Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos (pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Astos Vailionės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alauša“ (toliau – ir Bendrovė) skundu prašo panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. O3E-1142 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo įskaityti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus (ar jų dalį) į Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą UAB „Alauša“ (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėja savo skundą grindžia šiais esminiais argumentais.

Atsakovas su 2024-06-26 lydraščiu pateikė pareiškėjai Pažymą dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo įskaityti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus (ar jų dalį) į Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – Įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą UAB „Alauša“ ir Tarybos nutarimo projektą.

Pažymoje nurodyta, kad pagal pateiktą atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais (2023 m.) į vidaus rinką patiektą kurą (benzino ir dyzelino) UAB „Alauša“ vidaus rinkai patiekė 233 595 876 MJ kuro, nuo kurio skaičiuojamas Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas įpareigojimas, ir yra įskaityti DAEI sistemos apskaitos vienetai 15 621 789 (6,69 %). UAB „Alauša“ neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų, Bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 1 191 338 MJ (0,51 %). Pažymoje pasiūlyta Tarybai patvirtinti DAEI sistemos dalyvių įpareigojimų vertinimo ataskaitą ir priimti sprendimą įskaityti 15 621 789 (6,69 %) DAEI apskaitos vienetus (jų dalį) į Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą degalų tiekėjui UAB „Alauša“.

Pareiškėja pateikė atsakovui 2024-07-01 paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog atsakovas laikosi nuomonės, kad Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija, skiriama už neįvykdytų įsipareigojimų dalį, negali būti mažinama, todėl priėmus nutarimą pagal siūlomą projektą UAB „Alauša“ būtų paskirta Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija (0,04 Eur už 1 MJ). Nutarimo projekte nurodyta neįvykdytų įsipareigojimų dalis susidarė dėl netinkamo DAEI sistemos teisinio reglamentavimo ir netinkamo pačios DAEI sistemos veikimo. Iki šiol neišspręstas klausimas dėl tvarumo sertifikatų pateikimo lietuvių kalba. Tvarumo sertifikatai pateikiama ne valstybine, o anglų kalba. Tuo tarpu duomenys į DAEI (Baltpool) sistemą turi būti įvedami lietuvių kalba. Dėl to įvedant duomenis buvo padaryta klaida - Aliejinių palmių šviežių vaisių kekės (FFB) buvo įvestos kaip Alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės. Be to, kaip matyti iš susirašinėjimo su Baltpool, Aliejinių palmių šviežių vaisių kekės (FFB) kaip žaliava DAEI sistemoje atsirado tik 2024 m. sausio 19 d. Nors DAEI apskaitos duomenys buvo siųsti auditoriui 2024-02-01, klaida dėl auditoriaus užimtumo paaiškėjo tik balandžio mėnesį, jau pasibaigus terminui, skirtam trūkstamiems DAEI vienetams įsigyti. Iki klaidos paaiškėjimo įskaitomų DAEI vienetų dalis buvo 7,21 %, paaiškėjus klaidai tapo 6,69 %. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjas pasiūlė atsakovui priimti vieną iš šių sprendimų: (1) sudaryti UAB „Alauša“ galimybę įsigyti papildomų DAEI vienetų, kad kompensuoti po klaidos paaiškėjimo atsiradusį DAEI vienetų trūkumą ir iki tol atidėti sprendimo priėmimą; (2) atidėti sprendimo priėmimą, kol Lietuvos Respublikos Seime bus apsvarstyti ir priimti Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimai, ištaisantys DAEI sistemos reglamentavimo trūkumus; (3) nutarti, kad UAB „Alauša“ neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 0 MJ.

2024-08-30 d. atsakovas priėmė šioje byloje ginčijamą Nutarimą, kuriuo konstatavo, kad UAB „Alauša“ neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo. Nutarime išdėstytas atsakovo sprendimas įskaityti UAB „Alauša“ DAEI apskaitos vienetus į Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų 2023 metinių įpareigojimų įvykdymą šia apimtimi: degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarė atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį, lygią 15 834 287 MJ (6,78 %), iš kurių 901 546 MJ (0,39 %) sudarė pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 981 102 MJ (0,42 %).

Pareiškėja teigia, kad Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų reikalavimų motyvuoti administracinį sprendimą ir Nutarimas yra nemotyvuotas, nes jame nepaminėti pareiškėjo 2024-07-01 paaiškinimuose nurodyti prašymai ir jų motyvai, neargumentuota, kodėl 2024-07-01 nurodyti motyvai atmesti, o prašymai – netenkinti.

Pareiškėjos teigimu, Nutarime nepaneigta, kad atsakovas laikosi pozicijos, jog Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija, skiriama už neįvykdytų įsipareigojimų dalį, negali būti mažinama, todėl priėmus nutarimą pagal siūlomą projektą UAB „Alauša“ būtų paskirta Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija (0,04 Eur už 1 MJ).

Pareiškėjos teigimu, Nutarime nepaneigta, kad pareiškėjo neįvykdytų įsipareigojimų dalis susidarė dėl netinkamo DAEI sistemos teisinio reglamentavimo ir netinkamo pačios DAEI sistemos veikimo: dėl to, kad tvarumo sertifikatai iki šiol pateikiami ne lietuvių kalba, o duomenys į DAEI (Baltpool) sistemą turi būti įvedami lietuvių kalba; dėl to, kad atskiros žaliavos DAEI sistemoje atsiranda jau pasibaigus einamiesiems metams; taip pat dėl to, kad vertimo klaida dėl auditoriaus užimtumo paaiškėjo tik balandžio mėnesį, jau pasibaigus terminui, skirtam trūkstamiems DAEI vienetams įsigyti. 2024-07-01 paaiškinimuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo neįvykdytų įsipareigojimų dalis susidarė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo. Iki klaidos paaiškėjimo pareiškėjas negalėjo suprasti, kad trūksta įskaitomų DAEI vienetų, dėl to prarado galimybę įsigyti trūkstamus DAEI vienetus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, turėjo priimti vieną iš sprendimų, pasiūlytų pareiškėjo 2024-07-01 paaiškinimuose: (1) sudaryti UAB „Alauša“ galimybę įsigyti papildomų DAEI vienetų, kad kompensuoti po klaidos paaiškėjimo atsiradusį DAEI vienetų trūkumą ir iki tol atidėti sprendimo priėmimą; (2) atidėti sprendimo priėmimą, kol Lietuvos Respublikos Seime bus apsvarstyti ir priimti Alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimai, ištaisantys DAEI sistemos reglamentavimo trūkumus; (3) nutarti, kad UAB „Alauša“ neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 0 MJ.

Atsakovas niekaip nemotyvavo, kodėl atmeta 2024-07-01 paaiškinimuose nurodytus argumentus ir prašymus, 2024-07-01 paaiškinimus tiesiog ignoravo.

Atsakovė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo nutraukti skundo nagrinėjimą, o netenkinus šio prašymo, atmesti skundą kaip nepagrįstą. Savo poziciją atsakovė grindžia šiais argumentais.

Pareiškėja skundą iš esmės grindžia tuo, kad skundžiamas Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 10 straipsnyje numatytų reikalavimų, t. y. Nutarimas yra nemotyvuotas. Taryba su pareiškėjos skundu nesutinka.

Nurodo, kad Taryba 2024 m. gegužės 3 d. raštu Nr. R2-(KA)-4111 „Dėl audito ataskaitos duomenų patikslinimo“ informavo pareiškėją, kad įvertino jos pateiktą DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktą atestuoto auditoriaus ataskaitą (toliau – Ataskaita) ir nustatė Ataskaitoje nurodytų duomenų neatitiktis (trūkumus) – nepatvirtinti vidaus rinkai patiektų benzino ir dyzelino DAEI kiekiai bei pažangiųjų degalų ir kitų tvarių pažangiųjų degalų kiekiai nepatvirtinti DAEI siuntos tvarumo charakteristikas patvirtinančiais dokumentais. Atsižvelgdama į tai, Taryba paprašė Pareiškėjos iki 2024 m. birželio 3 d. patikslinti Ataskaitos duomenis ir DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateikti patikslintą Ataskaitą.

Tarybos Techninės priežiūros departamento Koordinavimo ir analizės skyrius parengė 2024 m. birželio 26 d. pažymą Nr. O5E-678 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo įskaityti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus (ar jų dalį) į Lietuvos Respublikos alternatyvių degalų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą UAB „Alauša“ (toliau – Pažyma 1), kuria pasiūlė Tarybai patvirtinti DAEI sistemos dalyvių įpareigojimų vertinimo ataskaitą ir priimti sprendimą įskaityti 15 621 789 (6,69 %) DAEI apskaitos vienetus (jų dalį) į Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą degalų tiekėjui (Pareiškėjai) bei pasiūlė konstatuoti, kad pareiškėjos neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 1 191 338 MJ (0,51 %).

Gavusi Pažymą 1, pareiškėja pateikė Tarybai 2024 m. liepos 1 d. rašytinius paaiškinimus, kuriais prašė priimti vieną iš alternatyvių sprendimų: (1) sudaryti Pareiškėjai galimybę įsigyti papildomų DAEI vienetų, kad kompensuoti po klaidos paaiškėjimo atsiradusį DAEI vienetų trūkumą ir iki tol atidėti sprendimo priėmimą; 2) atidėti sprendimo priėmimą, kol Lietuvos Respublikos Seime bus apsvarstyti ir priimti Įstatymo pakeitimai, ištaisantys DAEI sistemos reglamentavimo trūkumus; 3) nutarti, kad Pareiškėjos neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 0 MJ.

2024 m. liepos 2 d. vykusiame Tarybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl Pažymoje 1 pateikto pasiūlymo, tačiau joks sprendimas nebuvo priimtas, nusprendus klausimo svarstymą atidėti. Tarybos posėdžio metu buvo išklausyti šiame posėdyje dalyvavę pareiškėjos atstovai. Pareiškėjos 2024 m. liepos 1 d. prašymas iš esmės buvo tenkintas ir sprendimo priėmimas laikinai atidėtas, taip pat atsižvelgiant ir į aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomi Įstatymo pakeitimai.

Be to, Taryba 2024 m. liepos 3 d. raštu Nr. R2-(KA)-5936 „Dėl audito ataskaitos duomenų patikslinimo“ informavo pareiškėją, kad įvertino Bendrovės pateiktą Ataskaitą ir nustatė Ataskaitoje nurodytų duomenų neatitiktis (trūkumus) – Ataskaitos 38.2 papunktyje nurodytos siuntos (alternatyvieji degalai) neatitinka DAEI sistemoje deklaruotų. Atsižvelgdama į tai, Taryba paprašė Bendrovės iki 2024 m. liepos 23 d. patikslinti Ataskaitos duomenis ir DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateikti patikslintą Ataskaitą.

Taryba 2024 m. liepos 23 d. gavo pareiškėjos 2024 m. liepos 22 d. raštą Nr. 159 „Dėl DAEI duomenų pateikimo už 2023 metus“, kuriuo pareiškėja prašė pratęsti Tarybos 2024 m. liepos 3 d. rašte Nr. R2-(KA)-5936 nurodytą terminą duomenų patikslinimui ir pakoreguotos Ataskaitos pateikimui.

Taryba 2024 m. liepos 25 d. raštu Nr. R2-(KA)-6370 „Dėl audito ataskaitos duomenų patikslinimo“ pratęsė terminą patikslinti Ataskaitos duomenis ir DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateikti patikslintą Ataskaitą iki 2024 m. rugpjūčio 5 d.

Pagal pateiktą pareiškėjos Ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais (2023 m.) į vidaus rinką patiekta kurą (benzino ir dyzelino), pareiškėja vidaus rinkai patiekė 233 595 876 MJ kuro, nuo kurio skaičiuojamas Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas įpareigojimas. Pareiškėja 2023 metais vidaus rinkai patiekė benzino, dyzelino, gamtinių dujų kiekius ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, už kuriuos buvo suteikti 15 877 857 (6,8 %) DAEI apskaitos vienetai.

Taryba skundžiamu Nutarimu konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo ir skundžiamu Nutarimu nutarė įskaityti pareiškėjos DAEI apskaitos vienetus į Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų 2023 metinių įpareigojimų įvykdymą šia apimtimi: DAEI sudarė atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį, lygią 15 834 287 MJ (6,78 %), iš kurių 901 546 MJ (0,39 %) sudarė pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių. Pareiškėjos neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 981 102 MJ (0,42 %).

Taryba 2024 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. R2-(TT)-7175 „Dėl pranešimo apie galimai padarytą pažeidimą“ informavo pareiškėją, kad Taryba pareiškėjos atžvilgiu pradėjo Sankcijos skyrimo procedūrą, kadangi pareiškėja neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo, pagal kurį kiekvienais kalendoriniais metais DAEI turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį – nuo 2023 metų – ne mažiau kaip 7,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių (Pareiškėjos neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 981 102 MJ (0,42 %). Taryba paprašė Bendrovės per 14 darbo dienų terminą nuo šio rašto gavimo dienos pateikti motyvuotą paaiškinimą ir jį pagrindžiančius įrodymus apie aplinkybes, dėl kurių pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra už Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės neįvykdymą.

Pareiškėja, atsakydama į Tarybos 2024 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. R2-(TT)-7175 „Dėl pranešimo apie galimai padarytą pažeidimą“, pateikė Tarybai 2024 m. rugsėjo 26 d. rašytinius paaiškinimus (reg. Nr. R1-13590).

Taryba pažymi, kad skundžiamu Nutarimu konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo, nes pareiškėjos neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 981 102 MJ (0,42 %).

Viešojo administravimo 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodoma, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.

Tarybos Techninės priežiūros departamento Koordinavimo ir analizės skyriaus 2024 m. rugpjūčio 21 d. pažymoje Nr. O5E-815 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo įskaityti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus (ar jų dalį) į Lietuvos Respublikos alternatyvių degalų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą UAB „Alauša“ (toliau – Pažyma 2), kuri yra Skundžiamo nutarimo sudėtinė dalis, buvo išsamiai nurodytas Nutarimo teisinis ir faktinis pagrindas. Tiek Nutarime, tiek Pažymoje 2 buvo nurodyta, kokias konkrečiai Tarybos funkcijas vykdant yra priimtas Skundžiamas nutarimas bei kokiose konkrečiai teisės aktų nuostatose tokios funkcijos yra įtvirtintos. Taip pat Pažymoje buvo išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, motyvai ir teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, bei kuriais vadovaujantis buvo konstatuota, kad pareiškėja neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo.

Atsakovė pažymi, jog vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi, Taryba, atsižvelgdama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktas metines atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitas, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo tinkamos audito ataskaitos pateikimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir visos reikiamos informacijos ar duomenų gavimo Taryboje dienos, priima vieną iš šių sprendimų: 1) įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą; 2) panaikinti DAEI apskaitos vienetus tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų metinėje atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje nustatyta trūkumų.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad Nutarime nepaneigta, kad pareiškėjos neįvykdytų įsipareigojimų dalis susidarė dėl netinkamo DAEI sistemos teisinio reglamentavimo ir netinkamo pačios DAEI sistemos veikimo, Taryba pažymi, jog nei Įstatymas, nei jokie kiti teisės aktai nenumatė Tarybai nei pareigos, nei teisės, įgyvendinant Įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatą bei priimant vieną iš Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų, vertinti priežastis, kodėl įpareigojimai nebuvo įvykdyti, ir, atitinkamai, nepanaikinti DAEI apskaitos vienetų, nors dėl šių vienetų metinėje atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje buvo nustatyta trūkumų. Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodyti sprendimai iš esmės apsiriboja fakto konstatavimu dėl įsipareigojimų įvykdymo (neįvykdymo) pagal audito ataskaitų duomenis, atitinkamai, skundžiamas Nutarimas iš esmės apsiribojo fakto konstatavimu, kiek tai susiję su atitinkamos dalies DAEI apskaitos vienetų įskaitymu ir atitinkamos dalies DAEI apskaitos vienetų neįskaitymu (panaikinimu), o tokios aplinkybės, kaip pareiškėjos kaltė, šioje stadijoje apskritai neturi ir neprivalo būti vertinamos.

Be to, Tarybos vertinimu, skundžiamas nutarimas pareiškėjai apskritai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas įgyvendinant Įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatą, o materialines teisines pasekmes pareiškėjai sukels būtent Tarybos nutarimas, kuriuo bus nuspręsta dėl sankcijos pareiškėjai taikymo (ar netaikymo) dėl Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo neįvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad kaltė yra būtina ekonominės sankcijos skyrimo sąlyga, todėl skiriant sankciją, bus būtina nustatyti, kad pareiškėja turėjo realią ir objektyvią galimybę įvykdyti Įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi, šio aspekto analizė yra viena iš esminių vykdant sankcijos skyrimo procedūrą bei priimant galutinį sprendimą, susijusį su sankcijos taikymu (ar netaikymu). Kitaip sakant, Pareiškėjos 2024 m. liepos 1 d. prašyme nurodytos aplinkybės dėl netinkamo pačios DAEI sistemos veikimo, t. y. pareiškėjos kaltės dėl Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo neįvykdymo aspektas, bus įvertintos Tarybos nutarime dėl sankcijos skyrimo (ar sankcijos skyrimo procedūros nutraukimo).

Taryba papildomai paaiškina, kad pareiškėjos 2024 m. liepos 1 d. rašytiniai paaiškinimai Taryboje buvo gauti 2024 m. liepos 1 d., o 2024 m. liepos 2 d. vykusio Tarybos posėdžio metu, kuriame dalyvavo Pareiškėjos atstovai, pareiškėjai buvo paaiškinta, kad Įstatymo 17 straipsnyje numatyta, kad DAEI apskaitos vienetai į kitus kalendorinius metus neperkeliami. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad DAEI apskaitos vienetai, vadovaujantis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašu, gali būti perleidžiami ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos. Taigi, teisės aktai nenumato galimybės pratęsti DAEI vienetų įsigijimo terminą, t. y. leisti juos įsigyti juos po kovo 1 d. Šio Tarybos posėdžio metu buvo atsižvelgta į pareiškėjos 2024 m. liepos 1 d. rašytiniuose paaiškinimuose suformuluotą prašymą atidėti sprendimo priėmimą kol Lietuvos Respublikos Seime bus apsvarstyti ir priimti Įstatymo pakeitimai ir tai buvo padaryta, t. y. pareiškėjos 2024 m. liepos 1 d. prašymas 2024 m. liepos 2 d. vykusio Tarybos posėdžio metu buvo išspręstas.

Vis dėl to, atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodytas Įstatymo projektas greitai nebuvo priimtas, o Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis įtvirtina tam tikrą terminą, per kurį Taryba turi priimti sprendimą įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą ar panaikinti DAEI apskaitos vienetus tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų metinėje atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje nustatyta trūkumų, Taryba privalėjo savalaikiai priimti skundžiamą Nutarimą, todėl klausimas dėl Nutarimo priėmimo, gavus patikslintus Ataskaitos duomenis, buvo svarstytas 2024 m. rugpjūčio 29 d. Tarybos posėdyje. Jokie pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai prieš minimą posėdį Taryboje nebuvo gauti, be to, pareiškėjos atstovai šiame Tarybos posėdyje nedalyvavo, nors apie posėdį pareiškėjos atstovai buvo informuoti Tarybos 2024 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. R2-(VV)-6960 „Dėl klausimo 2024-08-29 Tarybos posėdyje (nuotoliniu būdu)“.

Taryba akcentuoja, kad neturėjo pagrindo sudaryti pareiškėjai galimybės įsigyti papildomų DAEI vienetų, kad kompensuoti po klaidos paaiškėjimo atsiradusį DAEI vienetų trūkumą ir iki tol atidėti sprendimo priėmimą, kadangi, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, DAEI apskaitos vienetai į kitus kalendorinius metus neperkeliami. Be to, Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad DAEI apskaitos vienetai, vadovaujantis DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašu, gali būti perleidžiami ne vėliau kaip iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos. Teisės aktai nenumato galimybės pratęsti DAEI vienetų įsigijimo terminą, t. y. leisti juos įsigyti juos po kovo 1 d. Kaip jau minėta, ši aplinkybė buvo paaiškinta pareiškėjai 2024 m. liepos 2 d. Tarybos posėdžio metu.

Apibendrinant, Taryba nurodo, kad Pažymoje 2, kuri yra skundžiamo Nutarimo dalis, buvo išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, motyvai ir teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Skundžiamas nutarimas, bei kuriais vadovaujantis buvo konstatuota, kad pareiškėja neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo.

Skundžiamas Nutarimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas įgyvendinant Įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatą, o materialines teisines pasekmes sukels būtent Tarybos nutarimas, kuriuo bus nuspręsta dėl sankcijos pareiškėjai taikymo (ar netaikymo) dėl Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo neįvykdymo.

Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi, Taryba, atsižvelgdama į nustatytą faktinę situaciją, Skundžiamu nutarimu atitinkamą dalį DAEI apskaitos vienetų įskaitė, o atitinkamos dalies DAEI apskaitos vienetų, dėl kurių Ataskaitoje buvo nustatyta trūkumų, neįskaitė (panaikino), Įstatymas ar kiti teisės aktai nenumatė Tarybai nei pareigos, nei teisės, įgyvendinant Įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatą, vertinti priežastis, kodėl įpareigojimai nebuvo įvykdyti, ir, atitinkamai, nepanaikinti DAEI apskaitos vienetų, nors dėl šių vienetų metinėje atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje buvo nustatyta trūkumų.

2024 m. liepos 2 d. vykusio Tarybos posėdžio metu į Pareiškėjos 2024 m. liepos 1 d. rašytinius paaiškinimus Pareiškėjai buvo pateikti atsakymai, be to, Pareiškėjos 2024 m. liepos 1 d. prašymas buvo išspręstas šio klausimo svarstymą atidedant.

Atsižvelgdama į tai, kad Įstatymo projektas greitai nebuvo priimtas, o Įstatymas įtvirtina terminą, per kurį Taryba turi priimti sprendimą įskaityti (ar neįskaityti) DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį), Taryba privalėjo vykdyti jai teisės aktais pavestas funkcijas ir savalaikiai priimti Nutarimą. Taryba, gavusi patikslintą Ataskaitą, klausimą dėl Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės neįvykdymo svarstė 2024 m. rugpjūčio 29 d. Tarybos posėdyje, kurio metu priėmė Nutarimą. Pareiškėja šiame Tarybos posėdyje nedalyvavo, prieš šį posėdį nei žodinių nei rašytinių paaiškinimų ir prašymų nepateikė, nors apie posėdžio laiką ir vietą pareiškėjai buvo pranešta.

Tarybos vertinimu, Nutarimas teisėtas ir pagrįstas, motyvuotas, priimtas ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, be to, yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. O3E-1142 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo įskaityti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus (ar jų dalį) į Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą UAB „Alauša“ (Nutarimas).

Taryba 2024 m. gegužės 3 d. raštu Nr. R2-(KA)-4111 „Dėl audito ataskaitos duomenų patikslinimo“ informavo pareiškėją, kad įvertino jos pateiktą DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktą atestuoto auditoriaus ataskaitą (toliau – Ataskaita) ir nustatė Ataskaitoje nurodytų duomenų neatitiktis (trūkumus) bei paprašė iki 2024 m. birželio 3 d. patikslinti Ataskaitos duomenis ir DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateikti patikslintą Ataskaitą.

Tarybos Techninės priežiūros departamento Koordinavimo ir analizės skyrius (toliau – Skyrius) parengė 2024 m. birželio 26 d. pažymą Nr. O5E-678 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo įskaityti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus (ar jų dalį) į Lietuvos Respublikos alternatyvių degalų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą UAB „Alauša“, kuria pasiūlė Tarybai patvirtinti DAEI sistemos dalyvių įpareigojimų vertinimo ataskaitą ir priimti sprendimą įskaityti 15 621 789 (6,69 %) DAEI apskaitos vienetus (jų dalį) į Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą degalų tiekėjui (pareiškėjai) bei konstatuoti, kad pareiškėjos neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 1 191 338 MJ (0,51 %), pateikė Nutarimo projektą (toliau – Pažyma 1).

Dėl Pažymos 1 pareiškėja pateikė Tarybai 2024 m. liepos 1 d. rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodė Pažymoje 1 nurodytų neįvykdytų įsipareigojimų dalies susidarymo priežastis (dėl netinkamo DAEI sistemos teisinio reglamentavimo ir netinkamo pačios DAEI sistemos veikimo) ir prašė priimti vieną iš alternatyvių sprendimų: (1) sudaryti Pareiškėjai galimybę įsigyti papildomų DAEI vienetų, kad kompensuoti po klaidos paaiškėjimo atsiradusį DAEI vienetų trūkumą ir iki tol atidėti sprendimo priėmimą; 2) atidėti sprendimo priėmimą, kol Lietuvos Respublikos Seime bus apsvarstyti ir priimti Įstatymo pakeitimai, ištaisantys DAEI sistemos reglamentavimo trūkumus; 3) nutarti, kad Pareiškėjos neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 0 MJ.

Tarybos posėdyje 2024 m. liepos 2 d. buvo svarstomas klausimas dėl sprendimo įskaityti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus (ar jų dalį) į Lietuvos Respublikos alternatyvių degalų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą UAB „Alauša“, tačiau sprendimas nebuvo priimtas, nusprendus klausimo svarstymą atidėti.

Taryba 2024 m. liepos 3 d. raštu Nr. R2-(KA)-5936 „Dėl audito ataskaitos duomenų patikslinimo“ paprašė pareiškėjos iki 2024 m. liepos 23 d. patikslinti Ataskaitos duomenis ir DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateikti patikslintą Ataskaitą.

Pareiškėja 2024 m. liepos 22 d. raštu Nr. 159 „Dėl DAEI duomenų pateikimo už 2023 metus“ paprašė pratęsti Tarybos 2024 m. liepos 3 d. rašte Nr. R2-(KA)-5936 nurodytą terminą duomenų patikslinimui ir pakoreguotos Ataskaitos pateikimui.

Taryba 2024 m. liepos 25 d. raštu Nr. R2-(KA)-6370 „Dėl audito ataskaitos duomenų patikslinimo“ pratęsė pareiškėjai terminą patikslinti Ataskaitos duomenis ir DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateikti patikslintą Ataskaitą iki 2024 m. rugpjūčio 5 d.

Skyrius parengė 2024 m. rugpjūčio 21 d. pažymą Nr. O5E-815 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos sprendimo įskaityti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetus (ar jų dalį) į Lietuvos Respublikos alternatyvių degalų įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą UAB „Alauša“, kurioje nurodė, kad atliko 2023 m. DAEI apskaitos vienetų sistemoje 2024 rugpjūčio 5 d. degalų tiekėjo pateiktų duomenų, informacijos analizę ir atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitos vertinimą ir konstatavo, jog pagal pateiktą atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais (2023 m.) į vidaus rinką patiekta kurą (benzino ir dyzelino), UAB „Alauša“ vidaus rinkai patiekė 233 595 876 MJ kuro, nuo kurio skaičiuojamas Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas įpareigojimas. UAB „Alauša“ suteikti 15 877 857 (6,8 %) DAEI apskaitos vienetai. Vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimi, biodegalų dalis, viršijanti šio straipsnio nustatyta riba (5,61 %), nėra įskaičiuojama į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų įpareigojimų ir reikalavimų įgyvendinimą, įskaityti DAEI sistemos apskaitos vienetai 15 834 287 (6,78 %). UAB „Alauša“ neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų įpareigojimų. Bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 981 102 MJ (0,42 %). Su pažyma pateiktas Nutarimo projektas (toliau – Pažyma 2).

Klausimas dėl Nutarimo priėmimo pagal patikslintus Ataskaitos duomenis buvo svarstytas Tarybos 2024 m. rugpjūčio 29 d. posėdyje, apie kurį pareiškėjai buvo praneštas Tarybos 2024 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. R2-(VV)-6960 „Dėl klausimo 2024-08-29 Tarybos posėdyje (nuotoliniu būdu)“, prie kurio pridėta ir Pažyma 2 bei Nutarimo projektas.

Skundžiamu Nutarimu Taryba konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo ir nutarė įskaityti pareiškėjos DAEI apskaitos vienetus į Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų 2023 metinių įpareigojimų įvykdymą šia apimtimi: DAEI sudarė atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį, lygią 15 834 287 MJ (6,78 %), iš kurių 901 546 MJ (0,39 %) sudarė pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių; pareiškėjos neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 981 102 MJ (0,42 %).

Taryba 2024 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. R2-(TT)-7175 „Dėl pranešimo apie galimai padarytą pažeidimą“ informavo pareiškėją, kad Taryba pareiškėjos atžvilgiu pradėjo Sankcijos skyrimo procedūrą, kadangi pareiškėja neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo.

Taryba 2024 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjai už neįvykdą Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reikalavimą skyrė piniginę baudą – 39 244 Eur.

Tarybos 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimas yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. eI4-7120-952/2025 (proceso Nr. 3-61-3-07641-2024-9).

Dėl Nutarimo teisinių pasekmių

Atsakovė byloje teigė, kad skundžiamas Nutarimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas įgyvendinant Įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatą, o materialines teisines pasekmes pareiškėjai sukelia tik Tarybos nutarimas, kuriuo nusprendžiama dėl sankcijos taikymo (ar netaikymo) dėl Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo neįvykdymo. Todėl atsakovė vienu iš prašymų prašė nutraukti bylą.

Nurodytas atsakovės prašymas dėl bylos nutraukimo šioje byloje jau yra išspręstas, nes teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi byla buvo nutraukta tuo pagrindu, kad esant baigtai procedūrai ir pareiškėjai ginčijant galutinį procedūros metu priimtą sprendimą dėl sankcijos skyrimo, skundžiamas Nutarimas pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti laikomas ginčo administracinėje byloje dalyku, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi Nr. eAS-656-629/2025 teismo 2025 m. balandžio 28 d. nutartis buvo panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartyje Nr. eAS-656-629/2025 konstatavo, kad nepaisant aplinkybės, kad 2024 m. lapkričio 27 d. Taryba priėmė nutarimą Nr. O3E-1466 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alauša“ pažeidimo vykdant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos reguliuojamą veiklą“, kuriuo nustačius, jog Bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis) už 2023 metus yra 981 102 MJ (0,42 proc.) pareiškėjui skirta piniginė 39 244 Eur bauda ir dėl minėto Tarybos 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimo panaikinimo pareiškėjas 2024 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI4-7120-952/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-07641-2024-9), teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje skundžiamu Nutarimu nustatytas neįvykdytų įsipareigojimų dydis sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, nes tiesiogiai lemia jam pagal Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą skirtinos baudos dydį. Taigi nėra pagrindo teigti, kad Nutarimas dėl DAEI apskaitos vienetų dalies įskaitymo yra tarpinis procedūrinis dokumentas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes apskaitos vienetų įskaitymas ar neįskaitymas bei sankcijos skyrimas yra savarankiškos procedūros.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 2 dalis numato, kad kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjant bylą iš naujo, klausimas dėl bylos nutraukimo iš naujo nesvarstytinas, nes jau yra išspręstas galutine Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 2 d. nutartimi Nr. eAS-656-629/2025.

Dėl Nutarimo teisėtumo

Pareiškėjos skundas dėl Nutarimo neteisėtumo grindžiamas iš esmės tuo, kad Nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų reikalavimų dėl to, kad yra nemotyvuotas, nes Nutarime nepaneigta, kad pareiškėjo neįvykdytų įsipareigojimų dalis susidarė dėl netinkamo DAEI sistemos teisinio reglamentavimo ir netinkamo pačios DAEI sistemos veikimo, atsakovė niekaip nemotyvavo, kodėl atmeta pareiškėjos 2024 m. liepos 1 d. paaiškinimuose nurodytus argumentus ir prašymus, kuriuos, pasak pareiškėjos, tiesiog ignoravo.

Išties, Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodoma, jog administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai (5, 6 punktai). Tačiau teismas pažymi, kad VAĮ reikalavimas motyvuoti administracinį sprendimą reiškia viešojo administravimo subjekto pareigą nurodyti pakankamus motyvus būtent tuo klausimu, dėl kurio yra priimamas sprendimas, bet nereiškia pareigos pateikti motyvus visais klausimais, kuriais motyvus pageidauja gauti sprendimo adresatas, jeigu atitinkami klausimai nėra ir neturi būti sprendžiami priimant konkretų administracinį sprendimą. Todėl šio ginčo atveju būtina įvertinti teisinį reglamentavimą dėl to, kokį sprendimą ir kuo remiantis atitinkamu metu Taryba turėjo priimti pagal Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymą (toliau – Įstatymas).

Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį, o būtent nuo 2023 metų – ne mažiau kaip 7,2 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,4 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato, kad degalų tiekėjai ir transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjai privalo registruotis DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus įpareigojimus naudodami DAEI apskaitos vienetus, suteikiamus šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatyta tvarka, atskirai vertinant kiekvieniems kalendoriniams metams nustatytus įpareigojimus.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis nustato, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviams už kiekvieną kalendoriniais metais vidaus rinkai patiektą degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių megadžaulį (MJ) šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka skiriami DAEI apskaitos vienetai. DAEI apskaitos vienetai į kitus kalendorinius metus neperkeliami.

Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis numato, kad Taryba, atsižvelgdama į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktas metines atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitas, kaip nurodyta šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 4 punkte, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo tinkamos audito ataskaitos pateikimo DAEI apskaitos vienetų sistemoje ir visos reikiamos informacijos ar duomenų gavimo Taryboje dienos, priima vieną iš šių sprendimų: 1) įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą; 2) panaikinti DAEI apskaitos vienetus tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų metinėje atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje nustatyta trūkumų.

Įstatymo 17 straipsnio 9 dalis nustato, kad už audito metu nustatytus trūkumus ir dėl šių trūkumų DAEI apskaitos vienetų panaikinimo pasekmes pagal šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsako DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai, perleidę DAEI apskaitos vienetus arba patiekę degalus iš atsinaujinančių energijos išteklių, už kuriuos pirmą kartą buvo sugeneruoti DAEI apskaitos vienetai.

Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, be kita ko, kad DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyviai, vadovaudamiesi DAEI apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašu, privalo: teikti informaciją apie vidaus rinkai patiektus benzino, dyzelino, gamtinių dujų ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius (3 p.); ne vėliau kaip iki einamųjų metų balandžio 30 dienos pateikti atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais vidaus rinkoje patiektus benzino, dyzelino, gamtinių dujų kiekius ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, už kuriuos šio įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti suteikti DAEI apskaitos vienetai (4 p.).

Pagal Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Taryba degalų tiekėjams ir (ar) transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams už įpareigojimų ir reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse, nevykdymą skiria baudą, kurios dydis yra lygus neįvykdytai įpareigojimo daliai, išreikštai energine verte (megadžauliais), padauginus ją iš keturių euro centų.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad kiekvienais metais Taryba turi priimti vieną iš Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytų sprendimų: 1) įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) į šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų metinių įpareigojimų įvykdymą; 2) panaikinti DAEI apskaitos vienetus tokia apimtimi, kuria dėl šių vienetų metinėje atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje nustatyta trūkumų. Pažymėtina, kad, kaip numato Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis, priimant vieną iš nurodytų sprendimų Taryba turi atsižvelgti į DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvių DAEI apskaitos vienetų sistemoje pateiktas metines atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitas. Tai reiškia, kad sprendimą atsakovė turi priimti remiantis ataskaitoje pateiktais duomenimis, nepriklausomai nuo to, kodėl būtent vienoki ar kitokie duomenys pateikti ataskaitoje. Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytas sprendimas yra skirtas tik faktui konstatuoti - ar įsipareigojimai, numatyti Įstatymo 16 straipsnio 1, 3 dalys, įvykdyti, ar neįvykdyti, sprendžiant pagal audito ataskaitų duomenis, o jeigu neįvykdyti, kokia dalimi. Tačiau Įstatymas nenumato Tarybai pareigos priimant Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytą konstatuojamojo pobūdžio sprendimą vertinti priežastis, kodėl Įstatymo 16 straipsnio 1, 3 dalyse numatyti įpareigojimai nebuvo įvykdyti, vertinti, ar DAEI apskaitos vienetų sistemos dalyvis dėl to yra kaltas, ir priklausomai nuo to įskaityti DAEI apskaitos vienetus, kurių trūksta iki Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyto procentinio punkto įvykdymo, ar nepanaikinti DAEI apskaitos vienetų, nors dėl šių vienetų metinėje atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje buvo nustatyta trūkumų.

Taigi, teismas sprendžia, kad skundžiamas Nutarimas iš esmės turi apsiriboti fakto konstatavimu kiek tai susiję su atitinkamos dalies DAEI apskaitos vienetų įskaitymu ir atitinkamos dalies neįskaitymu (panaikinimu) konkrečiais metais, nepriklausomai nuo priežasčių, kodėl atitinkamas rezultatas susiklostė. Tuo tarpu tokios aplinkybės, kaip priežastys, dėl kurių susidarė pareiškėjos neįvykdytų įsipareigojimų dalis, ir pareiškėjos kaltė dėl neįvykdytų įsipareigojimų, nėra vertinimo dalykas šioje administracinės procedūros stadijoje. Todėl Nutarime atsakovė neprivalo paneigti pareiškėjos reikalaujamų paneigti aplinkybių, kad neįvykdytų įsipareigojimų dalis susidarė dėl netinkamo DAEI sistemos teisinio reglamentavimo ir netinkamo pačios DAEI sistemos veikimo.

Minėtoje 2025 m. liepos 2 d. nutartyje Nr. eAS-656-629/2025 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad apskaitos vienetų įskaitymas ar neįskaitymas bei sankcijos skyrimas yra savarankiškos procedūros. Taigi, pasekmės ir atsakomybė už įpareigojimų ir reikalavimų, nustatytų Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, nevykdymą yra kitos, savarankiškos, procedūros dalis, kurioje sprendžiamas sankcijos skyrimas Įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pareiškėja nei savo 2024 m. liepos 1 d. paaiškinimuose Tarybai, nei skunde teismui iš esmės neginčija 2023 m. Ataskaitoje konstatuoto įsipareigojimų neįvykdymo apskaičiavimo pagal atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitą, tik teigia, kad neįvykdytų įsipareigojimų dalis susidarė dėl netinkamo DAEI sistemos teisinio reglamentavimo ir netinkamo pačios DAEI sistemos veikimo. Taigi, pareiškėja akcentuoja priežastis, dėl kurių Ataskaitoje konstatuotas įsipareigojimų neįvykdymas, ir teigia, kad skundžiamame Nutarime atsakovė turėjo įvertinti ir pasisakyti dėl šių priežasčių, už kurias pareiškėja, kaip teigia, nėra atsakinga. Tačiau, kaip minėta, Įstatymo 17 straipsnio 4 dalis įpareigoja Tarybą priimti tik konstatuojamojo pobūdžio sprendimą įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) ar panaikinti DAEI apskaitos vienetus atitinkama apimtimi, ir nenumato, kad priklausomai nuo priežasčių, dėl kurių įsipareigojimai neįvykdyti, Taryba gali įskaityti DAEI apskaitos vienetus, kurių trūksta iki Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyto procentinio punkto įvykdymo, ar nepanaikinti DAEI apskaitos vienetų, nors dėl šių vienetų metinėje atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitoje buvo nustatyta trūkumų. Tuo tarpu po Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatyto konstatuojamojo pobūdžio sprendimo priėmimo paaiškėjus, kad pareiškėja neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų metinių įpareigojimų 2023 metais klausimas dėl atsakomybės taikymo pagal Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą turi būti sprendžiamas, o šiuo atveju ir buvo išspręstas, priimant kitą, savarankišką, administracinį sprendimą dėl sankcijos taikymo - Tarybos 2024 m. gruodžio 27 d. nutarimą - kuris yra ginčijamas kitoje administracinėje byloje Nr. eI4-7120-952/2025 (proceso Nr. 3-61-3-07641-2024-9), kurioje pareiškėjos kaltės dėl neįvykdytų įsipareigojimų klausimas ir yra ginčo dalykas.

Kaltės dėl įsipareigojimų neįvykdymo klausimas vertinamas priimant būtent nutarimą dėl sankcijos skyrimo / neskyrimo, o ne nutarimą įskaityti DAEI apskaitos vienetus (ar jų dalį) ar panaikinti DAEI apskaitos vienetus atitinkama apimtimi. Sankcijų skyrimo taisyklių, patvirtintų Tarybos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 „Dėl Sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo“, 21.2.1 papunktyje nustatyta, kad išnagrinėjusi visą turimą medžiagą, susijusią su įtariamu pažeidimu, Taryba turi teisę nutraukti klausimo dėl sankcijos skyrimo nagrinėjimą nesant pažeidimo. Tuo tarpu ekonominės sankcijos taikymas galimas tik nustačius visus atitinkamą teisės pažeidimo sudėtį patvirtinančius elementus, tarp jų ir kaltę dėl pažeidimo, kuriai nustatyti gali būti reikšmingos pareiškėjos nurodomos įsipareigojimų neįvykdymo priežastys.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos argumentai, jog Nutarimas neatitinka VAĮ 10 straipsnyje numatytų motyvavimo reikalavimų dėl to, kad jame nepaminėti pareiškėjos paaiškinimuose nurodyti prašymai, įsipareigojimų neįvykdymo priežastys, neargumentuota, kodėl paaiškinimai atmesti, o prašymai netenkinti, nesudaro pagrindo pripažinti Nutarimą nemotyvuotu ir neatitinkančiu VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, nes priimant Nutarimą šie klausimai nėra ir neturi būti sprendžiami. Tai yra sankcijos skyrimo procedūroje priimamam administraciniam sprendimui keliami motyvavimo reikalavimai, todėl Nutarimui, kuriuo išspręstas kitas klausimas, pareiškėjos nurodomi reikalavimai įvertinti pareiškėjos 2024 m. liepos 1 d. paaiškinimus netaikytini. Tai reiškia, kad motyvų nebuvimas dėl klausimo, kuris nėra sprendžiamas Nutarimu, nėra Nutarimo trūkumas ir VAĮ 10 straipsnio reikalavimų pažeidimas.

Be to, teismas pažymi, kad pareiškėja savo skundą grindžia tik tuo, kad atsakovė Nutarime nevertino pareiškėjos paaiškinimų, pateiktų po Pažymos 1 surašymo, tačiau visiškai ignoruoja dalį aplinkybių, nustatytų po pareiškėjo paaiškinimų pateikimo. Byloje nustatyta, kad Nutarimas priimtas ne Pažymos 1 pagrindu, o Pažymos 2 pagrindu, kuri surašyta po pačios pareiškėjos pateiktos 2024 m. rugpjūčio 5 d. patikslintos Ataskaitos, kurioje neįvykdytų įsipareigojimų dalis, lyginant su Pažyma 1, buvo sumažinta (nuo 6,69 % iki 6,78 %). Dėl Pažymos 2 pareiškėja jokių paaiškinimų Tarybai nepateikė. Tuo tarpu Taryba privalėjo vykdyti jai teisės aktais pavestas funkcijas ir savalaikiai, per Įstatyme nustatytą terminą, priimti Nutarimą po patikslintos Ataskaitos pateikimo. Taigi, priimant Nutarimą buvo nustatytos jau kitos aplinkybės, nei tos, dėl kurių pareiškėja teikė paaiškinimus 2024 m. liepos 1 d.

Pažymoje 2, kuri yra skundžiamo Nutarimo sudėtinė dalis, buvo išsamiai nurodytas Nutarimo teisinis ir faktinis pagrindas. Tiek, Pažymoje 2, tiek Nutarime buvo nurodyta, kokias konkrečiai Tarybos funkcijas vykdant yra priimtas Skundžiamas nutarimas, išsamiai išdėstytos faktinės aplinkybės, motyvai ir teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas skundžiamas Nutarimas, todėl jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kurie keliami administraciniam sprendimui, numatytam Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje. Tuo tarpu pareiškėja nepagrįstai reikalauja, kad Nutarimas būtų motyvuotas dėl tų aplinkybių, kurios turi būti vertinamos priimant nutarimą, numatytą Įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte dėl sankcijos taikymo / netaikymo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas(ABTĮ 88 str. 1p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju šis teismo sprendimas nėra priimtas pareiškėjos naudai, todėl pareiškėja neturi teisės į patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos UAB „Alauša“ skundą kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.