Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja D.V. skundu ( b.l. 44-48), kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) patenkinti skundą ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus 2010-10-21 sprendimą Nr.7-149 ir Nacionalinės žemės tarnybos 2011-02-07 sprendimą Nr.1SS-(8.5)-278.2) 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių nustatyti kelio servitutą privažiuoti iki valstybinio žemės sklypo, esančio tarp sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,3073 ha žemės sklypo ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.). Nurodo, kad Šalčininkų žemėtvarkos skyriui pateikė užklausimą ir nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,3073 ha žemės sklypas ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.). Žemės sklypo teisinė registracija atlikta vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-02 sprendimu Nr.2.8-85-9835. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, sklypo ribas kaimyninių sklypų savininkai suderino, žemėtvarkos skyrius patvirtino žemės sklypo plano atitikimą kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektui. Žemėtvarkos projekte suprojektuotas privažiavimas prie sklypo, per kaimyninį laisvo valstybinio fondo žemės sklypą. Realiai privažiuoti prie žemės sklypo negali, nes siekiant sutvarkyti ir įrengti įteiktuose dokumentuose pažymėtą privažiavimo prie sklypo kelią, jai buvo paaiškinta, kad privažiavimo prie sklypo nėra. Dėl susidariusios situacijos kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių ir 2010-09-15 gavo atsakymą, kad privažiuoti prie savo sklypo negali, nes kaimyninio sklypo savininkei J. V. nuosavybės teisės į 1,20 ha žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) atkurtos apskrities viršininko administracijos 2001-05-24 sprendimu Nr. 85-4967 pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities 2000-08-23 įsakymu Nr. 2815-85. L.V. nuosavybės teisės atkūrimo dokumentuose žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) joks kelias nesuprojektuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad žemėtvarkos skyrius nenurodo, kad J.V. žemės sklype būtų buvęs suprojektuotas servitutinis ar savininkei nuosavybės teise nepriklausantis kelias, kurio plotas neįskaičiuojamas į J.V.nuosavybės teise priklausantį žemės sklypo plotą. Žemėtvarkos skyrius rašte nurodo, kad 4 metrų pločio kelias suprojektuotas tarp 203-1 ir 123-2 sklypų. Tokiu būdu J.V. žemės sklypo dokumentuose duomenų apie esantį kelią ir neturėtų būti: 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias tarp J. V. žemės sklypo Nr. 203-1 (žemės sklypo numeris žemės reformos žemėtvarkos projekte) ir B. I. ir A. D. žemės sklypo Nr. 123-2, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šalčininkų rajone buvo suprojektuotas pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto papildymą patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2003-09-29 įsakymu Nr. 4733-S5, t.y. po to, kai J. V. buvo atkurtos nuosavybės teises į žemę. Žemėtvarkos skyrius nurodo, kad vadovaujantis LR Žemės ir miškų ūkio ministerijos1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 20.3.2. punktu, jeigu ne prie visų žemės sklypų yra privažiuojamieji keliai, pakviečiami žemės sklypų savininkai ir pasiūloma jiems sudaryti tarpusavio sutartį dėl reikalingo kelio servituto nustatymo jų nuosavybės valdomuose žemes sklypuose. J. V. buvo pasiūlyta nustatyti kelio servitutą žemės sklype, Šalčininkų rajono žemėtvarkos 2010-01-20 gavo J. V. raštišką atsisakymą dėl kelio servituto nustatymo 1,20 ha žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Šalčininkų rajone. Tai reiškia, kad kelias per minėtą žemes sklypą leidžiantis prieiti ir privažiuoti prie žemės sklypo gali būti nustatytas tik teismine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad žemėtvarkos institucijos nurodo žemėtvarkos projektų rengimo metodiką, kuri galiojo žemėtvarkos projekto tvirtinimo metu formuojant sklypus tiek kaimynams, tiek pareiškėja, todėl visiškai neaišku kodėl sklypai suprojektuoti taip, kad prie jo nėra privažiavimo. Tuo labiau, jei kelias per J.V. žemės sklypą nesuprojektuotas ir turėjo būti tarp žemės sklypų, žemėtvarkos skyrius privalomai turėjo nurodyti ar kadastro vietovėje buvo norminiu aktu patvirtintas kelių tinklas ir kodėl šie keliai nebuvo pažymėti vietoje. LR žemės ūkio ministro 2009-08-10 įsakymu Nr. 3D-580 patvirtintos žemės reformos žemėtvarkos projektų valstybinės ekspertizės taisyklės. Jei žemėtvarkos skyrius, turėdamas teisę atlikti žemės naudojimo patikrą to nepadarė ir negalėjo atsakyti kodėl taip buvo suprojektuoti sklypai, pareiškėjos manymu turėjo būti sprendžiamas projekto ekspertizės klausimas, idant būtų galima nustatyti kas kaltas dėl tokios situacijos. Šie ginčo klausimai nebuvo išspręsti. Šalčininkų žemėtvarkos skyrius nusprendė kviesti gretimų Žemės sklypų savininkus t.y. G. K. ir S. V., B. I. ir A. D. ir pasiūlyti jiems nustatyti kelio servitutą jų nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose. Apie gretimų žemes sklypų savininkų apsisprendimą dėl kelio servituto nustatymo žemėtvarkos skyrius įsipareigojo informuoti papildomai ir 2011-03-07 raštu Nr.43SD-164 informavo, kad (duomenys neskelbtini) kaime nustatyti servitutą buvo pasiūlyta per S. V. ir G. K. žemės sklypą, tačiau jos raštiškai atsisakė, kad per joms nuosavybės teise priklausanti žemės sklypą būtų nustatytas kelio servitutas. Mano, kad priimti sprendimai neatitinka jokių norminių aktų reikalavimų, ruošiant, tvirtinant ir realizuojant kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, nes visuose norminiuose aktuose, reglamentuojančiuose žemėtvarkos projekto paruošimą ir tvirtinimą, yra reikalavimas numatyti ir suprojektuoti privažiavimą prie kiekvieno žemės sklypo, kas ir buvo numatyta pareiškėjai pateiktuose žemės gražinimo dokumentuose. Žemėtvarkos skyrius 2010-12-08 raštu Nr.17-237 informavo, kad skundas dėl kelio servituto nustatymo išnagrinėtas ir pabrėžė, kad nurodytos aplinkybės buvo išnagrinėtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus ir pateikti atsakymai 2010-09-15 ir 2010-10-21 raštuose Nr. 7-81 ir 7-149, kuriuose žemėtvarkos skyrius nurodo, kad nuosavybės teisės į 0,30 ha žemės sklypą, projekto plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Šalčininkų rajone, atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-02 sprendimu Nr. 2.8-85-9835 pagal Vilniaus apskrities viršininko 2003-09-29 įsakymu Nr. 4733-25 patvirtintą Tetėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Manytina, kad patvirtinant projektą žemės sklypai turėjo būti suprojektuoti taip, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimas. Paaiškinimai, kad sklypai suformuoti anksčiau ar vėliau, neturėtų turėti įtakos susisiekimo tinklui ir tinkamam privažiavimui prie sklypų. Tačiau ši faktinė aplinkybė akcentuojama kaip priežastis, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyti kelio servitutą be gretimų žemės sklypų savininkų sutikimų (sandorių) nėra galimybės, kadangi priešingu atveju nepagrįstai būtų apribotos žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės, nors nenurodo, kad valstybinės institucijos sprendimais kelis kartus pažeistos žemės sklypo savininko teisės. Žemėtvarkos skyrius nurodo, kad nustačius, kad ne prie visų žemės sklypų yra suprojektuoti privažiuojamieji keliai, yra taikomas LR Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos 20.3.2. punktas, pagal kurį žemėtvarkos skyrius, tuo atveju, kai šalia žemės sklypo nėra laisvos valstybinės žemės fondo Žemės ar žemės sklypų, į kuriuos nuosavybės teisės dar nėra atkurtos (Metodikos 20.3.1.1. ir 20.3.1.2. punktai), pakviečia žemės ar miško savininkus, valstybinės žemės patikėtinius ir pasiūlo jiems sudaryti tarpusavio sutartį dėl reikalingo kelio servituto nustatymo jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomuose žemės ar miško sklypuose. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šie veiksmai atliekami žemėtvarkos projekto rengimo metu. Kaip projektą patvirtinusi institucija pažymi, projektas dėl ginčo žemės sklypų patvirtintas dviem etapais. Antrojo etapo metu, formuojant žemės sklypą pareiškėjai, visi nurodyti veiksmai ir turėjo būti atlikti. Nesant galimybės išspręsti privažiavimą prie žemės sklypo, taip suprojektuotas žemės sklypas ( tame tarpe žemėtvarkos projekto dalis) patvirtinti galėjo būti. Atkreiptinas dėmesys, kad pats žemėtvarkos skyrius nurodo, kad šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo yra laisvas valstybinio žemės fondo sklypas. Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius pasiūlė gretimo žemės sklypo Nr. 203-1 savininkei J. V. šiai nuosavybės teise valdomame žemės sklype nustatyti kelio servitutą, vesiantį iki laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypo. 2010-02-20 ir 2010-06-14 raštais J. V. Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių informavo, jog atsisako, kad jai priklausančiame žemės sklype būtų suprojektuotas bendro naudojimo kelias ar nustatytas kelio servitutas. Žemėtvarkos skyriaus duomenimis pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus. J. V. žemės sklype kelias, vedantis iki laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypo, nebuvo suprojektuotas. Žemėtvarkos skyrius nurodo, kad jei bendro naudojimo kelias J. V. žemės sklype ir būtų nustatytas bei įrengtas, būtų sudėtinga įrengti kelią, vedantį per laisvos valstybinės žemės fondo žemę iki žemės sklypo, kadangi valstybinės žemės sklypą kerta šaltinio vaga, kuri yra apaugusi medžiais. Darytina išvada, kad žemėtvarkos skyriaus specialistai nutarė, kad privažiavimas prie pareiškėjai priklausančio žemės sklypo iš vis nereikalingas. 2002 metais (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai A.D., B. I., S.M., H.V., G.K., S.V. kreipėsi į seniūniją prašydami, kad (duomenys neskelbtini) kaimo plotas, kuriame yra vienintelis kaimo geriamo vandens šaltinis, būtų paliktas bendram ir laisvai prieinamam gyventojų vartojimui. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2003-02-26 kreipėsi į žemėtvarkos institucijas su prašymu, kad žemės plotas, kuriame yra vandens šaltinis, būtų paliktas bendram ir laisvai prieinamam kaimo gyventojų vartojimui. Šis žemės plotas priskirtas valstybinio fondo žemei. 2010-09-27 skundu S. V. ir pareiškėja D.V. kreipėmsi į Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių, kad neturi galimybės prieiti prie (duomenys neskelbtini) kaimo šaltinio. 2010-10-19 Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus atstovai su kadastrinės vietovės projekto autore bei (duomenys neskelbtini) seniūnu surašė aktą, kad kelias privažiavimui prie sklypo ir šaltinio (šaltiniai yra valstybiniame žemės sklype, kuris liko be privažiavimo) nereikalingas ir nurodė, kad sprendžiant privažiavimo prie žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) klausimą, reikia nustatyti kelio servitutą per H. K. ir S. V. žemės sklypą, o nesusitarus su kaimynais dėl kelio servituto nustatymo, privažiavimas gali būti nustatytas tik teismine tvarka. Aktą pasirašė ir dalis kaimo gyventojų. 2010-10-19 išvykos į (duomenys neskelbtini) kaimą metu nustatyti kelio servitutą buvo pasiūlyta gretimų žemės sklypų savininkams A. D., B. I., H. K., S. V. ir 1. M. V. Taip pat vietoje padaryta išvada, jog kelią tinkamiausia ir tikslingiausia būtų įrengti H. K. ir S. V. žemės sklype. Žemėtvarkos skyrius, klausdamas žemės sklypų savininkų ar kaimo bendruomenės nuomonės dėl kelio poreikio, net nepaklausia apie pareiškėjos galimybes įsirengti kelią per valstybinę žemę ir praktiškai nutaria, kad privažiavimas prie žemės sklypo yra pareiškėjos asmeninis reikalas, nors be privažiavimo suprojektuoti žemės sklypo žemės reformos žemėtvarkos projekte nebuvo galima. 2011-02-07 raštu Nacionalinė žemės tarnyba informavo, kad nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-02 sprendimu Nr. 2.8-85-9835 atkuriant nuosavybės teisės į 0,30 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., prie šio sklypo nebuvo numatytas privažiavimo kelias. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, kad pareiškėja pasirašydama sutikimą dėl suprojektuoto ir ženklinto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasirašydama 2004-05-03 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte bei 2004-05-06 žemės sklypo plane, nors ir žinodama apie dokumentuose pažymėtą privažiavimo kelią, turėjo numatyti, kad privažiavimo prie pareiškėjai priklausančio sklypo nebus, nes nuosavybės teisės į 0,30 ha žemės sklypą atkurtos 2004 m., tuo tarpu nuosavybės teisės į gretimus žemės sklypus buvo atkurtos anksčiau, t. y. 1998-2001 metais. Kadangi valstybinės institucijos nurodė, jog kelio servitutas yra reikalingas asmeninėms reikmėms, t. y. įvažiuoti į žemės sklypą, kurį nuosavybės teise valdo, o ne bendram naudojimui, šiuo metu kelio servitutą nustatyti administraciniu aktu nėra galimybės. Šiuo atveju privažiavimas prie suprojektuoto žemės sklypo ir buvo siejamas su privažiavimu prie valstybiniame žemės sklype esančio šaltinio. Ir tokiu atveju neišsprendus šio klausimo, liks neišspręstas ir privažiavimo prie pareiškėjos žemės sklypo klausimas. Nei žemėtvarkos skyrius, nei Nacionalinė žemės tarnyba nenurodė, kodėl nebuvo laikomasi žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos reikalavimo, kad prie kiekvieno projektuojamo žemės sklypo turi būti privažiavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (a.b Nr. A143 - 753/2009, Nr. A556 - 1791/2008) formuoja teismų praktiką dėl gero viešojo administravimo principo taikymo. Jei kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius padarė klaidas, kurių pasekmėje žemės sklypo savininkas privalo savarankiškai nustatinėti servitutinius kelius, nuosavybės teisių atkūrimo procese pretendentas turi būti apie tokią situaciją informuotas. Servitutinio kelio nustatymas gali būti susijęs su papildomomis išlaidomis, papildomais įsipareigojimais ir t.t.. Tokiu atveju iškyla nuostolių atlyginimo klausimas. Nacionalinė žemės tarnyba rašte nurodo apie dabartinę galimybę administraciniu aktu nustatyti servitutą, bet netiria aplinkybių, kodėl ir dėl kieno klaidų atsirado tokia situacija ir kaip tas klaidas galima ištaisyti, o jų neištaisius kaip kompensuoti pretendentui dėl suprojektuoto be privažiavimo žemės sklypo. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų žemėtvarkos skyrius atsiliepime ( b.l.56-60) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad išnagrinėję pareiškėjos patikslintame skunde išdėstytas aplinkybes bei kartu su skundu pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškia, jog su pateikto patikslinto skundo reikalavimais nesutinka. Iš nuosavybės teisių atkūrimo ir kadastrinių matavimų bylų matyti, kad nuosavybės teisės į 0,30 ha žemės sklypą, projekto plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Šalčininkų r., buvo atkurtos pareiškėjai D. V. ekvivalentine natūra Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-02 sprendimu Nr. 2.8-85-9835 pagal Vilniaus apskrities viršininko 2003-09-29 įsakymu Nr. 4733-85 patvirtintą Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos Žemėtvarkos projekto papildymą. Pareiškėjos sklypui kelio servitutas nebuvo nustatytas. Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, pareiškėjos prašymu buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-08-02 įsakymu Nr. 14459-(85) (patikslintas žemės sklypo plotas - 3073 kv. m). Pagal žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą, 3073 kv. m žemės sklypas gretimybe 1-2 ribojasi su žemės sklypu, projekto plane pažymėtu Nr. 116-1, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybe 2-3 - su 0,09 ha laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybe 3-4 - su žemės sklypu, projekto plane pažymėtu Nr. 399. kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybe 4-1 - su žemės sklypu, projekto plane pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) iš dešinės pusės ribojasi su žemės sklypu, projekto plane (duomenys neskelbtini) (šiuo metu - (duomenys neskelbtini)). Nuosavybės teisės į 1,20 ha žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atkurtos J. V. natūra Vilniaus apskrities viršininko 2001-05-24 sprendimu Nr. 85-4967. Šiam žemės sklypui projekte kelio servitutas ar bendro naudojimo kelias nebuvo nustatytas. Žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje J. V. prašymu buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2010-11-10 įsakymu Nr. Ž-43-472. Matavimų metu buvo nustatyta, kad J. V.žemės sklypą sudaro 5469 kv. m žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 6806 kv. m žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas -12275 kv. m. Nuosavybės teisės į 0,23 ha žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3,67 ha žemės sklypą (Nr. 123-1), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atkurtos B. I. ir A. D. natūra Vilniaus apskrities viršininko 1999-05-13 sprendimu Nr. 85-2582. Žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servitutas ar bendro naudojimo kelias nebuvo nustatytas. Žemės sklypui (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) - teisė kitiems asmenims naudotis 4 ir 6 metrų pločio keliais. Šiuo metu žemės sklypai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso L. G., I. D. ir B. I. Nuosavybės teisės į 0.69 ha žemės sklypą (Nr. 116-1), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atkurtos M. V. natūra Vilniaus apskrities viršininko 1998-10-02 sprendimu Nr. 85-1996. Žemės sklypui buvo nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis daiktas) teisė kitiems asmenims naudotis 6 metrų pločio keliu (privažiavimas prie B. I. ūkinio pastato, esančio šiame žemės sklype). Šiuo metu žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso S. V. ir G. K. Nuosavybės teisės į 2,00 ha žemės sklypą (Nr. 202-1), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atkurtos I.V. natūra Vilniaus apskrities viršininko 2001-11-10 sprendimu Nr. 85-5835. Kelio servitutas šiam žemės sklypui nebuvo nustatytas. Šiuo metu žemės sklypas nuosavybės teise priklauso I. M. V .Nuosavybės teisės į 1.75 ha žemės sklypą (Nr. 399), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos I. D. natūra Vilniaus apskrities viršininko 2001-12-10 sprendimu Nr. 85-5929. Kelio servitutas šiam žemės sklypui nebuvo nustatytas. Šio žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje I. D. prašymu buvo patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-06-05 įsakymu Nr. 9123-(85) (patikslintas žemės sklypo plotas - 17902 kv. m).Taigi matyti, kad nuosavybės teisės į gretimus žemės sklypus buvo atkurtos anksčiau, nei nuosavybės teisės į pareiškėjai priklausantį 0,30 ha žemės sklypą (2004 metais). Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-08-23 įsakymu Nr. 2815-85, pravažiavimo kelias tarp J. V. ir B. I. ir A. D. žemės sklypo iki valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo numatytas. Šis pravažiavimo kelias buvo suprojektuotas Vilniaus apskrities viršininko 2003-09-29 įsakymu Nr. 4733-85 patvirtintame Šalčininkų rajono Tetėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, kuriame taip pat buvo suprojektuotas ir pareiškėjos žemės sklypas. Kadangi pravažiavimo kelias buvo projektuotas jau tuo metu tarp privačios žemės sklypų ir jų sąskaita, toks kelias be žemės sklypų savininkų leidimų, kurie ir nebuvo gauti, atsakovo nuomone, negalėjo būti projektuojamas. Neginčija, kad kiekvienas žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas žemės sklypas turi turėti esamus ar suprojektuotus privažiavimo kelius arba reikalingus kelio servitutus.Tačiau neatmetama galimybė, jog žemės reformos metu gali kilti ir tokių situacijų, kuomet dėl nuolatinės privatizuotinos laisvos valstybinės žemės ploto ir ribų apskaitos žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotam privačiam žemės sklypui nebus numatytas pravažiavimo kelias ar reikiamas kelio servitutas. Šiuo atveju turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau Metodika) 20.3.2. punkto nuostatos, pagal kurias Žemėtvarkos skyrius, tuo atveju, kai šalia projektuojamo privačios žemės sklypo nėra laisvos valstybinės žemės fondo žemės ar žemės sklypų, į kuriuos nuosavybės teisės dar nėra atkurtos (Metodikos 20.3.1.1. ir 20.3.1.2. punktai), pakviečia žemės ar miško savininkus, valstybinės žemės patikėtinius ir pasiūlo jiems sudaryti tarpusavio sutartį dėl reikalingo kelio servituto nustatymo jų nuosavybės ar patikėjimo teise valdomuose žemės ar miško sklypuose. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos žemės sklypas gretimybėmis 1-2, 3-4 ir 4-1 ribojasi su privačios žemės sklypais, o gretimybe 2-3 - valstybinės žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau vien tik šiame valstybiniame žemės sklype nėra tikslinga projektuoti pravažiavimo kelią iki pareiškėjos žemės sklypo ar nustatyti kelio servitutą, kadangi toliau nuo valstybinio žemės sklypo vėl seka privačios žemės sklypai. Todėl vykdydamas aukščiau nurodytas Metodikos nuostatas Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius 2010-01-08 ir 2010-02-11 raštais Nr. 7-10 ir Nr. 7-53 pasiūlė gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei J. V. šios žemės sklype nustatyti kelio servitutą, vesiantį nuo bendro naudojimo kelio iki valstybinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau 2010-02-20 ir 2010-06-14 rašytinais atsisakymais J. V. Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių informavo, jog atsisako, kad jos žemės sklype būtų suprojektuotas bendro naudojimo kelias ar nustatytas kelio servitutas. Kelio servituto nustatymo gretimuose žemės sklypuose klausimas buvo nagrinėjamas 2010-10-19 išvykos į (duomenys neskelbtini) kaimą metu. Kadangi J. V. nustatyti kelio servitutą jos žemės sklypui atsisakė, o B. I. ir A. D. žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei S. V. ir G. K. žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelio servitutas - teisė kitiems asmenims naudotis 6 metrų pločio keliu, tai yra teisė nuo bendro naudojimo kelio privažiuoti prie B. I. ūkinio pastato, esančio S. V. ir G. K. žemės sklype, jau buvo nustatytas ankstesniais Vilniaus apskrities viršininko sprendimais, vietoje buvo padaryta išvada, jog kelio servitutą tinkamiausia ir tikslingiausia būtų nustatyti G K. ir S. V. žemės sklypui. Todėl vykdydamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-02-07 sprendime Nr. 1 SS-(8.5)-278 nurodytus įpareigojimus Šalčininkų žemėtvarkos skyrius 2011 -02 -17 raštais Nr. 43SD-104 ir Nr. 43SD-105, pridėjus kelio servituto nustatymo schemą, pasiūlė S. V. ir G. K. jų žemės sklypui nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę D. V. bendro naudojimo kelio patekti į savo žemės sklypą. Tačiau S.V. ir G. K. 2011-02-28 ir 2011-03-02 raštais informavo, jog atsisako, kad jų žemės sklypui būtų nustatytas kelio servitutas. Šalčininkų žemėtvarkos skyrius nustatyti kelio servitutą pasiūlė ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams L.G., I. D. ir B. I., tačiau šių asmenų atsakymas dar nėra gautas. Patikslintame skunde pareiškėja prašo teismo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos nustatyti kelio servitutą iki valstybinės žemės sklypo, nurodo, jog šis žemės sklypas yra bendro naudojimo, kadangi jame yra šaltinis, kaimo gyventojų poreikiams tenkinti. Žemės servitutų nustatymo administracinių aktų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės. Pagal Taisyklių 2 punktą žemės servitutai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatomi 1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti; 2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudoti; 3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis važiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudoti valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendro naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti; 5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems pagal žemės konsolidacijos projektą. Nagrinėjamu atveju kelio servitutas administraciniu aktu galėtų būti nustatytas privačios žemės sklypams tik tuo atveju, jei 0,09 ha valstybinės žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), gretimybe 2-3 besiribojančiam su pareiškėjos žemės sklypu, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto nuostatomis, būtų suteiktas neprivatizuotino žemės sklypo statusas.Tačiau valstybinės Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas tiek 2000-08-23 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtintame Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, tiek vėlesniuose 2003 ir 2007 šio projekto papildymuose priskiriamas laisvos valstybinės žemės fondui, tai yra suteikiant galimybę šį plotą privatizuoti. Apie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrimą laisvam fondui 2003-03-06 raštu Nr. 5-118 buvo informuotas ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas, kuomet šis 2003-02-26 prašymu kreipėsi į Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrių dėl šaltinio priskirimo bendram (duomenys neskelbtini) kaimo naudojimui. Pažymėtina ir tai, jog Šalčininkų rajono savivaldybės taryba dėl šio žemės sklypo pripažinimo būtinu visuomenės poreikiams ir jo įtraukimo į neprivatizuotinų sklypų sąrašą į Šalčininkų žemėtvarkos skyrių nesikreipė. Be to, (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai pareiškė nuomonę, jog bendro naudojimo kelias iki šaltinio, esančio laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklype, nėra reikalingas, tai patvirtino parašais 2010-10-19 surašytame Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus akte (išskyrus S. V.). Taigi nagrinėjamu atveju kelio servitutą siekiama nustatyti ne bendriems kaimo gyventojų, o privatiems interesams tenkinti. Kita vertus, jei bendro naudojimo kelias ar kelio servitutas J. V. ar L. G., I. D. ir B. I. žemės sklypams ir būtų suprojektuotas esant šių žemės sklypų savininkų leidimui, būtų faktiškai sudėtinga protingomis ir būtinomis išlaidomis įrengti pravažiavimo kelią, vedantį toliau per valstybinės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) iki D. V. žemės sklypo, kadangi valstybinės žemės sklypą kerta jau anksčiau minėto šaltinio vaga, kuri, be to, yra apaugusi ir medžiais. Pareiškėja, prašydama teismo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos nustatyti kelio servitutą iki valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kartu prašo teismo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą viršyti kompetenciją ir atlikti neteisėtus veiksmus, tai yra pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnio ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2 punkto nuostatas, be privačios žemės savininkų sutikimo ar teismo sprendimo apriboti gretimų žemės sklypų savininkų nuosavybės teises į žemės sklypus. Šalčininkų žemėtvarkos skyrius dalyvavo derybose kelio servituto nustatymo žemės sklypams, besiribojantiems su pareiškėjos žemės sklypu, kadangi su gretimais žemės sklypo savininkais kompromiso pasiekti iki šiol nepavyko, nagrinėjamu atveju Šalčininkų žemėtvarkos skyrius neturi teisės administraciniu aktu nustatyti servituto ar CK 4.126 straipsnio tvarka savo iniciatyva kreiptis į teismą ir reikšti ieškinį dėl kelio servituto nustatymo. Apie galimybę nustatyti servitutą teismo sprendimu, kuomet žemės sklypų avininkai nesusitaria, pareiškėja buvo informuota 2010-09-15, 2010-10-21, 2010-12-08. 2011-02-07 ir 2011 -03-07 raštais Nr. 7-81, Nr. 7-149, Nr. 7-237, Nr. lSS-(8.5)-278 ir Nr. 43-SD-l 64.