Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu (vaizdo konferencijos) būdu naudojant programą „ZOOM“, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Citadele faktoringas ir lizingas“ ieškinį atsakovei UAB „Lomita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės atstovas O.Ž. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovė nesutinka su sprendimo vykdymo išdėstymu net ir trumpesniam terminui, kadangi nori greičiau baigti bylą. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo galima tartis ir vykdymo procese.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, bylą nagrinėjantis teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta.

Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinio reikalavimus pripažįsta, šis ieškinio pripažinimas imperatyvių teisės normų nepažeidžia.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. ieškovė UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ su atsakove UAB „LOMITA“ sudarė Lizingo sutartį Nr. 201808F-1815, pagal kurią Lizingo gavėjas įsipareigojo mokėti ieškovei mėnesines lizingo įmokas už lizinguojamą turtą - transporto priemonę Volkswagen Passat, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas). Ieškovė lizingo sutarties pagrindu perdavė Turtą atsakovei naudotis ir įsipareigojo atsakovės nuosavybėn perduoti minėtą Turtą, kai bus įvykdytos visos lizingo sutarties sąlygos. Ieškovė, nustačiusi aplinkybę, kad turtas buvo nuomojamas neturint ieškovės sutikimo ir prarastas, sutartį nutraukė ir pareikalavo atsakovės sumokėti visus lizingo sutarties nutraukimo dienai turėtus sumokėti mokėjimus, o ieškovei realizavus turtą – padengti skirtumą tarp realizuoto turto ir mokėjimų, likusių įvykdyti pagal lizingo sutarties mokėjimo grafiką.

Ieškovės prašomą priteisti sumą sudaro 4 229,73 Eur transporto priemonės likutinė vertė, kurią sudaro likusios mokėti pagal grafiką lizingo įmokos, ir 575,24 Eur delspinigių nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. vasario 10 d. Atsakovė sutarties nutraukimo teisėtumo, prašomų priteisti sumų dydžio neginčijo.

CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė sutartį vykdė netinkamai, t. y. Turtą išnuomojo tretiesiems asmenims neturėdama ieškovės kaip lizingo davėjos sutikimo, ir turtą prarado. Pagal CK 6.574 straipsnio nuostatas, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Pagal CK 6.63 straipsnio 2 dalį nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, kuriais pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį pripažįstamos turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos. Byloje nesant ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo bei prašomų priteisti sumų dydžio, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimus dėl 4 229,73 Eur nuostolių (Turto likutinės vertės) priteisimo.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Lizingo sutarties 12.5.7 p. nurodyta, kad lizingo gavėjui nesumokėjus dėl sutarties nutraukimo atsiradusių nuostolių, lizingo gavėjas privalo mokėti už kiekvieną pradelstą grąžinti dieną 0,2 proc. dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo Turto likutinės vertės. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė turto likutinės vertės nėra sumokėjusi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 575,24 Eur delspinigių suma, paskaičiuota nuo likutinės turto vertės nuo 2020 m. gruodžio 4 d. iki 2021 m. vasario 10 d.

CK 6.37 straipsnis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 4 804,97 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Remiantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 108 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 str., 93 str.).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovė atsiliepime prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui, teismo posėdyje – trumpesniam laikotarpiui. Šį savo prašymą atsakovė motyvuoja sunkia padėtimi, susidariusia dėl COVID – 19 pandemijos ir paskelbto karantino.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas yra išimtinės priemonės ir gali būti taikomos tik įvertinus tokio prašymo tenkinimo būtinumą. Atsakovės atstovas teismo posėdyje pripažino, kad į bylą nėra pateikęs jokių atsakovės turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, taip pat nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadas apie tai, kokią realią įtaką atsakovės veiklai ir atitinkamai finansinei padėčiai padarė karantinas. Atsakovė neįrodė itin sunkios finansinės padėties ar kitų ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, todėl prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą netenkinamas (CPK 178 straipsnis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „Lomita“, juridinio asmens kodas 179748846, ieškovės UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, juridinio asmens kodas 126233315, naudai 4 229,73 Eur (keturi tūkstančiai du šimtai dvidešimt devyni eurai 73 ct) nuostolių, 575,24 Eur (penki šimtai septyniasdešimt penki eurai 24 ct) delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 4 804,97 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. vasario 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 108 Eur (šimtas aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.