Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas dėl tekstų interneto svetainėje pažymi, kad tekstas apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus ir istorines asmenybes paskelbtas konkrečioje rubrikoje yra legenda. Pareiškėjas mano, kad protingas, gerai informuotas vartotojas legendas suvokia tik kaip išgalvotą pasakojimą, todėl toks vartotojas legendos tekstą ir jo atskirus teiginius turėtų suprasti tik kaip prasimanymą, o ne paslėptu būdu pateiktą skatinimą vartoti alkoholinį gėrimą „Trejos devynerios“.

Pareiškėjas nesutiko su teksto „Maukai: atsilikę pamaivos sako „shot ai“. Tai yra modernus būdas elegantiškai prisiliuobti, nors, turintys saiką žmonės kažkaip įsigudrina vienu-dviem maukais tiesiog apšilti ir pasiruošti iškiliems darbams... Maukas geriamas vienu ypu, išgėrus verta suvaidinti, kad patyrei ypatingą malonumą : )„ vertinimu. Atkreipia dėmesį, kad viso teksto pabaigoje yra pateikiamas gerai suprantamas ženklas : ), kuris žinomas kaip „pokšto“, „juoko“, „išdaigos“ ženklas ir plačiai naudojamas trumpose teksto žinutėse, elektroniniuose laiškuose ir pan. AB „Stumbras“ teigia, kad reklamos teiginių supratimas turi būti vertinamas vidutinio vartotojo požiūriu ir toks vartotojas vertindamas nurodytą frazę ir jos pateikimo formą nesusidarytų įspūdžio apie galimą madą greitai prisigerti, modernumo standartą ir tuo labiau įspūdį, kad jeigu nežinai, kas yra „maukai“, esi socialiai nepažangus ir atsilikęs. Pareiškėjas mano, kad tekstą VTAKT įvertino neteisingai ir nepagrįstai pripažino AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 7, 8, 9 punktų pažeidimus. Taip pat pažymi, kad Tarnyba nepagrindė ir nenustatė, kodėl frazė gali būti laikoma neteisinga ar klaidinančia.

AB „Stumbras“ nesutiko su Tarnybos išvada, kad visos Nutarime pateiktos paryškintos frazės kartu yra alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, kadangi jų teisingumui pagrįsti AB „Stumbras“ nepateikė įrodymų. Paaiškina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, kai sprendimas grindžiamas AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punktu, visais atvejais privaloma nustatyti, kodėl pateikta informacija yra neteisinga ar klaidinanti. Šiuo atveju Tarnyba tik konstatavo pažeidimą, tačiau nepagrindė savo išvadų.

Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos vertinimu dėl vidutinio vartotojo suvokimo ir poveikio jo elgesiui. Mano, kad Tarnyba nepagrįstai rėmėsi Lietuvos aukščiausiojo teismo 1999 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/1999. Paaiškina, kad nutartyje aiškintos AKĮ nuostatos daug kartų po to keitėsi. Taip pat AB „Stumbras“ nesutiko su Tarnybos nuoroda į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1091/2009, kadangi toje byloje buvo nustatytos kitos faktinės aplinkybės.

VTAKT nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad aukščiau minėta informacija yra legenda. Pastebi, kad nei lietuvių tautosakoje, nei rašytinėje literatūroje padavimų apie Gediminą, kuris, paragavęs „Trejų Devynerių“, ėmė ir įkūrė Vilnių, arba apie Barborą Radvilaitę, kuri buvo nužudyta, nes neišdavė „Trejų Devynerių“ recepto buvusio valstybės paslaptimi, nėra. Tokių įrodymų nepateikė ir pareiškėjas. Priešingai negu teigia pareiškėjas, internetinėje svetainėje pateikta medžiaga yra ne legendos, o komercinė (reklaminė) informacija, skirta populiarinti tarp vartotojų pareiškėjo gaminamą produkciją. Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjas klaidina internetinės svetainės lankytojus, tiek nurodydamas, kad komercinė informacija yra legenda, tiek pateikdamas draudžiamo turinio reklamą.

Reklaminėse frazėse „Maukai: atsilikę pamaivos sako „shot‘ai“. Tai yra modernus būdas elegantiškai prisiliuobti, nors, turintys saiką žmonės kažkaip įsigudrina vienu-dviem maukais tiesiog apšilti ir pasiruošti iškiliems darbams. ... Maukas geriamas vienu ypu, išgėrus verta suvaidinti, kad patyrei ypatingą malonumą :)” pateikta alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis savybėmis, su socialine sėkme, palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinį gėrimą yra AKĮ pažeidimas (AKĮ 29 str. 1 d. 7, 8, 9, 11 p. pažeidimas). Tokiomis frazėmis yra siekiama didelį ir greitai išgertų alkoholinių gėrimų kiekį laikyti mados ir modernumo standartu, stiliaus gairėmis ir pažanga socialiniame gyvenime, kadangi tik atsilikę žmonės nežino, kaip greičiau pasigerti.

VTAKT Nutarime nurodyta, kad visi aukščiau aptarti teiginiai (pvz., „Stumbro” gaminamas balzamas „Raudonos devynerios” puiki atgaiva karštą vasaros dieną”, „Maukai: atsilikę pamaivos sako „shot‘ai“. Tai yra modernus būdas elegantiškai prisiliuobti” ir kt.), taip pat kitos Nutarimo tekste paryškintos frazės (pvz., „Raudonos Devynerios” – tai šėlstanti laukinė gamta … Turtinga balzamo kompozicija suskamba lyg gyva gamtos muzika”, „Trauktinė „Trejos devynerios“ yra vienas paslaptingiausių Lietuvoje gaminamų gėrimų”, „Raudonos devynerios“ – tai šėlstanti laukinė gamta, paslaptinga prigimtis...”, „Seni užkeikimai veikia ir dabar”, „Užkeikimai įkvepia!”, „kokteiliams Stumbro „Trejos devynerios“ suteikia gilumo, paslaptingumo ir nuotykių skonio” ir kt.) kartu yra ir alkoholio reklama, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, kadangi jų teisingumui pagrįsti pareiškėjas nepateikė įrodymų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reklamos teiginių teisingumo įrodinėjimo našta tenka reklamos davėjui, o ne kontroliuojančiai institucijai.

VTAKT teigė, kad paprastai laikoma, kad reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos skleidimo metu. Ar pakanka reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančių duomenų, sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį. Pateikiamų teiginių teisingumą pagrindžiančiais duomenimis nepripažįstami liudijimai ir rekomendacijos asmenų, kurių kompetencija nėra susijusi su pateikiamos informacijos turiniu (teisingumo kriterijus). Tai reiškia, kad reklamos davėjas turi turėti neginčijamus įrodymus, kad jo skleidžiama reklama skleidimo metu buvo teisinga. AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtintas formalus ir konkretus reikalavimas, iš kurio akivaizdu, kad reklamos davėjas gali skleisti tik tokią reklamą, kurios teisingumą įmanoma įrodyti. Tačiau jei reklamos davėjas savo rizika skleidžia reklamą, kurios teisingumo dėl kokių nors subjektyvių ar objektyvių priežasčių įrodyti neįmanoma, tokios aplinkybės negali panaikinti ūkio subjekto atsakomybės už klaidinančios reklamos skleidimą.

Tarnyba nesutiko su pareiškėjo motyvais dėl baudos sumažinimo. AKĮ 34 straipsnio 6 dalis numato, kad už AKĮ 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami bauda nuo 10 000 litų iki 50 000 litų, o konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgus į šio įstatymo 34 straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, reikalavimų nesilaikymą. Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo bylą, pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Ginčijamame Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas AKĮ pažeidimų tyrimui nekliudė, o tai laikytina pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tarnybos duomenimis, pareiškėjas AKĮ pažeidimą padarė nebe pirmą kartą – Tarnybos 2005 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 3K05/261, 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 3K06/278, 2009 m. balandžio 16 d. nutarimas Nr. 3K09/83. Dėl 2010 m. kovo 25 d. Tarnybos nutarimo Nr. 3K10/40 skirti ekonomines sankcijas už alkoholio reklamos pažeidimus įmonės iniciatyva vyksta teisminiai ginčai. Tai, kad įmonė nebe pirmą kartą pažeidžia AKĮ draudimus, yra neigiamai ją charakterizuojanti aplinkybė. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi baudų skyrimo taisyklėmis, Tarnyba baudos dydį sumažino nuo baudos vidurkio 30 000 litų iki minimalios 10 000 litų baudos ir mano nesant faktinio ir teisinio pagrindo skirti mažesnę nei įstatyme numatyta minimali baudą.

Tarnyba nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju žalingų pasekmių neatsirado. Pažymi, kad žalingos pasekmės vartotojams pasireiškia tuo, kad jie buvo (galėjo būti) suklaidinti dėl alkoholinių gėrimų („Trejos Devynerios“, „Raudonos Devynerios“, „Žalios devynerios“) savybių, kurių jie iš tikrųjų neturi, kad potencialių pirkėjų ekonominis elgesys buvo (galėjo būti) paveiktas įstatymu draudžiamu būdu. Paaiškina, kad nagrinėjamu atveju informacija apie tam tikrą teigiamą alkoholio produktų vartojimo poveikį buvo paskleista alkoholinių gėrimų etiketėse ir tokiame visuotinai prieinamame informacijos šaltinyje kaip interneto svetainė. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pažeidimo mastas pripažintinas plačiu. Tarnybos nuomone, paskirtos baudos dydis yra adekvatus ir proporcingas padarytam pažeidimui, todėl sumažinti paskirtą baudą nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tekstais, paskelbtais interneto svetainėje kaip istorija ir legenda, pasakojimais apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus ir istorines asmenybes, teismas nurodė, kad Nutarime pagristai nurodyta, kad šie tekstai pateikia informaciją, kuri propaguoja alkoholinių gėrimų vartojimą, kaip sveikatinimo priemonę, kaip psichinę būklę gerinančią priemonę, kuri suteikia linksmumo, pakelia nuotaiką, įkvepia šokiams ir tokiu būdu stimuliuoja. Tekstas pagristai įvertintas kaip galintis nuraminti, praskaidrinti nuotaiką ar neviltį, tekstas reiškia tai, kad šis alkoholinis gėrimas garantuoja pasiekimus ir kt. Nurodoma, kad bet kokiu atveju, ar kalbama apie tų laikų valdovus, ar apie šiandienos vartotojus, ši alkoholio reklama paslėptu būdu yra nukreipta į potencialų alkoholinių gėrimų pirkėją. Tai, kad tekstas talpinamas rubrikoje „Legenda“, nereiškia, kad vidutinis vartotojas iš karto suvokia, kad tai visiškas prasimanymas, ir tuo tekstu netiki. Visiems žinoma aplinkybė, kad legenda nebūtinai yra visiškas prasimanymas, nes jose dažnai kalbama apie žinomas istorines asmenybes ir įvykius. Tekste nurodoma, kad yra šaltiniai, kurie užsimena, kad yra ženklų, leidžiančių spėti, kad mūsų kraštuose trauktinė „Trejos devynerios“ gaminta jau viduramžiais (b. l. 43-44). Tekste patraukliai aprašomas gėrimo atsiradimas, jo pavadinimo kilmė. Teksto pabaigoje pateikiama jau XIX amžiaus informacija, kad gėrimas buvo parduodamas vaistinėse, kaip vaistas, toliau nurodoma tolimesnė to gėrimo istorija. Nors dėl atskirų šio teksto teiginių nėra pasisakyta, kad tai klaidinanti reklama, tačiau bendra teksto prasmė leidžia suprasti, kad tai nuo senų laikų Lietuvoje gaminamas ir vartojamas, kartais ir kaip vaistas, gėrimas.

Internetinėje svetainėje paskelbta „Legenda apie „Trejas devynerias“ (b. l. 49), kurioje pirmiau aprašytas tekstas pavadinimu „Istorija“ plėtojamas, pateikiamas pasakojimas apie gėrimą kaip legenda. Nurodomos istorinės asmenybės Gediminas, kunigaikščiai, Žygimantas Augustas, Barbora Radvilaitė. Pasakojime siejamas jų elgesys ir gyvenimo aplinkybės su šio gėrimo vartojimu. Nurodoma, kad Gediminas paragavęs gėrimo ėmė ir įkūrė Vilnių, o Žygimantas Augustas su Barbora Radvilaite, kurie gerdavo susitikę šį gėrimą, abu „pasidarė gražūs ir inteligentiški“. Jokių visuotinai pripažintų legendų ar istorinių pasakojimų nurodytomis temomis nėra, pareiškėjas tokių įrodymų, kad tokios legendos ar tokie pasakojimai lietuvių tautosakoje egzistuoja iš tiesų, nepateikė, t. y. tekstai pateikiami kaip istorijos duomenys ir legenda iš tiesų yra sukurti pareiškėjo ir turint tikslą paveikti vartotojo elgesį, todėl Tarnybos padarytos išvados dėl šių tekstų yra teisingos ir pagrįstos.

Frazė „Maukai: atsilikę pamaivos sako „shot‘ai“. Tai yra modernus būdas elegantiškai prisiliuobti, nors, turintys saiką žmonės kažkaip įsigudrina vienu-dviem maukais tiesiog apšilti ir pasiruošti iškiliems darbams. ... Maukas geriamas vienu ypu, išgėrus verta suvaidinti, kad patyrei ypatingą malonumą :)” pagrįstai pripažinta alkoholio reklama, siejančia alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis savybėmis, su socialine sėkme, palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą, pateikiančia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinį gėrimą. Tokiomis frazėmis yra siekiama didelį ir greitai išgertų alkoholinių gėrimų kiekį laikyti mados ir modernumo standartu, stiliaus gairėmis ir pažanga socialiniame gyvenime, kadangi tik atsilikę žmonės nežino, kaip greičiau pasigerti. Tai, kad frazė baigiama ženklu :), reiškiančiu pokštą iš esmės nieko nekeičia, nes pokštas yra tik vienas iš frazės niuansų ir tai nėra ženklas, kad frazė yra visiškai melaginga. Apskritai frazė yra savaime jumoristinė, tačiau tai nereiškia, kad ji nesukelia asociacijų ir minčių būtent apie tai, ką nurodė Tarnyba Nutarime. Šiuo atveju būtent vidutinis vartotojas gali suprasti frazę taip, kaip nurodyta Nutarime, o tai, kad frazė kartu yra pateikiama ir kaip pokštas, tik padidina jos patrauklumą. Kuo ši frazė yra klaidinanti, Nutarime nurodyta pateikiant bendrą nuomonę apie alkoholio poveikį, toje Nutarimo dalyje, kurioje pasisakoma apie alkoholio vartojimo įtaką žmogaus organizmui – kad bet kurio kiekio alkoholio pateikimas į organizmą toksikologine prasme jau yra apsinuodijimas, paaiškinama, kaip alkoholis veikia žmogaus organus.

Dėl frazių „Raudonos Devynerios” – tai šėlstanti laukinė gamta … Čia saulės vaisiai – raudonieji apelsinai, citrinos – susilieja su gausybe žolelių bei prieskonių, taip atskleisdami egzotišką šio gėrimo skonį bei aromatą” teismas nurodė, kad sudėtinės maisto produktų dalys taip neaprašinėjamos. Pareiškėjas skunde apgaulingai išryškino alkoholinio gėrimo sudėtinių dalių aprašymą. Įrodinėti tai, kad gėrimas „Raudonos devynerios“ tai ne „šėlstanti laukinė gamta“ ir tai, kad gėrimo kompozicija neskamba „lyg gyva gamtos muzika“, Tarnyba neprivalėjo, nes akivaizdu, kad teiginiai tiesiog supoetina alkoholinio gėrimo pageidaujamų savybių aprašymą, o tos į poeziją panašios frazės akivaizdžiai yra perdėtos ir jų tikslas nėra objektyviai aprašyti alkoholinio gėrimo tikrąsias savybes, o jų tikslas yra skatinti gėrimo įsigijimą, paveikti vartotoją. Tarnybos padaryta išvada yra teisinga, ši išvada pakankamai motyvuota. Nurodyta informacija ne tik yra neteisinga, klaidinanti, bet ja siekiama formuoti palankų alkoholio produkto įvaizdį ir tuo skatinti jį vartoti apskritai.

Dėl frazių internetinėje svetainėje „Trauktinė „Trejos devynerios“ yra vienas paslaptingiausių Lietuvoje gaminamų gėrimų. Kai kurie šaltiniai užsimena, kad yra ženklų, leidžiančių spėti, kad mūsų kraštuose ji gaminta jau viduramžiais. Galime juo didžiuotis, kaip airiai didžiuojasi viskiu”, prie pavaizduoto butelio balzamo „Raudonos Devynerios” pateikta – „Raudonos devynerios“ – tai šėlstanti laukinė gamta, paslaptinga prigimtis..., „Seni užkeikimai veikia ir dabar”, „Užkeikimai įkvepia!”(b. l. 55-58) pateikti pareiškėjo samprotavimai nepaneigia Tarnybos išvadų dėl šių frazių. Šiuo atveju ginčas yra ne dėl anksčiau skelbtos visuomenės informavimo priemonėse informacijos perteikimo teisingumo ir tikslumo, o ginčas yra dėl to, ar tokios informacijos paskelbimas šalia alkoholinio gėrimo aprašymo ar butelio pavaizdavimo pažeidžia AKĮ nuostatas dėl draudžiamos reklamos. Dėl šių frazių Tarnybos Nutarime yra motyvacija, apjungiant visus tokio pobūdžio teiginius ir konstatuojant, kad jie neatitinka tiesos reikalavimo. Iš kitos pusės Tarnybos Nutarime pasakyta, kad komercinis informacijos tikslas gali pasireikšti ir bendro pobūdžio teiginiais apie alkoholio produktų naudą, kad pateikta informacija neteisėtai siekiama formuoti palankų alkoholio produktų įvaizdį ir tuo skatinti vartoti alkoholį apskritai. Šiuo atveju svarbiausia, koks įvaizdis kuriamas konkrečiam alkoholiniam gėrimui, o ne tai, ar kas nors iš ginčo šalių įrodė ar paneigė nurodytų frazių teisingumą. Tarnyba neprivalo įrodinėti, kad netiesa, jog „seni užkeikimai veikia ir dabar“, kad netiesa, jog „užkeikimai įkvepia“ ir pan. Akivaizdu, kad tokie teiginiai negali būti nei paneigti, nei įrodyti. Būtent dėl to jie ir neatitinka tiesos reikalavimo. Šiuo atveju visai nesvarbu, ar yra įrodyta, kad gėrimas pradėtas gaminti viduramžiais, o svarbu tai, kad jis aprašomas kaip paslaptingas, ypatingų galių turintis gėrimas.

Dėl frazės „Maukai: atsilikę pamaivos sako „shot ai“. Tai yra modernus būdas elegantiškai prisiliuobti, nors, turintys saiką žmonės kažkaip įsigudrina vienu-dviem maukais tiesiog apšilti ir pasiruošti iškiliems darbams... Maukas geriamas vienu ypu, išgėrus verta suvaidinti, kad patyrei ypatingą malonumą: )“ pareiškėjas nurodo, kad nepakanka nustatyti, kad tam tikri teiginiai patiekti informacijoje gali vartotojui formuoti palankų alkoholio vartojimo įvaizdį, bet taip pat būtina nustatyti, ar pateiktas teiginys tiesiogiai ar netiesiogiai gali formuoti vartotojo nuomonę, kad egzistuoja ryšys tarp informacijoje pateiktų teiginių ir atitinkamų AKĮ 29 straipsnio l dalyje nurodytų draudžiamų alkoholio reklamos savybių (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinė byla Nr. A858-717/2010). Nurodyta frazė Nutarime ir teismo sprendime įvertinta atsižvelgiant tik į perdėtai subjektyvią Tarnybos nuomonę dėl pateiktos frazės, kurią Tarnyba vertino pernelyg laisvai. Nurodytoje frazėje nėra jokios informacijos, kuri galėtų alkoholio vartojimą sieti su stimuliuojančiomis savybėmis. Nėra jokios informacijos apie alkoholinių gėrimų vartojimą, kuri galėtų būtų siejama (suprasta) kaip socialinė sėkmė, nėra jokios informacijos, kuri galėtų būti laikoma kaip palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholio vartojimą. Nurodyta frazė turi būti vertinama vidutinio vartotojo – protingai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus asmens, požiūriu. Neįtikėtina, kad toks vartotojas vertindamas nurodytą frazę, jos atskirus teiginius ir pačią frazės pateikimo formą, galėtų susidaryti tokį įspūdį apie tariamą madą, t. y. greitai prisigerti, modernumo standartą ir tuo labiau įspūdį, jeigu jam nežinoma, kas yra „maukai“, jis gali būti socialiai nepažangus ir atsilikęs. Atsižvelgiant į nurodytą negali būti pagrįsta ir pripažįstama, jog Tarnybos Nutarime teksto išskirtos (paryškintos) frazės gali būti pripažįstamos prieštaraujančios AKĮ.

Kiti balzamo „Raudonosios devynerios“ etiketėse nurodyti ir Tarnybos išskirti teiginiai: Turtinga balzamo kompozicija suskamba lyg gyva muzika arba Turtinga balzamo kompozicija iš daugiau nei 27-ių ingridientų suskamba lyg gyva muzika, akivaizdžiai pareiškėjo pateikti perkeltine prasme, vartojat žodį „lyg“, kurio kita prasmė gali būti – tarsi. Tekste žodis „kompozicija“ apibūdina gėrimo sudėtį, todėl akivaizdu, kad nurodyti teiginiai neturi neteisingos ar klaidinančios informacijos, kurią taip galėtų suvokti vidutinis, protingas vartotojas.

Vertinant, ar reklamos teiginiai neteisingi turi būti nustatoma pagal tai, ar asmuo, paskelbęs tokius teiginius, gali pagrįsti jų teisingumą. Pareiškėjo nuomone, byloje esantys jo pateikti įrodymai – nuorodos šaltinių, kurias remiantis pareiškėjas įrodinėjo alkoholinio gėrimo „Trejos devynerios“ viduramžių kilmę (http;/www.999.1t/istorija/html.; Antanas Astrauskas ,Per barzdą varvėjo. Svaigiųjų gėrimų istorija Lietuvoje.“ Baltos lankos 2008 m. 69 psl.; Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto V.Vincento straipsniai) bei nuorodos internete, paaiškinančios skaičių 3, 9 bei jų derinio – trejos devynerios (999), mitologines, numeroligines reikšmes, pagrindžia, kad pareiškėjas įrodė galimą alkoholinio gėrimo „Trejos devynerios“ viduramžių kilmę ir jo pavadinime naudojamus skaičių ir jų derinio mitologines (užkeikimų) reikšmes. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas nėra įrodęs nurodytų teiginių teisingumo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 36 straipsnis numato, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į nurodytą akivaizdu, kad praėjus daugiau kaip vieneriems metams nėra pagrįsta laikyti, jog pareiškėjui buvo taikytos ekonominės sankcijos už AKĮ pažeidimus, todėl tokios aplinkybės nėra ir negali būti laikomos kaip neigiamai įmonę charakterizuojančios aplinkybės. Pareiškėjas nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą galėjo atsižvelgti į aplinkybes, kad jis sąmoningai nesiekė klaidinančios ir (ar) neteisingos reklamos paskelbimo, neturėjo tikslo sieti alkoholio vartojimo su įstatyme numatytais alkoholio vartojimo draudimais, paaiškėjus pažeidimui nutraukė informacijos skleidimą internete. Tarnybos Nutarime nurodyti reklamos teiginiai nėra sukėlę jokių žalingų pasekmių, nuostolių ar žalos kokiems nors asmenims. Nurodytos aplinkybės gali patvirtinti, kad pareiškėjo veiksmų pobūdis, pavojingumas, jų mastas, galimos pasekmės, galėjo būti teismo vertinamos papildomai ir pareiškėjui teismas galėjo skirti mažesnę piniginę baudą.