Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1550-961/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-03-05
Bylos Nr.
e1-1550-961/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05778-2025-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
N. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1550-961/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05778-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.4; 1.1.8.12, 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.25.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo šiomis aplinkybėmis:

jis 2025 m. vasario 14 d., apie 14.55 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, jo metu kliudė ir apgadino automobilį Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl 2025 m. vasario 14 d., apie 19.36 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis N. K. parodė, kad savo kaltę nusikaltimo padarymu visiškai pripažįsta. Jis yra psichiškai sveikas. Narkologo ir psichologo įskaitoje neįrašytas. Lietuvoje gyvena maždaug 3 metus, gyvena su šeima (duomenys neskelbtini), oficialiai dirba (duomenys neskelbtini), tačiau įmonės pavadinimo šiuo metu nepamena. 2025 m. vasario 14 d. buvo pas draugą M. S. (M. S.), telefono nepamena. Kadangi nepažįsta (duomenys neskelbtini), tai konkrečiai nurodyti adreso negali, tačiau atrodo, kad tai buvo kažkur apie 3 kilometrus kelio nuo jo namų. Su draugu pakalbėjo dėl darbo, po ko automobiliu Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo namo. Automobilis registruotas jo mamos vardu, tačiau juo naudojasi ir materialiai atsakingas yra jis. Kai važiavo į namus, kokia gatve nežino, jis prasilenkinėjo su kažkokiu automobiliu, kuris atvažiavo iš priekio. Tuo metu išgirdo kažkokį garsą, panašų, kaip sprogo padanga, dėl ko jo automobilį sumėtė į dešinę pusę, po ko jis nuvažiavo maždaug 300 metrų į priekį ir sustojęs stovėjimo aikštelėje, išlipo pažiūrėti, kas nutiko. Išlipęs pastebėjo, kad yra prakiurusi automobilio kairės pusės priekinė padanga, šalia disko. Todėl jis paliko automobilį aikštelėje ir nuėjo į namus, automobilį planavo suremontuoti kitą dieną. Atėjęs į namus, jis vienas išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės „Starka“. Namuose buvo jo sutuoktinė, tačiau ji su juo alkoholio nevartojo, nes maitina kūdikį. Vakare apie 19.30 val. jam paskambino jo brolis N. K. ir pasakė, kad jo ieško policijos pareigūnai, nes jis padarė eismo įvykį. Todėl nutarė nueiti prie minėto automobilio ir papildomai pažiūrėti, kas nutiko. Kai iki automobilio liko maždaug 50 metrų, jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jis dalyvavo eismo įvykyje, todėl nuvedė prie tarnybinio automobilio ir patikrino jo blaivumą, nustatė lygtai 1,95 promilės girtumą. Automobilio papildomai apžiūrėti pareigūnai jam neleido, pasakė, kad automobilis bus nutemptas į saugojimo aikštelę, o jį pristatė į policijos įstaigą. Galimai, kai sprogo padanga, galėjo kliudyti pravažiuojantį automobilį, tačiau to nepastebėjo, todėl gailisi, kad taip nutiko, ir kad iš karto nesustojo ir neapžiūrėjo savo automobilio. Kad Lietuvoje negalima vartoti alkoholinių gėrimų po eismo įvykio, jis nežinojo, jei būtų supratęs, kad galimai kliudė kitą automobilį, tikrai būtų sustojęs ir sulaukęs policijos. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis gyvens (duomenys neskelbtini).

2025 m. vasario 18 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis N. K. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Galutinis pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, įtarimo esmę suprato. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę prisipažįsta pilnai ir nori parodyti, kad, kaip ir minėjo pirminės apklausos metu, 2025 m. vasario 14 d. buvo pas draugą, po ko važiavo į namus, kokia gatve nežino, ten yra dvi eismo juostos, tačiau kelias yra labai siauras, kadangi stovi fūros. Kita eismo juosta važiavo daug automobilių, tada kažkuriuo metu išgirdo garsą – panašų, kad sprogo padanga, jo vairuojamą automobilį pradėjo mėtyti į šonus, jis buvo labai susijaudinęs, nes buvo sunku vairuoti, o kadangi gatvė judri, nenorėjo sustoti ir trukdyti eismui. Kaip ir minėjo, kita eismo – priešprieša juosta važiavo daug automobilių, kažkuriuo momentu išgirdo kažkokį trenksmą, pagalvojo, kad kažkur atsitrenkė, tačiau, kadangi jam niekas nepypsino, nenaudojo garsinio signalo, jo nestabdė, be to kadangi buvo labai susijaudinęs, vos galėjo vairuoti dėl automobilio būklės, tęsė toliau savo kelionę. Labai sunkiai privažiavo iki stovėjimo aikštelės, prie parduotuvės Norfa, ten paliko automobilį. Atėjęs į namus, buvo susinervinęs, vienas išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės „Starka“, tada nuėjo miegoti. Vakare apie 19.30 val. jam paskambino jo brolis N. K. ir pasakė, kad jo ieško policijos pareigūnai, nes jis padarė eismo įvykį. Todėl nutarė nueiti prie minėto automobilio ir papildomai pažiūrėti, kas nutiko. Kai iki automobilio liko maždaug 50 metrų, jį sulaikė policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad jis dalyvavo eismo įvykyje, todėl nuvedė prie tarnybinio automobilio ir patikrino jo blaivumą, nustatė berods 1,95 promilės girtumą. Prisipažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau kaip ir minėjo, kadangi buvo susinervinęs, nesustojo, nors ir turėjo. Gailisi, kad taip nutiko ir kad iš karto nesustojo ir neapžiūrėjo savo automobilio. Kad Lietuvoje negalima vartoti alkoholinių gėrimų po eismo įvykio, jis nežinojo. Automobilio savininkė yra jo motina N. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sunku su darbais, nes žiema, todėl neturi pinigų susimokėti baudai, prašo prokurorės atsižvelgti į jo sunkią padėtį (šiuo metu nedirba, turi žmoną ir kūdikį, kuriam (duomenys neskelbtini) mėnesių, juos išlaiko vienas, gyvena iš santaupų, moka buto nuomą), todėl prašo skirti jam, kiek įmanoma, mažesnį areštą ir, jei galima, jį atidėti, kiek įmanoma, mažesniam laikotarpiui. Dėl padaryto labai gailisi, sutinka kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be N. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2025 m. vasario 14 d. apie 14.55 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, N. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) vairavo automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kliudydamas kitą transporto priemonę Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei pasišalino iš įvykio vietos. Vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad N. K. iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio 2025 m. vasario 14 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo ir darbo karštais pėdsakais nurodoma, kad šių metų vasario mėn. 14 d., apie 17.50 val., patruliuojant kartu su vyr. tyrėja Ž. Ž., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas važiuoja paskui automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevruoja, važiuoja su nuleista padanga, per bordiūrus. Atvykę prie (duomenys neskelbtini) (Norfa) automobilių aikštelės, pastebėjo automobilio parkavimo vietoje stovintį automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio trys padangos buvo nuleistos, automobilio priekinis bamperis ir kairės pusės sparnas buvo apgadintas. Tačiau automobilis buvo užrakintas. Per policijos duomenų bazes buvo nustatyti automobilio vairuotojo duomenys N. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), buvo išsiųstas ekipažas V1713, kad pabandytų surasti vairuotoją, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nuvykęs ekipažas V1713 paaiškino, kad minėto automobilio vairuotojo N. K., gimimo data - (duomenys neskelbtini), žmona T. K., gimimo data – (duomenys neskelbtini), yra registruota (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, gyvenamasis namas yra išdėstytas butais. Nuėjus pas kaimynus, paklausus bei parodžius N. K. foto nuotrauką, kaimynai nurodė butą, kuris nėra pažymėtas skaičiumi. Butas yra patekus į laiptinę priešais įėjimą, pakilus laiptais, esančiais iš karto užėjus į laiptinę. Kaimynai nurodė, kad šiame bute anksčiau gyveno N. K., tačiau jau keletą mėnesių jo namuose nepastebėjo, kaip ir jo automobilio kieme. Teigė, kad šiuo metu bute gyvena N. K. brolis. Ekipažui V1713 atidarė duris vyriškis, kuris prisistatyti nenorėjo, tačiau teigė, kad yra N. K. brolis. Jis susisiekė telefonu su savo broliu ir paaiškino, kad N. K. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Taip pat teigė broliui, kad šiuo metu yra visiškai blaivus. Ekipažas V1713 perdavė informaciją jiems, todėl nedelsdami nuvyko nurodytu adresu. Priėjus prie laiptinės išėjo moteris su vaiku, kuri prisistatė T. K., gim. (duomenys neskelbtini), bei paaiškino, kad jos vyras prieš 10 minučių išėjo iš namų ir paaiškino, kad eina iki automobilio, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jie nuvažiavo atgal ir pakeliui pamatė požymius atitinkantį vyriškį. Priėjus prie jo, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, asmuo atrodė neblaivus. Pareikalavus jo prisistatyti, jis atsakė, kad jo vardas N. K., paaiškino, kad eina link savo automobilio Volvo. Asmuo aiškino, kad automobilį vairavo blaivus, jokio eismo įvykio nepadarė, o alkoholį vartojo jau grįžęs namo. Kodėl automobilį paliko taip toli nuo namų, nepaaiškino. Patikrinus asmens blaivumą, pirmu patikrinimu jam nustatytas 1,95 promilės neblaivumas. Antru patikrinimu jam nustatytas 2,23 promilės neblaivumas. Asmuo buvo sulaikytas. Faktinis sulaikymo laikas 19.30 val. Asmuo pristatytas į Vilniaus apskrities VPK OVS. Dėl eismo įvykio užregistruotas EĮIS ROIK: 07-25-9636685.

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. vasario 14 d. apie 15.00 val., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, maždaug ties pastatu, pažymėtu (duomenys neskelbtini), su jam priklausančiu automobiliu Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kryptis link (duomenys neskelbtini) g., savo juostoje. Staiga į jo juostą priešprieša įvažiavo tamsios spalvos automobilis ir kliudė jo Mazda automobilį. Apgadino vairuotojo pusės priekinį žibintą, bamperį, sparną, galinio matymo veidrodėlį, ratą. Net nestabtelėjęs pasišalino iš įvykio vietos. Buvo tik stiprus garsas. Vairuotojo ar valstybinių numerių mašinos, atsitrenkusios į jo automobilį, neįsidėmėjo, bet automobilis buvo tamsios spalvos, galimai panašus į džipą. Nedelsdamas pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Jo automobilis draustas KASKO draudimu, vaizdo registratoriaus neturi.

Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. vasario 14 d. apie 14.52 val. važiavo (duomenys neskelbtini), jam priklausančiu automobiliu Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo priešais save pavojingai manevruojantį automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas (duomenys neskelbtini) gatve vinguriavo per kelią, buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, vėliau labai arti krašto važiavo, taip pat buvo užvažiavęs ant šaligatvio. Įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Nedelsdamas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir toliau sekė minėtą Volvo automobilį. Automobilio Volvo vairuotojas atvažiavo į prekybos centro „Norfa“ automobilių stovėjimo aikštelę adresu, (duomenys neskelbtini), ir pasistatė minėtą automobilį. Jis sustojo netoliese, maždaug 5-10 metrų atstumu, taip pat išlipo iš automobilio ir toliau stebėjo situaciją. Iš minėto Volvo automobilio išlipo jam nepažįstamas vyras, apie 170 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, trumpo kirpimo plaukų, dėvėjo tamsios spalvos žieminę, vyrišką striukę, tamsios spalvos kelnes ir buvo galimai su šlepetėmis arba kroksais, tačiau spalvos neprisimena. Jei reiktų atpažinti pagal nuotrauką ar sudaryti foto robotą, tikrai atpažintų ir galėtų sudaryti foto robotą. Daugiau išorinių požymių šiuo metu nurodyti negali. Vyras išlipęs iš automobilio šiek tiek svirduliavo ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Jam pasirodė, kad vyras galimai neblaivus. Jis prie jo arti nėjo, nes nežinojo, kaip jis gali reaguoti, todėl nusprendė sekti minėtą vyrą ir ėjo iš paskos. Eidamas minėtas vyras vis atsisukdavo ir žiūrėdavo į tą pusę, kur ėjo jis, galimai gal ir į jį, tačiau patvirtinti negali. Visą laiką kalbėjo mobiliuoju telefonu su policijos pareigūnu. Priėjus (duomenys neskelbtini) gatvę, jam pasakė, kad tuoj privažiuos policijos pareigūnai, todėl grįžo atgal į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę. Kur toliau nuėjo minėtas vyras, jis nežino. Vėliau į minėtą aikštelę atvyko policijos pareigūnai, kuriems dar kartą papasakojo visas įvykio aplinkybes. Taip pat nori patikslinti, kad jam priklausančiame automobilyje vaizdo registratoriaus neturi, vaizdo įrašų nedarė.

Liudytoja T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus. N. yra jos vyras, įvykio dieną jos vyras buvo namie, jis nedirbo, kadangi dabar yra žiema, sumažėjo statybos darbų. Jis buvo namie, alkoholinių gėrimų nevartojo, ji visą laiką buvo kartu su juo, be to, jeigu jis gertų, ji jo neišleistų iš namų. Apie 13.00-13.30 val. jis blaivus išėjo iš namų, pasakė, kad eis susitikti su draugu kalbėti dėl darbo. Ji su vyru buvo susitarusi, kad jis grįš ir važiuos kartu su jų vaiku į žaidimo kambarį. Jis grįžo kažkur apie 15.00 val., tikrai buvo blaivus, tačiau buvo susinervinęs. Pradėjo jai pasakoti, kad jų automobiliui sprogo padanga ir jis vos galėjo parvažiuoti iki namų. Sakė, kad visą kelią jis lingavo, automobilį nešiojo į šonus, apie jokį eismo įvykį jis jai nepasakojo. Buvo susijaudinęs, nes automobiliui sprogo padanga ir jis pastatė automobilį prie Norfos parduotuvės, (duomenys neskelbtini) g., kadangi tiesiog nebegalėjo juo važiuoti. Tada jis pasakė, kad jie niekur nebevažiuos, kadangi automobilis su sprogusia padanga. Tada išsitraukė degtinės butelį. Ji pagamino pietus ir jis pietaudamas gėrė tą degtinę, išgėrė beveik visą butelį 0,5 l talpos. Tada jis nuėjo miegoti. Po kurio laiko paskambino jo brolis ir pranešė kad N. ieško policija. Jos vyras nuėjo pažiūrėti prie automobilio ir pakeliui jį sulaikė pareigūnai. Apie jokį eismo įvykį jos vyras jai nepasakojo, jis tik minėjo, kad automobilį nešiojo į visas puses, nes sprogo padanga. Daugiau neturi papildymų. Jeigu ji būtų žinojusi apie eismo įvykį, nebūtų leidusi vyrui vartoti alkoholinių gėrimų.

2025 m. vasario 14 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad N. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. N. K. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių. Pirmojo tikrinimo metu 19.36 val. nustatytas 1,95 promilės neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu 20.01 val. nustatytas 2,23 promilės neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais N. K. sutiko.

Alkotesterio Draeger alcotest 7510 Nr. ARKB0379 kvitai patvirtina, kad 2025 m. vasario 14 d. 19.36.34 N. K. nustatytas 1,95 promilės neblaivumas. 2025 m. vasario 14 d. 20.00.01 nustatytas 2,23 promilės neblaivumas. Patikros sertifikato Nr. 2198699 duomenimis, prietaiso metrologinė patikra galioja iki 2025 m. balandžio 15 d.

VšĮ „EMPREKIS“ duomenimis, automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaina su PVM yra 6423 Eur.

Automobilio Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninio paso duomenimis, automobilis priklauso N. K. (N. K.).

2025 m. vasario 17 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas ,,PSS-20250214-183154UTC+0200“ (trukmė 17 minučių 41 sekundė). Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau – Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Prie tarnybinio automobilio prieina vyras, liudytojas – trumpais, juodais plaukais, vilkintis juodą striukę su geltonomis juostomis šonuose. Vaizdo įraše nėra matoma, tačiau girdima, kaip pareigūnas 2 pildo liudytojo asmens duomenis. Vaizdo įraše matoma, kad liudytojas sėdi tarnybiniame automobilyje. Liudytojas patvirtina, kad eismo įvykį sukėlęs automobilis važiavo priešais jo „Peugeot“ automobilį (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Eismo įvykį sukėlusį automobilį liudytojas pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 14.52 val. Liudytojas pasakoja, kad jam įtarimą sukėlė eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo vairavimo ypatumai. Pastarasis vinguriavo, važiavo prieš eismą, važiavo pernelyg arti krašto. Liudytojas važiavo jam iš paskos ir sustojo penkių metrų atstumu. Liudytojas pasakoja, kad asmuo, įvykdęs eismo įvykį, buvo trumpais plaukais, apie metro septyniasdešimt, stambesnio kūno sudėjimo, vilkėjo tamsiai mėlynus drabužius ir avėjo šlepetes.

Vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20250214-192047UTC+0200“ (trukmė 3 minutės 57 sekundės) apžiūra. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau – Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti daugiabučio laiptinėje. Tarpduryje matoma moteris (toliau – moteris 1) – dėvinti juodą kepurę, juodą striukę. Moteris kalba rusų kalba. Sako, kad jos vyras ką tik išėjo prie savo automobilio. Pareigūnai vyksta prie minėto vyro automobilio. Pareigūnai sustoja, išlipa iš tarnybinio automobilio. Lauke stovi vyras (ikiteisminiame tyrime atpažįstamas kaip N. K.) – dėvintis juodą kepuraitę su snapeliu, juodą striukę, pilkas kelnes, avintis juodus sportbačius su baltomis linijomis šonuose. N. K. rusų kalba aiškina, kad eina prie savo VOLVO automobilio, ir teigia, kad vairavo blaivus.

Vaizdo įrašo pavadinimu ,,PSS-20250214-195257UTC+0200“ (trukmė 6 minutės 18 sekundžių) apžiūra. Vaizdo įrašo. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Pareigūnas tikrina N. K. blaivumą. N. K. sėdi tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kameroje. Antru pūtimu N. K. nustatytas 2,23 promilės girtumas.

2025 m. vasario 17 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas pavadinimu ,,BPC skambu io ra as (ID 92366133525, skambu io prad ia_ 2025-02-14 14_55_28)“'. Įrašo trukmė 01 min. 27 sek. Toliau BPC operatorius - O, Pranešėjas – P. Pranešėjas informuoja operatorių „Čia įkalė į mašiną ir pabėgo“. Operatorius klausia adreso. Pranešėjas nurodo – kur „Rimi“ parduotuvė. (duomenys neskelbtini). Operatorius klausia pranešėjo automobilio markės. Pranešėjas atsako – Mazda (duomenys neskelbtini). Klausinėjamas operatoriaus apie kaltininko automobilį, nurodo, kad tai juodas džipas, nuvažiavo ten tiesiai į kalną. Valstybinio numerio nepastebėjo. Operatorius klausia, prieš kiek laiko džipas nuvažiavo. Pranešėjas nurodo – gal 10 minučių, nėra 10 minučių, 5 minutės, 6 minutės. Pranešėjas nurodo, kad laukia prie „Rimi“ parduotuvės. Prisistato M. M.

2025 m. vasario 14 d. Daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad atvykus į vietą, patenkama į prekybos centro „Norfa XL“ saugomą ir aptvertą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Aikštelėje pastatytas tamsios spalvos, lengvasis automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis nukreipta į (duomenys neskelbtini) g. pusę. Automobilis stovi arčiau (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Automobilio abi galinės padangos su išleistu oru. Matomas priekinio kairės pusės bamperio ir sparno apgadinimas. Virš priekinio kairės pusės automobilio rato, ant sparno apdailos matomi raudonos spalvos įbrėžimai, apgadinimai (žr. fotolentelę). Daugiau išorinių apgadinimų ant automobilio nestebima. Apžiūrint automobilio salono vidų, automobilis paliktas ant pavaros „P“. Ant galinės keleivio sėdynės yra vaikiška kėdutė. Priverstiniu transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, automobilis Volvo išvežtas į policijos saugomų automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21.

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vartojimo alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, veikos atveju jos objektyvioji pusė pasireiškia šių požymių visuma: 1) asmuo, vairuodamas transporto priemonę, padarė eismo įvykį; 2) po eismo įvykio, iki bus nustatytos to įvykio aplinkybės, vartojo alkoholį ir 3) asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, šiuo atveju privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022).

Nagrinėjamu atveju aktuali ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnyje bei Kelių eismo taisyklių 221 punkte įtvirtinta nuostata, įpareigojanti eismo dalyvį (šiuo atveju transporto priemonės vairuotoją) įvykus eismo įvykiui nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog N. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, jo metu kliudė ir apgadino automobilį Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl 2025 m. vasario 14 d., apie 19.36 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad važiuodamas namo iš draugo, prasilenkdamas su kitu automobiliu išgirdo garsą, panašų į padangos sprogimą, jo automobilį sumėtė į dešinę, mėtė į šonus, buvo sunku vairuoti, kažkuriuo metu net išgirdo trenksmą, po ko jis sustojo parduotuvės automobilių aikštelėje už kokių 300 metrų pažiūrėti, kas nutiko, ir pamatė prakiurusią kairės pusės priekinę padangą. Sprogus padangai galimai galėjo kliudyti kitą automobilį, bet pats to nepastebėjo. Išgirdus trenksmą, buvo mintis, kad gal kažkur atsitrenkė, bet jam niekas nepypsėjo, jo nestabdė, dėl automobilio būklės buvo itin sunku vairuoti, todėl važiavo toliau iki sustojimo vietos. Namuose susinervinęs išgėrė 0,5 l degtinės, kad po eismo įvykio Lietuvoje negalima vartoti alkoholio, nežinojo.

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jam važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini) gatve, staiga į jo juostą priešprieša įvažiavo tamsios spalvos automobilis, kliudydamas jo automobilį, apgadindamas vairuotojo pusės priekinį žibintą, bamperį, sparną, galinio matymo veidrodėlį, ratą, bet net nestabtelėjęs nuvažiavo iš įvykio vietos. Buvo stiprus susidūrimo garsas. BPC centrui M. M. pranešė apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje sukėlusį ir jo vairuojamą mašiną apgadinusį tamsios spalvos džipą, kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Apie pavojingai gatvėje manevruojantį automobilį Volvo pranešęs bendrajam pagalbos centrui liudytojas J.S. parodė, kad (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) gatvėje matė pavojingai manevruojantį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vinguriavo per kelią, buvo išvažiavęs į priešpriešinę juostą, važiavo labai arti krašto, užvažiavo ant šaligatvio. Įtarė, kad vairuotojas neblaivus. Sekė jį iki sustojimo Norfos aikštelėje. Matė išlipusį vairuotoją, kuris išlipęs iš savo automobilio šiek tiek svirduliuodamas nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Analogiškas liudytojo pasakojimas užfiksuotas pareigūnų Body kamerų vaizdo įraše.

Į pranešimą apie galimai girtą vairuotoją reagavęs vyr. patrulis tarnybiniame pranešime nurodė, kad atvykus į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (Norfa), joje rado stovintį automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio trys padangos buvo nuleistos, priekinis bamperis ir kairės pusės sparnas apgadintas.

Tiek kaltinamojo vairuoto automobilio Volvo, tiek liudytojo M. M. automobilio apgadinimų pobūdis rodo, kad automobilių kontaktas buvo stiprus, pasak M. M., jį lydėjo stiprus susidūrimo garsas, buvus susidūrimo garsą iš esmės neneigė ir kaltinamasis, tad teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis galėjo nesuvokti padaręs eismo įvykį. Galiausiai N. K. nurodė, kad sustojęs aikštelėje apžiūrėjo automobilį, matė sprogusią priekinę padangą, vadinasi, turėjo matyti ir šviežius priekinio bamperio bei kairės pusės sparno apgadinimus (raudonos spalvos nubrėžimus), juolab, kad tuo metu dar buvo šviesus paros metas (tarp 14-15 val.). Aiškiai matomi apgadinimai turėjo galutinai išsklaidyti bet kokias kaltinamojo abejones, kad smūgio garsas nepasirodė, pakeliui į namus tikrai įvyko eismo įvykis, kurio metu jis galimai kliudė kitą transporto priemonę ir jam atsiranda pareiga vykdyti KET ir SEAKĮ numatytas eismo dalyvio pareigas, įskaitant laikytis draudimo vartoti alkoholį. Nepaisydamas to, jis nebandė pranešti apie eismo įvykį, o grįžęs namo vartojo stiprų alkoholį.

Alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo įstatymų leidėjas laiko tokiu pat pavojingu veiksmu kaip ir kiti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs veiksmai, kadangi asmuo, vartodamas alkoholį iki patikrinimo, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Įtvirtindamas vienodą baudžiamąją atsakomybę už atskiras alternatyvias veikas, įstatymo leidėjas siekė atgrasyti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis nuo veiksmų, kurie užkerta galimybę nustatyti jų neblaivumą iš karto po eismo įvykio. Iš bylos medžiagos matyti, kad eisme kaltinamojo vairavimą stebėję liudytojai įtarė, kad šis galimai buvo neblaivus ir iki eismo įvykio, tuo metu pats kaltinamasis teigė, kad su automobilio valdymo sunkumais susidūrė sprogus jo padangai, vairavo blaivus. Patikrinti šių aplinkybių galimybės neliko, nes N. K. namuose vartojo alkoholį. Pastarąją aplinkybę patvirtino ne tik jis, bet ir jo sutuoktinė T. K., kuri aiškino, kad maždaug apie 15 val. namo grįžo susinervinęs vyras, kuris nurodė, kad jų automobiliui sprogo padanga, dėl ko mašiną nešiojo važiuojant į šonus. Kol ji gamino pietus, vyras susirado degtinės butelį, kurį pietaudamas beveik visą išgėrė.

Alkotesterio kvitų duomenys patvirtina, kad N. K. patikrinus girtumą po eismo įvykio, praėjus daugiau nei 4 valandoms (užtruko Volvo vairuotojo asmenybės ir gyvenamosios vietos nustatymas), kaltinamajam pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 1,95 promilės girtumas, o antro tikrinimo metu – 2,23 promilės girtumas.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad N. K., būdamas transporto priemonės vairuotojas, suvokdamas, kad galimai padarė eismo įvykį, vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo. Patikrinus jo blaivumą po eismo įvykio, nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis tvirtino, kad nežinojo, jog negali vartoti alkoholio po eismo įvykio, tačiau tokius jo teiginius teismas vertina kritiškai. Minėtas draudimas nėra kažkuo išskirtinis Lietuvos teisės sistemoje, analogiški draudimai galioja tiek Europoje, tiek Ukrainoje, tiek Rusijos Federacijoje, tad N. K., kaip vairuojančiam ir su eismo saugumu susijusių teisės aktų reikalavimus privalančiam išmanyti asmeniui tokia taisyklė turėjo būti žinoma.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad N. K. sąmoningai vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir tokiu būdu padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Bylos aplinkybės aiškios, procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra. N. K. nurodė, kad sutinka su prokurorės prašomos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių rūšimi ir dydžiu, tik prašė arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesių terminui, o automobilio vertę (6423 Eur) dėl sunkios finansinės padėties leisti sumokėti dalimis per 2 metus.

N. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas N. K. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, dėl jo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis anksčiau neteistas. Per pastaruosius penkerius metus nei karto nebaustas administracine tvarka. Šiuo metu nedirba, bet registruojasi Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Respublikiniame priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko, pats kaltinamasis neigia, kad būtų buvęs gydytas šios rūšies įstaigose.

Kaltinamasis teigia, kad šiuo metu jo šeimos finansinė padėtis sunki, nes jis nedirba, šeima nuomojasi būstą, augina kūdikį, gyvena tik iš santaupų, tad objektyvios galimybės sumokėti baudą jis neturi. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta N. K. paskyrus prokurorės siūlomą BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatomas artimas šios bausmės rūšies minimumui. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę ir į tai, kad jam, kaip anksčiau neteistam asmeniui, skiriama savo pobūdžiu griežtesnė bausmė, nei jis galėtų tikėtis būdamas teisiamas pirmą kartą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir gailisi, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

N. K. neteistas ir nebaustas administracine tvarka. Bylos duomenimis, tai pirmas jo teisės pažeidimas Lietuvoje. Teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas. Kaip minėta, N. K. neteistas ir administracine tvarka nebaustas, todėl arešto bausmės vykdymas atidėtinas trumpesniam terminui – 6 mėnesiams, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini prokurorės prašomi teismo įpareigojimai: pradėti dirbti ir tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, N. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaip buvo minėta, N. K. pirmą kartą teisiamas už alkoholio vartojimą po eismo įvykio, nėra teistas ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad prokurorės prašomas 2 metų draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas yra proporcingas padaryto teisės pažeidimo pavojingumui.

Taip pat kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad transporto priemonės vairavimas kartu su alternatyviomis įstatyme nurodytomis su asmens neblaivumu sietinomis aplinkybėmis (buvimas neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; neblaivumo patikrinimo vengimas, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) yra būtinasis objektyvusis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Taigi, aptariamos nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės panaudojimo, todėl nagrinėjamu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, be transporto priemonės N. K. nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio ir po to iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartoti alkoholį, atitinkamai nevairavus transporto priemonės nekiltų ir atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį klausimas, todėl byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju nuteistojo padaryta veika tiesiogiai sietina su transporto priemonės panaudojimu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo vairuotas automobilis atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius ir pripažintinas konfiskuotinu turtu.

Kaltinamasis N. K. nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo N. K. (kaltinamojo motinai) priklausantį automobilį Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jo motina yra likusi (duomenys neskelbtini) ir negalėjo žinoti, kad jai priklausantis turtas bus panaudotas nusikalstamai veikai padaryti. Atitinkamai ji nagrinėjamu atveju nėra atsakinga už teisei priešingos veikos padarymą bei neturi dėl jos nukentėti.

Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Nustatyta, kad Lietuvoje analogiškos transporto priemonės Volvo vidutinė vertė su PVM yra 6423 eurų. Atsižvelgus į N. K. nusikalstamos veikos pobūdį, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikalstamos veikos priemonės vertę pinigais. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko neblaivumo laipsnį, visos automobilio vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, šiai sumai savanoriškai sumokėti nustatytinas 2 metų terminas.

Ikiteisminio tyrimo metu N. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. K. (N. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. K. paskirti galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti šiuos teismo įpareigojimus: pradėti dirbti ir tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2025 m. vasario 14 d. 19.30 val. iki 2025 m. vasario 15 d. 13.04 val. (vieną dieną).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti N. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsniu, paskirti N. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto transporto priemonės Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę – 6 423 Eur.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB Regitra, likusius asmens dokumentus grąžinti kaltinamajam.

Išaiškinti N. K., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) Atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrių, adresu Kareivių g. 1, Vilnius tel. Nr. 0 672 88 430) per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) Vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) Pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

4) Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (6423 Eur) savanoriškai turi būti sumokėta į bet kurią pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini) – AB Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini) – AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini) – AB bankas Swedbank; (duomenys neskelbtini) – UAB „Urbo bankas“; (duomenys neskelbtini) – AB „Šiaulių bankas“; (duomenys neskelbtini) – AS „Citadele banka“ per 2 (dvejus) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Mokant paskirtą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6610.

Taip pat N. K. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Mateikienė