Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-05-27 · Civilinė byla Nr. 2A-307-360/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-27
Bylos Nr.
2A-307-360/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas
O. G.
Ieškovas
J. J.
Advokatai
Arūnas Skuolevičius
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas S. KatauskasTeisėjas M. Martinaitis
Civilinė byla Nr. 2A-307-360/2009Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 35.4; 116.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui, atsakovei O. G., apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei O. G. dėl žemės pirkimo–pardavimo preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi ir nuosavybės teisės patvirtinimo teismine tvarka bei ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-10-13 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė pripažinti pagrindine 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „Klevas“, Klaipėdos r., pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2006-08-07 tarp J. J. ir O. G.; patvirtinti ieškovo nuosavybės teises į 0,0600 ha nupirktą žemės sklypą, priteisti visas išlaidas. Nurodė, kad 2006-08-07 tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta dvišalė sutartis dėl žemės sklypo, esančio SB „Klevas“, Klaipėdos rajone, pirkimo už 15 000 Lt. Pagal sutartį ieškovas atsakovei per kelis kartus sumokėjo 14 000 Lt dydžio sumą už žemės sklypą. Atsakovė įsipareigojo žemės sklypą parduoti įformindama pirkimo–pardavimo sandorį įstatymo nustatyta tvarka iki 2006-12-31, vėliau šalių sutikimu terminas buvo pratęstas iki 2007-03-01. Pažymi, kad jis sklypą valdo nuo 2006-09-30, kai sumokėjo 12 000 Lt, per šį laikotarpį į sklypą buvo įvesta elektra, ieškovo užsakymu ir lėšomis pradėtas namo sklype projektavimas, iš viso atsakovei sumokėjo 14 000 Lt ir 1 000 Lt už elektrą. Atsakovė vengia sudaryti notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2008-10-13 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 42,05 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įtekimu, valstybei. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pripažino, kad tarp šalių 2008-08-07 buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kuri negali būti patvirtinta LR CK 1.93 str. 4 d. pagrindu, todėl ieškovo reikalavimai atmestini.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 200-10-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB „Klevas“, Klaipėdos r., pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2006-08-07 tarp J. J. ir O. G., pagrindine bei patvirtinti ieškovo nuosavybės teisę į 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esantį SB „Klevas“, Klaipėdos r.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad sudaryta sutartis negali būti patvirtinta LR CK 1.93 str. 4 d. pagrindu. Apelianto nuomone, egzistuoja visi LR CK 1.93 str. 4 d. nurodyti pagrindai, sumokėta sutarta suma, daiktas perduotas valdyti ieškovui. Ieškovo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad ginčo sklypas perduotas ieškovui. Paaiškina, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai yra leidžiami įstatymo, pagrįsti įrodymais, todėl turėjo būti patenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-10-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šalys sutarė notarinę ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti iki 2006-12-30. Paaiškina, kad po šio termino šalių pareiga sudaryti sutartį baigėsi, todėl niekas negali priversti sudaryti sutartį. Atsakovės nuomone, notarinė sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, nes jis nesumokėjo visos sutartos sumos nustatytu laiku. Paaiškina, kad ieškovas nepradėjo valdyti ginčo sklypo, nes nebuvo pasirašyta žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymi, kad šiuo metu yra grąžinusi ieškovo sumokėtus pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 0,0600 ha (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis SB „Klevas“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso O. G. (t. I. b. l. 7). Iš šalių sudarytos 2006-08-07 dvišalės sutarties nustatyta, kad atsakovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti, o ieškovas (pirkėjas) įsipareigojo nupirkti (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį SB „Klevas“, už 15 000 Lt (t. I. b. l. 6). Pagal sudarytos sutarties 2 p. šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2006-12-30 pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį notarų kontoroje. Ieškovas sutarties surašymo metu atsakovei davė 7 000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į parduodamo sodo kainą. Sudarytoje sutartyje padaryti įrašai liudija, kad po sutarties sudarymo ieškovas 2006-09-30 atsakovei dar sumokėjo 5 000 Lt, 2006-12-03 – 2 000 Lt, t. y. iš viso buvo sumokėta 14 000 Lt. Sutartu laiku sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl sutarties pripažinimo pagrindine.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutarties kvalifikavimo, t. y. sudaryta sutartis yra preliminarioji ar pagrindinė. Teisėjų kolegija nurodo, kad kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, ypač objektyvieji kriterijai – protingumo ir sąžiningumo (LR CK 6.193 str. 1 d.), kurių taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, pasinaudojant gana neryškiais preliminariosios ir pagrindinės sutarties skirtumais.

Pagal konkrečios sutarties turinį galima nuspręsti, pripažinti šią sutartį preliminariąja sutartimi ar kvalifikuoti joje įtvirtintą susitarimą kaip pagrindinę sutartį. Iš LR CK 6.165 str. įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, nes toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą. Tuo tarpu pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie patys turi vertybės reikšmę, arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai. Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Pagrindinėje sutartyje jos šalys arba viena iš šalių visuomet turi ir subjektinę teisę į tokį objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu (pvz. būsimo daikto pirkimo–pardavimo sutarties atveju). Taigi preliminarioji sutartis yra sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, t. y. sutartis, iš kurios kyla šalių prievolė joje aptartomis sąlygomis sudaryti pagrindinę sutartį. Nustatant, ar gali būti šalių susitarimas kvalifikuojamas kaip pagrindinė sutartis ar ne, esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslai, sutarties objekto formavimo specifika.

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys tarėsi dėl sodo sklypo pirkimo–pardavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, reikšmingos aplinkybės, susijusios su sklypo kainos mokėjimu bei dydžiu. Ieškovo teigimu, jis sumokėjo visą sutartą sumą, o atsakovė ginčija sumokėtos sumos dydį. Kadangi su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė pateikė ir banko mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina 13 958 Lt sumokėjimą, darytina išvada, kad šalis pripažįsta, kad vykdydamas sutartį ieškovas sumokėjo bent 93 proc. sutartos sumos. Vadovaujantis LR CK 6.165 str. preliminariosios sutarties sudarymo metu nėra draudžiama atlikti piniginių mokėjimų. Tačiau kai viena šalis kitai šaliai sumoka daikto kainą ar jos dalį, o ši perduoda pagrindinės sutarties objektą valdyti kitai šaliai, tai, paprastai, galima teigti, kad sudaryta pagrindinė sutartis, nes šalys atliko būtent tuos veiksmus, kurie būdingi pagrindinei sutarčiai (LR CK 6.309 str. 1 d.). Todėl nusprendžiant, kokią sutartį – preliminariąją ar pirkimo–pardavimo – sudarė šalys, lemiamą reikšmę turi daikto valdymas. Išaiškintina, kad pagal LR CK 6.309 str. valdymas turi būti suprantamas plačiąja prasme, t. y. kaip faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino šią sampratą nurodęs, kad šalys nesilaikė LR CK 6.398 str. reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių nuspręsti, ar ieškovas valdė sklypą. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nevisiškai ištyrė, apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus duomenis negali šių aplinkybių ištirti. Pažymėtina, kad tik nustačius visas bylos aplinkybes, galima teisingai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius ir tinkamai taikyti materialinės teisės normas.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes bei neteisingai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą neatskleidė bylos esmės, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybės ir pagal esamą bylos medžiagą apeliacinės instancijos teisme negalint iš esmės išnagrinėti šalių ginčo, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-10-13 sprendimas naikintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-10-13 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėŽydrūnas Bertašius