyriaus kameroje Nr. 26 buvo glaistytos, gruntuotos ir dažytos lubos ir sienos, dažyti langai, durys, lovos, radiatoriai, grindys (b. l. 115–116).

6. Remiantis LAVL direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. V-65 patvirtintos Pacientų naudojimosi dušu tvarkos 19 punktu, Vidaus ligų skyriaus Infekcinių ligų poskyrio pacientai prausiasi jiems skirtame duše; Režiminio korpuso kamerų tipo palatose gydomi pacientai į dušą vedami ne daugiau kaip 3 vienu metu, asmenys, atliekantys asmens higienos procedūras, privalo avėti šlepetes; tą pačią dieną keičiami patalynė ir pižamos; darbo dienos pabaigoje atliekamas dušo patalpų valymas, jo metu įrenginiai, patalpų grindys, inventorius išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų, patalpos išdžiovinamos ir išvėdinamos; pagrindinis patalpų valymas atliekamas kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, patalpos išdžiovinamos ir išvėdinamos (b. l. 42–44).

7. LAVL (užsakovė) ir UAB „Švaros etalonas“ (vykdytoja) 2012 m. gegužės 30 d. sudarė skalbimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 57-41, kurioje vykdytojas, be kita ko, įsipareigojo: savo rizika ir priemonėmis atlikti skalbimo paslaugas pagal šią sutartį; savo transportu paimti skalbinius iš užsakovės ir pristatyti išskalbtus pagal suderintą grafiką 2 kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais 11.00 val.); skalbti ir lyginti skalbinius pagal Lietuvos Respublikos standarto 46-90 ir higienos normos HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus; užsakymo (išskalbimo) laikas – 24 valandos (b. l. 75–78).

8. LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 79–82).

9. Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 2013 metais reguliariai, kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2013 m. nenustatyta (b. l. 129–140).

Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2014 metais reguliariai, kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2014 m. ir 2015 m. iki spalio mėn. imtinai nenustatyta (b. l. 27–39, 48–70).

10. LAVL, atsakydama į pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 31 d. prašymą, 2015 m. rugsėjo 21 d. rašte Nr. 7-540 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ nurodė (b. l. 8):

10.1. Laikotarpius, kada pareiškėjas gydytas LAVL, skyrių, kamerų tipo palatas ir jų plotus: nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 20 (plotas – 7,19 m²); nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 13 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (plotas – 7,19 m²); nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 19 (plotas – 7,19 m²); nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 26 (plotas – 8,92 m²); nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2015 m. kovo 6 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 (plotas – 21,25 m²); nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 24 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27 (plotas – 21,25 m²); nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 26 (plotas – 8,92 m²).

10.2. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nekaupiama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja / neįpareigojo, todėl nėra galimybės pateikti duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatoje.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos 5 000 eurų atlyginimą pareiškėjui už jo, esą, netinkamas laikymo sąlygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas V. Ž. LAVL buvo laikomas tinkamomis sąlygomis.

2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punktą (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes V. Ž. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 6 d.

3. Minėta, kad pareiškėjas V. Ž. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalą 5 000 eurų.

3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

3.2. Pabrėžtina, kad V. Ž. LAVL gydytas tokiais laikotarpiais:

3.2.1. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 3519-1678, pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 20 dėl (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).

3.2.2. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1628-777, pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės 30 d. iki 2014 m. birželio 13 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 19 dėl (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

3.2.3. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2359-1152, pareiškėjas nuo 2014 m. rugpjūčio 14 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 19 dėl (duomenys neskelbtini)₁ (ligos kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 19).

3.2.4. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 3399-1667, pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 26 dėl (duomenys neskelbtini), taikytas (duomenys neskelbtini) (pagrindinės ligos), lydinčios ligos – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pla(duomenys neskelbtini) (b. l. 20).

3.2.5. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 513-273, pareiškėjas nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2015 m. kovo 6 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 27 dėl (duomenys neskelbtini) (ligos kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 21).

3.2.6. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 1881-1037, pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 24 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatose Nr. 23 ir Nr. 27 dėl (duomenys neskelbtini) (ligos kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 22).

3.2.7. Remiantis gydymo stacionare istorija Nr. 2288-325-1249, pareiškėjas nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. gydytas Režiminio korpuso Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 26 dėl (duomenys neskelbtini) (ligos kodas (duomenys neskelbtini)) (b. l. 23).

Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiškėjas LAVL buvo iš viso 81 parą. Kadangi pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, šio tipo bylose tenka LAVL administracijai, tai, jai šios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

3.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo LAVL palatose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl LAVL kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.

3.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl higienos LAVL, ypač dėl kamerų netinkamos būklės, sanitarinio mazgo, dušo, drabužių skalbimo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 25), o Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. išdavė LAVL leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 24). Kartu pabrėžtina, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodyta: a) 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3.)-PA-1074, atlikus grįžtamąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, be kita ko, nustatyta: kamerų tipo palatoje Nr. 23 atlikti remonto darbai, sienų ir lubų paviršiai pritaikyti lengvam valymui / dezinfekcijai ir atitiko HN 47-1:2012 114 punkto reikalavimus, kad sveikatos priežiūros įstaigos aplinkos (patalpų, daiktu, įrenginiu) paviršiai turi būti lengvai valomi / dezinfekuojami, atsparūs valymo ir dezinfekcijos priemonėms; LAVL dušo patalpos lubų paviršius buvo atnaujintas (suremontuotas), lygus, pritaikytas valymui / dezinfekcijai ir atitiko HN 47-1:2012 114 punkto reikalavimus (b. l. 40–41, 71–72); b) 2015 m. birželio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3.)-PA-1652, atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, taip pat HN 47-1:2012, be kita ko, nustatyta: kamerų tipo palata Nr. 23 patikrinimo metu vėdinta per langą, nepažeidžiant HN 47:2011 47 punkto reikalavimų; kamerų tipo palatoje Nr. 23 įrengtos 3 dviaukštės metalinės lovos; kamerų tipo palatos Nr. 23 sienų, lubų, grindų ir aplinkos daiktų paviršiai buvo vizualiai švarūs ir atitiko HN 47-1:2012 114 punkto reikalavimus; kamerų tipo palatoje Nr. 23 buvo tinkamos naudoti (nesulūžusios) spintelės ir kabykla pacientų viršutiniams drabužiams, ši aplinkybė atitiko HN 47:2011 21 punktą; kamerų tipo palatoje Nr. 23 įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas ir praustuvė), atskirtas nuo likusios kameros-palatos dalies nepermatoma polietileno užuolaida, į sanitarinį mazgą tiekiamas šaltas vanduo; LAVL gydomiems pacientams galimybė naudotis karštu vandeniu duše suteikiama pagal LAVL patvirtintą Pacientų naudojimosi dušu tvarką 1 kartą per savaitę arba dažniau, esant poreikiui, pagal gydytojo paskyrimą; karštas vanduo LAVL tiekiamas LAVL procedūrų kabinetuose ir dušo patalpose, nepažeidžiant HN 47:2011 35 punkto reikalavimų; siūloma, siekiant užtikrinti saugias higienos sąlygas dėl ploto, skiriamo vienai lovai LAVL palatose, ir maksimaliai jas pritaikyti HN 47:2011 reikalavimams, LAVL veiklos metu nepageidaujamus baldus ir kitą savo funkcijų neatliekantį inventorių pašalinti iš pacientų gydymui skirtų patalpų (palatų ir t. t.) (b. l. 73–74, 121–122); c) 2015 m. liepos 17 d. patikrinimo akte Nr. 13(15.3.)-PA-1749, atlikus operatyviąją tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, vadovaujantis HN 47:2011 ir HN 47-1:2012, be kita ko, nustatyta: kamerų tipo palatoje Nr. 27 buvo vizualiai techniškai tvarkingi, neišdaužytais stiklais, nesulaužytais rėmais, vėdinimui pritaikyti langai, ši kamerų tipo palata vėdinama per langą, nepažeidžiant HN 47:2011 47 punkto; kamerų tipo palatoje Nr. 27 buvo vizualiai techniškai tvarkingi, nesulūžę baldai, įrengta sieninė pakaba, pacientų daiktams susidėti skirtų spintelių skaičius atitiko šioje kameroje-palatoje gydomų pacientų skaičių; LAVL gydomiems pacientams galimybė naudotis karštu vandeniu duše suteikiama pagal LAVL patvirtintą tvarką 1 kartą per savaitę arba dažniau, esant poreikiui, pagal gydytojo paskyrimą; karštas vanduo LAVL tiekiamas LAVL procedūrų kabinetuose ir dušo patalpose, nepažeidžiant HN 47:2011 35 punkto reikalavimų (b. l. 89–90). Remiantis LAVL 2012 m. sausio 25 d. darbų priėmimo aktu Nr. BD-93, Chirurgijos skyriaus kameroje Nr. 26 buvo glaistytos, gruntuotos ir dažytos lubos ir sienos, dažyti langai, durys, lovos, radiatoriai, grindys (b. l. 115–116). Kartu teismas įvertina ir pateiktas fotonuotraukas, kuriose, be kita ko, užfiksuota ir sanitarinių mazgų būklė (b. l. 83-88, 91, 94-112, 119-120).

Be to, LAVL siekiama palaikyti švarą. Antai, remiantis LAVL direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakyme Nr. V-65 patvirtintos Pacientų naudojimosi dušu tvarkos 19 punktu, Vidaus ligų skyriaus Infekcinių ligų poskyrio pacientai prausiasi jiems skirtame duše; Režiminio korpuso kamerų tipo palatose gydomi pacientai į dušą vedami ne daugiau kaip 3 vienu metu, asmenys, atliekantys asmens higienos procedūras, privalo avėti šlepetes; tą pačią dieną keičiami patalynė ir pižamos; darbo dienos pabaigoje atliekamas dušo patalpų valymas, jo metu įrenginiai, patalpų grindys, inventorius išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų, patalpos išdžiovinamos ir išvėdinamos; pagrindinis patalpų valymas atliekamas kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, patalpos išdžiovinamos ir išvėdinamos (b. l. 42–44). LAVL (užsakovė) ir UAB „Švaros etalonas“ (vykdytoja) 2012 m. gegužės 30 d. sudarė skalbimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 57-41, kurioje vykdytojas, be kita ko, įsipareigojo: savo rizika ir priemonėmis atlikti skalbimo paslaugas pagal šią sutartį; savo transportu paimti skalbinius iš užsakovės ir pristatyti išskalbtus pagal suderintą grafiką 2 kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais 11.00 val.); skalbti ir lyginti skalbinius pagal Lietuvos Respublikos standarto 46-90 ir higienos normos HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus; užsakymo (išskalbimo) laikas – 24 valandos (b. l. 75–78). LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atliekant kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumą kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.2 punktas); užsakovei pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 79–82). Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ 2013 metais reguliariai, kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2013 m. nenustatyta (b. l. 129–140). Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2014 metais reguliariai, kartą per mėnesį, vykdė LAVL patalpų priežiūrą dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) 2014 m. ir 2015 m. iki spalio mėn. imtinai nenustatyta (b. l. 27–39, 48–70).

3.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (pareiškėjas V. Ž. LAVL 81 parą buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ((minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas, taip pat įvertinęs kompleksiškai visus pažeidimus (be kita ko, kamerų būklę), pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 720 eurais, kuris priteistinas iš atsakovės, atstovaujamos LAVL. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 720 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2013 m. gruodžio 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. (netinkamai laikytas 81 parą).

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis