- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-09
- Bylos Nr.
- 1N-58/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- G. I.
- Kategorijos
- 2.1.16.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo G. I. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. I. buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2013 m. balandžio 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje G. I. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 4 dalį, 225 straipsnio 2 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini), vykdydamas savo pareigas, savo naudai priėmė kyšius už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi G. I. nušalintas nuo (duomenys neskelbtini) pareigų trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2012 m. balandžio 2 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d., 2012 m. rugsėjo 20 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimis G. I. nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas.
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartimi G. I. taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Teismo nutartyje atsižvelgta į tai, kad G. I. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas, todėl yra pagrindas manyti, kad užimamos pareigos sudaro kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ar trukdyti baudžiamajam procesui.
Šalies argumentai
Kaltinamasis G. I. skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Kaltinamasis teigia, kad skundžiamoje nutartyje nenurodytos konkrečios aplinkybės, kuriomis remdamasis teismas padarė išvadą, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas ir trukdyti procesui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būdamas nenušalintas nuo pareigų jis gali bandyti pats ar per kitus asmenis paveikti proceso dalyvius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nagrinėjant bylą teisme. Kaltinamojo teigimu, Šiaulių apygardos teismas jam taikomo laikino nušalinimo nuo pareigų terminą pratęsė nepagrįstai. Skunde pažymima, kad asmens polinkį nusikalsti rodo ankstesni teistumai, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis lėšas pragyvenimui gaudavo iš nusikalstamų veikų, todėl teismo išvada, jog jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas yra nepagrįsta. Kaltinamasis nurodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje yra baigtas, visi būtini procesiniai veiksmai byloje atlikti, jo užimamos pareigos nesudaro galimybės įtakoti įrodymų tyrimą teisme. Be to, skunde teigiama, kad byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. G. I. pažymi, kad yra nušalintas nuo pareigų jau metus laiko, nušalinimas nuo užimamų pareigų pažeidžia ne tik jo, bet ir jo šeimos interesus. Anot kaltinamojo, byla iki šiol nėra išnagrinėta, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas.
Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. I. skundas atmetamas.
Baudžiamojo proceso prievartos priemonės yra teisės aktuose numatytos priemonės ir būdai riboti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, taikomos valstybės įgaliotų asmenų, tik teisės aktuose nustatyta tvarka ir esant sąlygoms bei pagrindams, nurodytiems baudžiamojo proceso įstatyme; procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama užkirsti kelią ir nutraukti baudžiamojo proceso dalyvių procesinius pažeidimus, užtikrinti netrukdomą baudžiamojo proceso eigą, jo tikslų įgyvendinimą. Kiekvienu atveju, sprendžiant procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimą, yra būtina įvertinti ar ši prievartos priemonė yra būtina, ar jos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju yra tikslingas, ar šia priemone nėra nepagristai suvaržomos asmens konstitucinės teisės bei laisvės.
BPK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų, taikoma: 1) siekiant greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką arba 2) siekiant užkirsti galimybę įtariamajam (kaltinamajam ar nuteistajam) daryti naujas nusikalstamas veikas, kliudyti bylos tyrimui ar nagrinėjimui. Nurodyti pagrindai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad ši procesinė prievartos priemonė būtų pritaikyta asmeniui. BPK 157 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai byla yra perduota į teismą, dėl laikino nušalinimo nuo pareigų ar laikino teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.
Procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų G. I. buvo paskirta ikiteisminio tyrimo metu. Paskiriant šią procesinę prievartos priemonę, buvo atsižvelgta į kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, asmeninio bei darbinio pobūdžio santykius su kitais baudžiamajame procese dalyvaujančiais asmenimis. Pratęsdamas laikino nušalinimo nuo pareigų terminą teismas atsižvelgė į tai, kad G. I. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas galimai padarė būdamas valstybės tarnautoju, vykdydamas savo tiesiogines tarnybines funkcijas. Nagrinėjamu atveju pagrįstą manymą, jog G. I., nebūdamas nušalintas nuo pareigų, gali ir toliau elgtis nusikalstamai, lėmė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis ir padarymo aplinkybės. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad laikino nušalinimo nuo pareigų pagrindai nėra išnykę ir šioje proceso stadijoje, kadangi baudžiamoji byla dar nėra išnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad duomenų, reikšmingų visapusiškam ir teisingam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui, rinkimas ir juo labiau įrodinėjimo procesas nesibaigia ikiteisminio tyrimo stadijoje. Skunde nurodyta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje yra baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teismui, nesudaro pagrindo išvadai, kad procesinių priemonių taikymas yra nebetikslingas. Šiame kontekste pažymėtina, kad procesinėmis prievartos priemonėmis siekiama ne vien tik surinkti bylai reikšmingus duomenis; ne mažiau svarbu užtikrinti sklandų baudžiamąjį procesą bei užkardyti naujų nusikalstamų veikų padarymą. Įvertinęs aptartas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, jog G. I. taikomos procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų, terminas pratęstas pagristai.
Atkreiptinas kaltinamojo dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar termino pratęsimo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas G. I., yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamajame akte nurodyti duomenys patvirtina, kad yra pakankamas pagrindas G. I. kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tuo tarpu jo kaltės klausimas bus išspręstas Šiaulių apygardos teismui priėmus galutinį procesinį sprendimą byloje.
Remiantis, tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo G. I. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.