Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. P. 2016 m. sausio 1 d. apie 01 val. Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, tarpusavio konflikto metu tyčia smogė peiliu V. J. tris kartus į pilvo sritį, padarydamas tris durtines-pjautines žaizdas kairiame pilvo šone vidurinėje dalyje (vieną iš jų su kiauryminiu pilvaplėvės ertmės sužalojimu), ir vieną kartą smogė peiliu į kairės kirkšnies sritį, padarydamas durtinį-pjautinį kairės šlaunies sužalojimą su kairės šlaunies arterijos sužalojimu ir žaizda, esančia kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje su poodine kraujosruva aplinkui, sukėlusį sunkų trauminį hemoraginį šoką, ko pasekoje V. J. 2016 m. sausio 1 d. 02 val. mirė į įvykio vietą atvykusios greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Tokiu būdu kaltinamasis V. P. tyčia nužudė V. J..

Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad su savo sugyventine R. J. sutikinėjo Naujuosius metus bendrabutyje pas sugyventinės draugę M. Š.. Šventė bendro naudojimo virtuvėje, dalyvavo dar keletas nepažįstamų asmenų. Nors visi vartojo alkoholį, tačiau bendravo draugiškai. Vidurnaktį visi išėjo į lauką pasprogdinti petardų, po to sugrįžo toliau švęsti. Netrukus į virtuvę atėjo ir prie jų prisijungė 3 nepažįstami vyrai – V. J., J. S. ir M. R.. Jie klausė „ko triukšmaujat“, jis atsakė, kad netriukšmauja, ir palaipsniui gavosi žodinis konfliktas. Jam atsistojus, J. S. jį pastūmė, abu susižodžiavo. Kažkas pasakė nesipykti prie stalo ir eiti aiškintis santykių į koridorių. V. J. pasiūlė eiti į koridorių, jis sutiko. V. J. buvo stipriai girtas ir matėsi, kad bręsta konfliktas. Jis pats nebuvo labai girtas, viską suvokė ir orientavosi. Išeidamas instinktyviai pasiėmė su savimi peiliuką iššokančia geležte, kurį nešiojosi džinsų kišenėje, o prieš tai buvo pasidėjęs virtuvėje į spintelę. Išėjus į koridorių, paklausė V. J., ko tas nori, o V. J. atsakė „ko toks naglas būsi, gaidy.“ Šalia jų dar kažkas stovėjo. Nespėjus jam nieko atsakyti, V. J. smogė jam kumščiu į kairį smilkinį. Kažkas juos bandė skirti, kažką norėjo dar sakyti, klausti, ir gavo iš V. J. antrą smūgį į šoną, nuo kurio parkrito. Trečią smūgį gavo į paširdžius, net kvapą užėmė. Buvo tamsu ir nematė, kas sudavė trečią smūgį. Jis kaire ranka dengėsi, o dešine, kurioje buvo peilis, bandė atsimušinėti. Stodamasis sudavė 3-5 smūgius, atsistojus jo daugiau niekas nebemušė. Grįžo į virtuvę, pasiėmė striukę ir ketino eiti namo. Lipdamas laiptais, tarp 4-3 aukšto pamatė daug kraujo ir gulintį V. J.. Kažkas stovėjo šalia ir kvietė greitąją. Tada suprato, kad peiliu sužalojo nukentėjusįjį, ir grįžo atgal į virtuvę. Kur dingo peilis, nežino. Labai gailisi nusikaltęs ir sutinka atlyginti padarytą žalą. Specialiai neketino žaloti nukentėjusiojo peiliu ar jo žudyti, peilį konflikto metu panaudojo instinktyviai. Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 53-57), o turėto peilio konstrukciją ir išmatavimus atvaizdavo piešinyje (t. 3, b. l. 59).

V. P. 2016-01-01 02.03 val. alkotesteriu nustatytas 1,87 promilės girtumas (t. 2, b. l. 37).

Nukentėjusioji N. J. parodė, kad su sūnumi paskutinį kartą bendravo telefonu Naujųjų metų vakarą, sūnus pasakė, kad lieka Klaipėdoje. Apie sūnaus žūtį kitą rytą sužinojo iš pareigūnų. Su sūnumi anksčiau kartu gyveno (duomenys neskelbtini), o paskutiniu metu apie 2 mėnesius sūnus gyveno Klaipėdoje, bendrabutyje (duomenys neskelbtini) gatvėje su L. D.. Pastaroji pasakojo, kad po naujametinio fejerverko sūnus su dar dviem vyrais išėjo pas M. Š. ir nebegrįžo. Kai sūnus prigerdavo, būdavo visko, susipešdavo. Sūnus pagal sudėjimą buvo storesnis ir aukštesnis už kaltinamąjį. Prašo priteisti iš kaltinamojo sūnaus laidojimo išlaidas ir neturtinės žalos atlyginimą.

Liudytoja L. D. parodė, kad kartu su V. J. gyveno (duomenys neskelbtini). Naujus metus šventė pas kaimyną G. 1 aukšte, V. J. buvo stipriai girtas. Šiaip V. J. girtas nebūdavo labai agresyvus, jo nuotaika priklausydavo nuo kompanijos. Po fejerverkų buvo užėjusi M. Š. iš kitos laiptinės. V. J. liepė jai pasilikti, ir su J. S. bei M. R. išėjo pas M. Š.. Apie jo žūtį sužinojo tik ryte.

Liudytoja R. J. parodė, kad su sugyventiniu V. P. šventė Naujus metus pas jos draugę M. Š. bendrabučio bendro naudojimo virtuvėje. Iki naujametinių fejerverkų viskas vyko draugiškai, tačiau po to M. Š. parsivedė 3 savo draugus. V. ėmė su jais konfliktuoti, ir vyrai išėjo aiškintis santykių į koridorių. Vienu metu ji irgi išėjo į koridorių ir matė vykstantį žodinį konfliktą, vyrai stovėjo vienas priešais kitą. Be jos, koridoriuje dar buvo 3-4 žmonės. Ji apsikabino V. ir prašė nieko nedaryti, tačiau jis liepė nesikišti, ir ji grįžo į virtuvę. Daug ko nepamena dėl girtumo (R. J. 2016-01-01 02.29 val. alkotesteriu nustatytas 1,83 promilės girtumas – t. 1, b. l. 64). Vėliau viskas nutilo, ir ji vėl išėjo į koridorių, tačiau ten nieko nebebuvo. Nusileidus laiptais kelis aukštus, pamatė kraujo klane gulintį žmogų, o V. stovėjo šalia, ten dar buvo A. P.. Paskui atvažiavo policija ir V. sulaikė laiptinėje. V. tą vakarą peiliuką turėjo, buvo išsitraukęs, kai pjaustė mišrainę. Nežino, kas buvo konflikto iniciatorius. Apie įvykį V. nieko plačiau nepasakojo, tik sakė „aš jam įdūriau“.

Liudytoja M. Š. parodė, kad pasikvietė draugę R. J. ir jos sugyventinį V. P. sutikti Naujųjų metų. Kartu su jais ir keliais kaimynais šventė bendro naudojimo virtuvėje. 24 val. visi išėjo šaudyti fejerverkų. Apačioje sutiko kitus kaimynus, kurie pakvietė ją pas juos į pirmą aukštą. Kiek pabuvusi, pasikvietė pas save toliau švęsti V. J., J. S. ir M. R., ir jie visi trys atėjo. Iš pradžių viskas vyko normaliai, tačiau netrukus J. S. ėmė kibti prie V. P., jie pradėjo bartis ir pyktis. Ji liepė eiti jiems aiškintis santykių į koridorių, o pati išėjo į kambarį pas vaiką. Grįžusi į virtuvę pamatė, kad ten gerokai sumažėję žmonių, likusieji pasakė, kad vyrai išėjo aiškintis į koridorių. Išėjusi į koridorių, pamatė prilaistyta daug kraujo, o laiptinėje trečiame aukšte gulėjo V. J.. Kaimynai pasakė, kad jau iškviesta greitoji ir policija. Nusileidusi laiptais dar žemiau, rado stovintį V. P.. Dėl girtumo įvykio aplinkybių smulkiau nepamena (M. Š. 2016-01-01 09.07 val. alkotesteriu nustatytas 1,87 promilės girtumas – t. 1, b. l. 87), todėl negali tiksliai pasakyti, ar V. J. taip pat konfliktavo su kaltinamuoju. Peilį pas V. matė tą vakarą, kai visi gamino valgį. Peiliukas nedidelis, atlenkiamas.

Liudytojas J. S. parodė, kad sutikinėjo Naujuosius metus bendrabutyje vienoje kompanijoje su V. J. ir jo drauge L. D.. Po fejerverko M. Š. pakvietė V. J. toliau švęsti į savo kompaniją, o V. pakvietė jį ir M. R.. Dėl girtumo aplinkybių gerai nepamena. Kiek prisimena, jiems prisijungus prie kitos kompanijos, prasidėjo konfliktas tarp jo ir kaltinamojo, kurio anksčiau nepažinojo. Dėl ko kilo konfliktas ir kas buvo konflikto iniciatorius, neprisimena. Konfliktas iš pradžių buvo žodinis, kilo didelis sąmyšis, prisimena, kad M. R. jį laikė iš nugaros pusės ir ramino. Konfliktui virtuvėje aprimus, toliau šventė, po kiek laiko pastebėjo, kad nebėra V. ir kaltinamojo. Išėjo į koridorių, ten buvo pilna žmonių, buvo sumaištis, visi bėgiojo, klykė. Kaltinamasis ir V. koridoriuje susikabinę stumdėsi. Pribėgęs jis sudavė kaltinamajam į sprandą ir jėga atitraukė nuo V., tuo metu V. smogė kaltinamajam kumščiu į galvą. Jį patį tuo metu M. R. partempė į virtuvę ir liepė ramintis. Po kelių minučių atvažiavo policija. Nei peilio, nei paties V. sužalojimo momento nematė.

Liudytojas M. R. parodė, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių gerai nepamena. Kiek prisimena, švenčiant Naujuosius metus, M. Š. jį, V. J. ir J. S. pasikvietė toliau švęsti pas save į bendrą virtuvę. Ten nuėjus, J. S. ir V. J. dėl kažko sukonfliktavo su kaltinamuoju. Kiek pamena, jis kažkuriuos iš konfliktuojančiųjų bandė skirti. Daugiau nieko reikšmingo neprisimena.

Liudytojas G. R. parodė, kad V. J. Naujuosius metus sutikinėjo pas jį. Po to M. Š. V. J., M. R. ir J. S. pasikvietė pas save. Ryte iš sugyventinės sužinojo, kad V. J. nužudytas.

Liudytojas A. P. parodė, kad sutikinėjo Naujus metus M. Š. kompanijoje, ten buvo ir kaltinamasis. Viskas vyko normaliai, tačiau vėliau M. Š. pasikvietė V. J., M. R. ir J. S.. Kaltinamasis pradėjo pyktis su J. S. ir V. J., M. Š. liepė jiems eiti iš virtuvės. Kaltinamasis, V. J. ir J. S. išėjo, išėjo ir M. Š. su R. J.. Koridoriuje girdėjosi, kad vyksta ginčas ir grumtynės. Netrukus viskas nurimo. Išėjus iš virtuvės, koridoriuje nieko nebebuvo, o nusileidęs laiptais aukštu žemiau, pamatė gulintį V. J. ir pradėjo teikti pagalbą, su kažkokia mergina bandė užspausti žaizdas ir sustabdyti kraujavimą. Matė, kad tą vakarą kaltinamasis turėjo peilį.

Liudytojas M. C. parodė, kad sutikinėjo Naujus metus M. Š. kompanijoje, ten buvo ir kaltinamasis. Viskas vyko normaliai, tačiau vėliau M. Š. pasikvietė V. J., M. R. ir J. S.. Kaltinamasis pradėjo pyktis su J. S., o šiam ginčui nurimus, kilo konfliktas tarp kaltinamojo ir V. J.. M. Š. liepė jiems eiti iš virtuvės, ir kaltinamasis su trimis atėjusiais vyrais išėjo. Girdėjosi, kad koridoriuje vyksta ginčas ir grumtynės. Eidamas į tualetą matė, kad kaltinamasis ir V. J. stovėjo vienas priešais kitą ir ginčijosi, o M. R. ir J. S. bandė juos nuraminti, tokį pat vaizdą matė ir grįždamas iš tualeto. Po kiek laiko atėjusi į virtuvę M. Š. pasakė, kad kažkas kažką pripjovė. Dėl girtumo visų aplinkybių gerai nepamena. Vienu momentu virtuvėje matė, kaip kaltinamasis turėjo peilį.

Liudytojas D. D. parodė, kad sutikinėjo Naujus metus M. Š. kompanijoje, ten buvo ir kaltinamasis. Jis pats buvo išgėręs tik truputį šampano. Viskas vyko normaliai, tačiau vėliau atėjo V. J., M. R. ir J. S.. J. S. buvo labai girtas, prie visų kabinėjosi ir elgėsi įžūliai, netrukus kilo konfliktas tarp J. S. ir kaltinamojo. Jis ir M. Š. nuramino besipykstančius. Po kiek laiko pastebėjo, kad virtuvėje nebėra kaltinamojo ir minėtų trijų naujai atėjusių vaikinų. Netrukus pradėjo kažkokia moteris šaukti, jog kažką pripjovė. Išėjęs į koridorių, laiptinėje pamatė gulintį žmogų.

Liudytojas A. B. parodė, kad Naujųjų metų išvakarėse grįžęs iš darbo, M. Š. ir kaltinamojo kvietimu prisijungė prie jų kompanijos. Alkoholio nevartojo, gėrė tik kavą. Po fejerverkų grįžo M. su V. J., M. R. ir J. S., visi pasisveikino. Sveikindamasis su V. J., kaltinamasis jam pasakė „tavo naglas snukis“, ir jie pradėjo ginčytis. J. S. triukšmavo ir taip pat konfliktavo su kaltinamuoju, daug kas jį ramino. Lyg ir buvo jau apsiraminę, paskui vėl pradėjo ginčytis, ir kaltinamasis su naujai atėjusias vaikinais išėjo į koridorių, iš ten girdėjosi triukšmas. Praėjus kažkiek laiko grįžo kaltinamasis, pasiėmė striukę, brendžio, atsisveikino ir išėjo. Paskui parbėgo apsiverkusi M. Š. ir pasakė, kad padūrė. Po kiek laiko atvyko policija.

Liudytojai J. M. ir I. I. parodė, kad Naujųjų metų naktį bendrabučio laiptinėje pamatė kraujo klane gulintį vyrą, jis buvo dar gyvas. Jie iškvietė GMP, o J. M. pakvietė savo seserį A. V., kuri suteikė pirmąją pagalbą. Jų parodymus patvirtino ir liudytoja A. V., kuri taip pat parodė, kad vėliau prie jų priėjo ir kaltinamasis, o atėjusi M. Š. jį kaltino, kad pridūrė žmogų.

Liudytojai policijos pareigūnai D. Š., S. M., I. J., M. U., Ž. J. parodė, kad atvykę pagal iškvietimą į bendrabutį, rado kraujo klane gulintį vaikiną ir pagal liudytojų parodymus sulaikė įtariamąjį, kuris sakė, kad „vėl reiks sėdėti“. Bendrabutyje buvę žmonės buvo girti. Ant grindų buvo prilaistyta daug kraujo. Bandė ieškoti peilio, bet jo rasti nepavyko. Atvykusi GMP bandė gaivinti nukentėjusį.

Įvykio vietos apžiūros metu 2016-01-01 nuo 02.30 val. apžiūrint (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje antrą laiptinę, ant laiptų rasta daug kraujo pėdsakų Apžiūrėtas V. J. lavonas, kurio mirtis konstatuota greitosios medicinos pagalbos automobilyje (t.1, b. l. 12-34).

Iš BPC pažymos matyti, kad apie sužalotą žmogų telefonu pranešta 2016-01-01 01.15 val. Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad informacija GMP perduota 01.16 val., brigada atvyko į vietą 01.23 val. Nukentėjusysis rastas su klinikinės mirties požymiais, reanimuojant konstatuota biologinė mirtis (t. 1, b. l. 155-167).

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad V. J. mirė 2016-01-01 02 val. Klaipėdos GMP stoties medikų akivaizdoje nuo durtinio-pjautinio kairės šlaunies sužalojimo su kairės šlaunies arterijos sužalojimu, kas sukėlė ūmų nukraujavimą į išorę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką. Mirusiojo V. J. kūne, greta kitų sužalojimų, rasti šie švieži, tiesioginių trauminių kontaktų su kietais aštriais plokščiais vienašmeniais daiktais, tikėtina, peilio geležte pasekoje neužilgo prieš mirtį padaryti sužalojimai:

durtinis-pjautinis kairės šlaunies sužalojimas su kairės šlaunies arterijos sužalojimu ir žaizda, esančia kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje su poodine kraujosruva aplinkui, sukėlęs sunkų trauminį hemoraginį šoką. Šis sužalojimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigęsis mirtimi, kairiame pilvo šone vidurinėje dalyje tarp kairės vidurio raktikaulinės ir kairės priekinės pažastinės linijų trys verpstės formos lygiais kraštais smailiais galais durtinės-pjautinės žaizdos, kurių apatinė, esanti kairės priekinės pažastinės linijos projekcijoje, yra su kiauryminiu pilvaplėvės ertmės sužalojimu (pastarasis sužalojimas taip pat yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto).

Ištyrus mirusiojo V. J. kraują ir šlapimą, kraujyje rasta 3,02 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 3,80 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį (t. 1, b. l. 38-43).

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad V. P. galimai įvykio metu bukais daiktais ir paviršiais padaryti šie nežymaus sveikatos sutrikdymo masto kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstos apatinės dalies priekinio paviršiaus kairėje pusėje, nedidelės apvalios grupinės poodinės kraujosruvos kairio žasto priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos II, III, IV pirštų nugariniame paviršiuje bei paviršinis odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario paviršiuje (t. 2, b. l. 60-65).

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad Naujųjų metų sutiktuvių metu bendrabučio bendro naudojimo virtuvėje prie kompanijos, kurioje šventė ir kaltinamasis, prisijungus J. S., V. J. ir M. R., kilo konfliktas tarp neblaivių J. S. ir kaltinamojo, kuris vėliau perėjo į konfliktą tarp kaltinamojo ir V. J.. Kitiems pobūvyje dalyvaujantiems asmenims ėmus raminti konfliktą, neblaivūs V. J. ir kaltinamasis išėjo aiškintis santykių į koridorių, išeidamas kaltinamasis su savimi pasiėmė peilį iššokančia geležte. Koridoriuje tarp kaltinamojo ir V. J. toliau tęsėsi žodinis konfliktas, kurį nesėkmingai bandė nuraminti į koridorių išėję R. J., J. S. ir M. R.. Kaltinamojo teigimu, tolesnio konflikto metu V. J. sudavė jam kumščiu į galvą, po to į šoną ir pargriovė, pargriautas gavo dar vieną smūgį į paširdžius, po ko gindamasis ir stodamasis, jis su savimi turimu peiliu 4 kartus dūrė V. J. į pilvo sritį. Kaltinamojo aiškinimą apie V. J. panaudotą prieš jį smurtą patvirtina liudytojo J. S., iš dalies ir liudytojo M. R. parodymai, taip pat teismo medicinos specialisto išvada apie kaltinamojo patirtus sužalojimus. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų buvęs sužalotas iki konflikto su V. J., ar kad būtų sužalotas kokiomis nors kitomis aplinkybėmis po konflikto. Teismo medicinos specialisto išvada apie V. J. padarytus sužalojimus taip pat atitinka kaltinamojo aiškinimą apie suduotų smūgių peiliu skaičių ir lokalizaciją bei sužalojimų padarymo aplinkybes (smūgių sudavimą peiliu, pargriautam kaltinamajam stojantis ir smūgiuojant prieš jį stovinčiam nukentėjusiajam į pilvo sritį). Tuo būdu nekyla abejonių, kad tiesioginė V. J. mirties priežastis buvo kaltinamojo veiksmai – daugybinių smūgių peiliu sudavimas į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno vietas. Apklaustų asmenų parodymai bei teismo medicinos specialisto išvados leidžia kategoriškai atmesti prielaidą, jog V. J. galėjo būti sužalotas kitų asmenų, kitu laiku ar kitomis aplinkybėmis, negu aukščiau nurodyta.

Byloje nėra duomenų, galinčių patikimai patvirtinti, kad kaltinamasis būtų norėjęs atimti nukentėjusiajam gyvybę, šią aplinkybę kaltinamasis nuosekliai neigia. Nustatyta, kad kaltinamasis ir nužudytasis anksčiau nebuvo pažįstami. Iš apklaustų asmenų parodymų matyti, kad iki prisijungiant prie kompanijos J. S., V. J. ir M. R., kaltinamasis elgėsi normaliai ir nebuvo agresyvus. Konfliktas prasidėjo, kuomet agresyviai elgtis ir prie visų kibti ėmė J. S., kuris, ką ir pats pripažįsta, buvo labai girtas. Nors liudytojas A. B. parodė, kad V. P. taip pat iššaukiančiai elgėsi V. J. atžvilgiu, kaltinamojo aiškinimas, kad būtent V. J. pakvietė jį eiti į koridorių toliau aiškintis santykių, jokiais byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas. Pažymėtina, kad gerokai girtesni už kitus kompanijoje buvusius asmenis (kaltinamojo, M. Š. ir R. J. girtumas yra nustatytas ir jo laipsnis yra labai panašus) buvo ne tik J. S., bet ir kiti naujai prisijungę prie kompanijos asmenys - M. R., kuris nurodo dėl girtumo beveik nieko neprisimenantis, bei V. J., kurio girtumo laipsnis nustatytas teismo medicinos specialisto išvada, kas paaiškina agresyvų ir iššaukiantį J. S. ir V. J. elgesį. Iš įvykio situacijos matosi, kad kaltinamasis panaudojo peilį, tik nukentėjusiajam pirmajam ėmus smurtauti. Po to, kai pargriautam kaltinamajam pavyko atsistoti ir prieš jį daugiau niekas nebesmurtavo, kaltinamasis taipogi iš karto nutraukė smurtinius veiksmus. Iš kaltinamojo parodymų, kuriuos patvirtina ir nustatyti objektyvūs kaltinamojo veiksmai matyti, jog po konflikto jis iš karto nesuprato, kad sunkiai sužalojo nukentėjusįjį ir ketino eiti namo, nebenorėdamas toliau būti agresyvioje kompanijoje, ir tik pamatęs laiptinėje kraujo klane gulintį V. J. suprato jį sužalojęs, po ko liko įvykio vietoje laukti policijos. Nepaneigtas ir kaltinamojo aiškinimas, jog eidamas iš virtuvės į koridorių, jis pasiėmė su savimi peilį galimai savigynai nuo gerokai girtesnių ir konfliktiškai nusiteikusių nukentėjusiojo ir jo draugų, o ne turėdamas tikslą iš karto panaudoti peilį prieš nukentėjusįjį. Taigi kaltinamojo veiksmai prieš incidentą ir po jo neduoda pagrindo išvadai apie išankstinę kaltinamojo tyčią nužudyti ar apie kaltinamojo siekį būtent nukentėjusiojo gyvybės atėmimo. Kita vertus, įvykio situacija neduoda pagrindo manyti kaltinamąjį veikus būtinosios ginties situacijoje. Kaltinamasis pats pripažįsta palaikęs nužudytojo pasiūlymą eiti į koridorių aiškintis santykių ir supratęs, kad pasišalinus iš žmonių pilnos virtuvės, kurioje vyko žodinis konfliktas, tolesnis santykių aiškinimasis koridoriuje peraugs žodinio konflikto ribas, taipogi nustatyta, jog galimam konflikto sprendimui kaltinamasis su savimi iš virtuvės pasiėmė peilį. Taigi tęsti konflikto į koridorių abu jo dalyviai išėjo agresyviai nusiteikę ir pasiruošę naudoti fizinį smurtą. Iš apklaustų asmenų parodymų ir kitų įrodymų matyti, kad nors V. J. buvo stambesnio sudėjimo už kaltinamąjį, tačiau jis buvo ir ženkliai daugiau apsvaigęs nuo alkoholio, kas atitinkamai negalėjo neturėti įtakos jo judesių koordinacijai ir jėgai. Be to, nustatyta, kad į koridorių išėję J. S. ir M. R. nestojo konflikte palaikyti V. J., o priešingai, ėmėsi skirti konfliktuojančius asmenis, iš ko seka, jog net ir V. J. pirmajam panaudojus fizinį smurtą prieš kaltinamąjį, pastarasis neturėjo jokio pamatuoto ir pateisinamo pagrindo atsakyti daugybiniais smūgiais peiliu į pilvo sritį. Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis kaltininkas suprato, kad dėl jo veiksmų ne tik neišvengiamai bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir kils reali grėsmė nukentėjusiojo gyvybei ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui buvo abejingas, tuo sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. Dėl paminėtų aplinkybių teismas laiko, kad kaltinamasis nužudė V. J., veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl jo veika pagal kilusias pasekmes kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas. V. P. kaltė dėl tyčinio V. J. nužudymo teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, nuo pat proceso pradžios duodamas parodymus, padėjo išaiškinti nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui, ką patvirtina ne tik kaltinamojo elgesys, bet ir jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaip jau minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. J. pats pakvietė kaltinamąjį eiti į koridorių aiškintis santykių ir pirmasis ėmė naudoti fizinį smurtą, suduodamas kaltinamajam smūgius kumščiu ir jį pargriaudamas. Teismo vertinimu, nustatytas aukščiau aptartas nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas, skatino kaltinamąjį pradėti prieš nukentėjusįjį nusikalstamą veiką ir neabejotinai turėto tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui, lygiai kaip ir kaltinamojo girtumas. Todėl teismas pripažįsta ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nusikaltimo padarymui turėjo įtakos rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamasis yra dar pakankamai jauno amžiaus, jo ankstesni teistumai išnykę, tačiau oficialiai nedirba, nėra sukūręs šeimos, turi problemų dėl alkoholio vartojimo (2015-12-04 naktį buvo girtas pristatytas į policiją dėl triukšmavimo toje pat bendrabučio bendro naudojimo virtuvėje, kurioje kilo ir byloje nagrinėjamas konfliktas - t. 2, b. l. 97-102). Kaltinamasis įvykdė tyčinį labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei, nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkaverčio konflikto nužudė iki to nepažįstamą jauną vyrą, todėl jam skiriama griežta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Visgi, priimant dėmesin, jog nužudymas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, o kaltinamojo elgesys didele dalimi buvo apspręstas atsitiktinių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, greta kaltinamojo atsakomybę sunkinančios nustatytos ir dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kaltinamasis nuoširdžiai gailisi ir pergyvena dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios ir sutinka atlyginti padarytą turtinę bei neturtinę žalą, teismas laiko galimu ir teisingu kaltinamajam skirti mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę.

Nukentėjusioji N. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 10000 eurų sūnaus laidojimo išlaidų atlyginimą bei 100000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 56-58).

Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje parodė, kad sūnų ji palaidojo savo lėšomis. Laidotuvių išlaidos ir paminklo pastatymas jai atsėjo 3000 eurų, taip pat iš savivaldybės gavo 300 eurų laidojimo pašalpą. Todėl ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo mažina iki 2700 eurų ir prašo iš kaltinamojo priteisti šią sumą. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimo pagrįstas nukentėjusiosios pateiktais turėtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais (t. 3, b. l. 45-56), todėl tenkintinas, prašomų priteisti laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, kaltinamasis ieškinį pripažįsta.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai N. J. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais brutaliai buvo atimta jos sūnaus gyvybė. Kita vertus, žalos atsiradimui turėjo įtakos ir rizikingas paties sunkiai apsvaigusio nuo alkoholio V. J. elgesys. Nužudytasis mirties metu buvo 31 metų amžiaus, nukentėjusiosios, liudytojos L. D. parodymais nustatyta, jog V. J. buvo išsituokęs, su L. D. gyveno tik paskutinius 2 mėnesius iki nužudymo, iki to laiko nuolat gyveno su motina N. J. Kintuose, palaikė su mama ryšius ir išsikraustęs gyventi į Klaipėdą. Akivaizdu, jog N. J. santykiai su sūnumi buvo artimi, juos siejo pakankamai glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Neginčytina, kad dėl sūnaus tragiškos žūties N. J. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Visgi, atsižvelgiant į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-118/2013, Nr. 2K-129-976/2016 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinant ir realias jokio turto neturinčio kaltinamojo, kuris nuteisiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, galimybes atlyginti žalą, N. J. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas iki 20000 eurų. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

kaltinamajam priklausantys baltos spalvos bateliai, juodos spalvos striukė, juodos spalvos odinės pirštinės, mobilaus ryšio telefonas „HTC“ kaltinamojo prašymu (t. 3, b. l. 84) grąžintini jo sugyventinei R. J., pas V. J. rasti raktų ryšulys, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ ir pinigai 10,28 euro grąžintini nukentėjusiajai N. J., kiti pas V. J. rasti daiktai ir V. J. drabužiai - sunaikintini, įvykio vietos apžiūros metu rasta kepurė, R. J. pateiktas parduotuvės čekis, kraujo nuoplovos, V. P. ir V. J. biologiniai pavyzdžiai – sunaikintini.

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., valstybės naudai išieškoti iš kaltinamojo V. P. 353,19 euro teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą. Prašymas netenkintinas, nes būtinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš V. P. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015). Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie kaltinamojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį, patvirtinantį, kad jis išgali susimokėti už gynybą. Tokie duomenys yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (kasacinė nutartis Nr. 2K-167-693/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu devyneriems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016-01-01. Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Nukentėjusiosios N. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistojo V. P. nukentėjusiajai N. J. 2700 eurų turtinės ir 20000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje N. J. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

V. P. priklausančius baltos spalvos batelius, juodos spalvos striukę, juodos spalvos odines pirštines, mobilaus ryšio telefoną „HTC“ grąžinti jo sugyventinei R. J., pas V. J. rastus raktų ryšulį, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ ir pinigus 10,28 euro grąžinti nukentėjusiajai N. J., kitus pas V. J. rastus daiktus ir V. J. drabužius - sunaikinti, įvykio vietos apžiūros metu rastą kepurę, R. J. pateiktą parduotuvės čekį, kraujo nuoplovas, V. P. ir V. J. biologinius pavyzdžius – sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.