- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-30
- Bylos Nr.
- 1A-306-929/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02465-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė, Julita Raizgienė-Dabulskytė, Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- L. B.
- Advokatai
- Vytautas Griežė
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš L. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 16,79 eurų civiliniam ieškiniui atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 14 d., apie 16.20 val., prekybos centre „M.“, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, būnant prie WC patalpos, sugriebė D. A. už striukės ir tampė, D. A. pasilenkus pakelti konflikto metu iš kišenės iškritusio mobiliojo ryšio telefono, spyrė D. A. į galvą, tačiau nepataikė, po ko, D. A. bandant išvengti tolimesnio konflikto ir pasišalinti, sekė iš paskos ir prišokęs dešinės rankos kumščiu tyčia vieną kartą smogė D. A. į pakaušio dešinę pusę. Nuo smūgio pastarajam atsitrenkus į turėklus ir atsistojus priešais jį, kaire koja tyčia spyrė D. A. į pilvo sritį, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė D. A. fizinį skausmą
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. B. (toliau ir – apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendį – pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti bausmę vienu trečdaliu bei galutinę bausmę paskirti atlikti ne pataisos namuose, o atviroje kolonijoje, kaip tai numato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau ir – BVK).
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka, kadangi nebuvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir nesumažinta bausmė vienu trečdaliu. Teigia, kad jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sutinka atlyginti ieškinį.
2.2. Apeliantas pažymi, jog nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas jam paskirtą bausmę nustatė atlikti pataisos namuose, nes pagal BVK 90 straipsnį, jis bausmę turėtų atlikti atviroje kolonijoje. Taip pat prašo išaiškinti pataisos namų administracijai, kad jie negali jo laikyti uždaryto kamerų tipo patalpose jau virš mėnesio savo nuožiūra, tokiu būdu nesilaikant ne tik BVK nuostatų, bet ir pažeidžiant nuteistojo asmens teises. Pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu jam nėra nustatyta kalėjimo rėžimo sąlygomis atlikinėti paskirtos bausmės. Apeliantas nuosprendžio vykdymo prašo nestabdyti, jis nori ir toliau atlikinėti jam paskirtą bausmę, kol bus išnagrinėtas šis apeliacinis skundas, tačiau prašo nustatyti bausmę atlikti atviroje kolonijoje.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmestinas
5. Nuteistasis L. B. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo. Apeliantas kelia tik skirtos bausmės tinkamumo klausimą bei prašo pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatą, sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti atlikti atviroje kolonijoje. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas L. B. už tyčinio, baigto, nesunkaus (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nustatęs vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas) ir nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgęs į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis yra nedirbantis, praeityje 12 kartų teistas (b. l. 104-120), daugybę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 88-103), be to, turi neišnykusį teistumą, paskyrė griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį, tai yra 5 (penkis) mėnesius. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmę L. B. pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino teisingai. Nuteistajam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžių nėra per griežta, atitinka padaryto nusikaltimo bei jo asmenybės pavojingumą.
7. Pateiktame apeliaciniame skunde pirmiausia keliamas BK 64¹ straipsnio taikymo klausimas. Apelianto nuomone, teismas turėjo jam sumažinti bausmę vienu trečdaliu, kadangi padarytas nusikaltimas yra nesunkus, jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sutinka atlyginti ieškinį. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka. BK 64¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, nagrinėjamu atveju BK 64¹ straipsnio taikymui privalu nustatyti dvi sąlygas – tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas atlikimą ir, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų.
8. Vertinant pirmąją sąlygą, pabrėžtina, jog BPK 273 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teisme 2020 m. rugsėjo 29 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad paskelbus kaltinamąjį aktą L. B. paaiškino, jog kaltinimą suprato, kaltu prisipažįsta iš dalies, sutinka duoti parodymus, tačiau po visų liudytojų apklausos (b. l. 64-65). Taigi, po kaltinamojo akto paskelbimo teisme, nuteistasis kaltę pripažino tik iš dalies, be to, parodymus sutiko duoti tik po liudytojų apklausos, kas eliminavo galimybę byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaip matyti, po to, kai buvo apklausti nukentėjusysis D. A. bei liudytojai K. K. ir A. O., 2020 m. lapkričio 4 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu L. B. kaltę pripažino visiškai ir apklaustas parodė, kad nukentėjusysis D. A. jį išprovokavo, neneigia, kad susistumdymo metu galėjo D. A. suduoti kaltinime nurodytus smūgius. Viskas įvyko dėl merginos, gailisi, jog taip sureagavo į provokacijas (b. l. 171-172). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors vėliau procese L. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė besigailintis dėl jos padarymo ir sutiko atlyginti civilinį ieškinį, visgi tai nesudaro sąlygų taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.
9. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti ne pataisos namuose, bet atvirojoje kolonijoje. Vertinant šio prašymo pagrįstumą, pastebėtina, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, nurodė ir jos atlikimo vietą, tai yra laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., panaikinta BK 50 straipsnio 3 dalis, pagal kurią bausmės atlikimo vietą buvo įpareigotas parinkti teismas. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinio skundo nagrinėjimo metu teisinis reguliavimas, pagal kurį pataisos įstaigos parinkimas buvo baudžiamąją bylą išnagrinėjusio teismo diskrecinė teisė, yra nebegaliojantis. Įsigaliojus BVK pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. Nr. XII–2264 įstatymui, į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą (BVK 65 straipsnis). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, neturėdamas tam teisinio pagrindo, nepagrįstai pasisakė dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, todėl sprendimas dėl bausmės atlikimo vietos šalinamas. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nustatyti L. B. bausmę atlikti atviroje kolonijoje bei išaiškinti pataisos namų administracijai jo kalinimo sąlygas, kadangi šie klausimai nėra teismo kompetencijoje.
10. Esant nurodytoms aplinkybėms, nuteistojo L. B. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. balandžio 26 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo L. B. valstybės naudai priteistinos 99,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato Vytauto Griežės darbo užmokestis.
12. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo L. B. atsižvelgtina į tai, kad jis niekur nedirba, o skundžiamu nuosprendžiu jam yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš nuteistojo priteista 16,79 eurų suma jam atlyginti. Be to, paminėtina ir tai, kad apeliacinį skundą surašė ir apeliacinės instancijos teismui pateikė pats nuteistasis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio atmesti.
Iš Vilniaus miesto apylinkė teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti sprendimą, kad L. B. laisvės atėmimo bausmę privalo atlikti pataisos namuose.
Nepriteisti iš L. B. 99,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.