- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- ATP-169-354/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00122-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. Š. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimo, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 str., ir nubaustas 1350 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios E. Š., konfiskavimu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nubaustas už tai, kad 2015 m. vasario 19 d., apie 18 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – E. Š. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. Š. prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti – netaikyti jam priklausančios transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Skunde apeliantas nurodo, kad automobilio konfiskavimas yra neproporcingai griežta administracinė nuobauda, dėl kurios labai nukentėtų jo šeima. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į R. M. asmenybę teigiamai apibūdinančius duomenis: R. M. už vairavimą, esant neblaiviam, baustas gana seniai – 2005 metais, nustatyta R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, R. M. neteistas, dirba, be to, jo šeima verčiasi sunkiai.
Apeliantas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstai kategoriškas išvadas apie tai, kad jis leido neblaiviam R. M. vairuoti. Apeliantas pažymi, kad jis matė, jog R. M. gimtadienio šventės metu negeria po lygiai su kitais svečiais, todėl, kai jis pasisiūlė parvaryti jo automobilį, o ne laukti, kol ateis draugas, jis tiesiog neprieštaravo. Teigia, kad buvo gerokai apsvaigęs, todėl atrodė, kad R. M. būsena leidžia jam vairuoti, tiksliai nežinojo, ar R. M. turi ar neturi teisę vairuoti, tik kažkada girdėjo, kad pastarasis turėjo nemalonumų su policija. Pabrėžia, kad tai, jog R. M. neturėjo teisės vairuoti, sužinojo iš bylą nagrinėjusios teisėjos.
Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad konfiskuotas automobilis yra vienintelė jo šeimos transporto priemonė, automobilis reikalingas važiuoti į darbą, mokyklą, nuvežti mamą pas gydytojus, paskolos už automobilį dar nėra baigęs grąžinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius prašo Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje palikti nepakeistą.
Atsiliepime teigiama, kad teismas, skirdamas papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą ribų neperžengė. Nurodoma, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Joniškio rajono apylinkės teisme nustatyta, jog E. Š. žinojo apie tai, kad R. M. buvo neblaivus ir neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Pažymima, kad E. Š. apeliacinio skundo teiginys: „...aš buvau gerokai apsvaigęs, todėl man atrodė, kad R. M. būsena leidžia jam vairuoti...“, rodo, kad E. Š. elgėsi neatsakingai ir neapgalvotai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui tikslu jį nubausti ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Byloje surinkti ir skundžiamame nutarime išdėstyti įrodymai patvirtina, kad R. M. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos apylinkės teismo nustatytos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės, R. M. atsakomybės ir kaltės klausimas, tačiau nesutinkama su teismo paskirta papildoma ATPK 129 str. sankcijoje numatyta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 129 str. sankcija imperatyviai neįpareigoja taikyti papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, tačiau, paprastai, transporto priemonė konfiskuojama, kai nustatoma, jog transporto priemonė buvo administracinės teisės pažeidimo įrankiu ir konfiskuojama nepriklausomai nuo to, kam ji nuosavybės teise priklauso. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo apeliantui priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Šioje byloje nustatyta, kad E. Š. tikslingai R. M. perdavė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Pažymėtina, kad automobilio savininkas taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl kilusių negatyvių padarinių, atsiradusių dėl jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. reglamentuoja reikalavimus transporto priemonių savininkams ir valdytojams. Minėto straipsnio 1 d. nustatyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Iš surinktų įrodymų, E. Š. skunde išdėstytų argumentų akivaizdu, jog apeliantas savo automobilį davė parvairuoti E. Š., kuris buvo girtas ir neturėjo teisės vairuoti. E. Š. skunde teigia, kad tinkamai neįvertino E. Š. būsenos, nežinojo, kad šis neturi teisės vairuoti. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, E. Š., kaip rūpestingas automobilio savininkas, prieš perduodamas savo automobilį R. M., turėjo įvertinti tą aplinkybę, jog šventės metu, kaip nurodo pats apeliantas, R. M., nors ir ne tiek daug kiek kiti svečiai, tačiau vartojo alkoholį, ir, žinodamas, kad R. M. yra turėjęs nemalonumų su policija, išsiaiškinti, ar R. M. apskritai turi teisę vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju pripažįstama, kad E. Š. elgėsi atsainiai jam priklausančio turto atžvilgiu ir neatsakingai visuomenės interesų požiūriu, todėl apeliantui ir jo šeimai kilusios neigiamos pasekmės nėra pagrindas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.
Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Tretiesiems asmenims, šiuo atveju E. Š., priklausančio daikto, kuris buvo minėto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinių santykių sureguliavimas ATPK 26 str. 1 d. nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudoja automobilį, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, tačiau, kaip minėta, tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog teismas neatsižvelgė į teigiamai R. M. apibūdinančias aplinkybes, pažymėtina, kad iš skundžiamo 2015 m. kovo 5 d. nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė tiek į R. M. atsakomybę sunkinančią, tiek į lengvinančią aplinkybes, įvertino R. M. asmenybę ir pagrįstai paskyrė viršijančią sankcijos vidurkį baudą su transporto priemonės konfiskavimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. M. ne kartą baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint teisės, 2014 m. nubaustas už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino, taip pat baustas ir už vairavimą esant neblaiviam (8–11 b. l.). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie R. M. šeimos turtinę padėtį. Taigi, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad R. M. paskirta didesnė nei sankcijos vidurkis bauda su transporto priemonės konfiskavimu yra per griežta nuobauda.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.