- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-05
- Bylos Nr.
- 2K-386/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aldona Rakauskienė (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.2.20Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui (BK XXXIV skyrius)
- 1.2.26.1Viešosios tvarkos pažeidimas - nusikaltimas(BK 284 str. 1d.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.5Bylos parengimas ir jos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 323-325 str.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus, sekretoriaujant R. Bučiuvienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. kasacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas laisvės atėmimu pagal: BK 284 straipsnio 1 dalį - aštuoniems mėnesiams; BK 233 straipsnio 3 dalį - vieneriems metams dviems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, iš dalies jas sudėjus, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Zarasų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. vasario 21 d. nutartis, kuria nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, jo gynėjo, prokuroro, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. rugsėjo 30 d., apie 23.30 vai., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje Zarasuose (duomenys neskelbtini) kartu su R. O. tyčiniais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį - išlipęs iš automobilio "Audi 100", kumščiu sudavė J. K. į pilvą, sukeldamas jam fizinį skausmą, o A. Ch. - į veidą, nežymiai sutrikdydamas jam sveikatą.
Be to, A. P. nuteistas ir už tai, kad, 2005 m. spalio 3 d., apie 16.00 vai., atvykęs į A. Ch. darbovietę, panaudodamas psichinę prievartą, siekė paveikti nukentėjusįjį A. Ch., reikalaudamas, kad nukentėjusysis pakeistų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o šiam nesutikus, grasino nukentėjusiajam deginti ir sprogdinti automobilius, taip pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiojo draugus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. P., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kai 2005 m. spalio 15 d. buvo sudeginti D. A. ir T. Ch. automobiliai, vėl atvyko į A. Ch. darbovietę, reikalaudamas pakeisti parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendis, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėti, nes juos priimant teismai neatsižvelgė į aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti teismo išvadas, nepašalino prieštaravimų, turinčių reikšmės teismo išvadoms bei pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, o tai sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
A. P. teigia, kad nagrinėjant jo bylą, buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Pasak A. P., teismų išvada, kad jis padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, yra grindžiama tik nenuosekliais nukentėjusiųjų D. A., T. Ch., A. Ch., J. K. parodymais.
Kasatorius pažymi, kad jo byla jau buvo nagrinėta Lietuvos Aukščiausiame Teisme. Šio teismo nutartyje konstatuota, kad, pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų, netyrė dalies duomenų, turinčių esminės reikšmės konstatuojant faktines bylos aplinkybes. Taigi buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriuos privalėjo ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, tačiau jis to nepadarė, o tik nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis aiškus, suprantamas, nekelia abejonių, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą antrą kartą, nemotyvuotai atmetė A. P. ir jo gynėjo prašymus apklausti A. V., M. Z.
Ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai nukentėjusiųjų parodymams suteikė aukštesnę galią, todėl šališkai tyrė liudytojų V. G., I. R., E. Č., A. M., L. K. ir A. B. parodymus, kurie patvirtino, kad nuteistasis A. P. smūgių nė vienam iš nukentėjusiųjų nesudavė.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teigimu, teismai priėmė nuosprendį ir nutartį, remdamiesi vien tik suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiųjų parodymais. Pasak A. P., kad jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o pagal BK140 straipsnio 1 dalį. Viešosios tvarkos pažeidimo objektas (BK 284 straipsnis) - pati viešoji tvarka, kuri pažeidžiama šiurkščiais, aiškiai visuomenės negerbiančiais veiksmais, kurių antivisuomeniškumą suvokia ir pats kaltininkas, ir kiti asmenys. Jeigu viešosios tvarkos pažeidimas padaromas kėsinantis į asmens sveikatą, nusikaltimo esmė nustatoma kėsinantis į svarbiausią objektą. Byla iškelta tik pagal nukentėjusiojo A. Ch. pareiškimą policijai dėl jam padaryto sveikatos sužalojimo, o ne dėl viešosios tvarkos pažeidimų, tai patvirtina, kad nusikaltimo objektas - asmens sveikata. Nors teismai netyrė konflikto priežasčių, bet iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad patys nukentėjusieji buvo konflikto iniciatoriais. Be to, byloje nepaneigta aplinkybė, kad A. P. bandė išskirti konfliktavusius asmenis. Todėl, kasatoriaus nuomone, net ir tuo atveju, jei jis būtų sudavęs smūgius nukentėjusiesiems, jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
A. P. nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį. Šiame epizode nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis grindžiami tik nukentėjusiojo A. Ch. parodymais, kiti jį kaltinantys įrodymai (liudytojų D. A., T. Ch., L. G. parodymai) yra išvestiniai iš šių parodymų ir nepatvirtina esminių nusikaltimo aplinkybių.
Antrą kartą apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą epizode dėl poveikio nukentėjusiajam, jokių papildomų veiksmų neatliko, nepagrįstai neapklausė D. A., J. M., nesivadovavo kasacinės instancijos teismo nurodymais, pažeidė BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir priėmė nutartį, nepašalinęs prieštaravimų.
Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl BPK 368 straipsnio 1 dalies reikalavimų
Reikalavimai kasaciniam skundui suformuluoti BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Vienas svarbiausių kasacinio skundo elementų yra nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindai ir motyvai, dėl kurių kasatorius nesutinka su nuosprendžiu ar nutartimi. Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 369 straipsnio 1 dalis) numato du apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Nuteistasis A. P. kasaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 21 d. nutarties nurodė du apskundimo pagrindus:
1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu kvalifikuojant jo nusikalstamas veikas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį;
2) padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Toks kasacinio apskundimo pagrindų formulavimas neatitinka kasatoriaus prašymo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ar nutartis naikinami ir byla perduodama iš naujo nagrinėti (BPK 382 straipsnio 5 punktas) apeliacine tvarka tuo atveju, kai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir tuo atveju, kai esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai padaryti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, šio nuosprendžio nepanaikino.
Dėl BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto kasacinio apskundimo pagrindo
Kasatorius nurodo, kad jo veika neteisingai kvalifikuota ir pagal BK 233 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 233 straipsnio 3 dalį A. P. nuteistas už tai, kad, panaudodamas psichinę prievartą, bandė paveikti nukentėjusįjį A. Ch. duoti melagingus parodymus.
BK 233 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas, padarytas panaudojant smurtą ar kitokią prievartą.
Kasaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 21 d. nutartyje nėra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo dalies, susijusios su BK 233 straipsnio 3 dalies taikymu.
Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad joje tik pasisakyta, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis A. Ch. davė parodymus apie tai, kad A. P. lankėsi jo darbovietėje ir siekė paveikti, kad teisme nukentėjusysis duotų melagingus parodymus. Tokios išvados nepakanka pagrįsti BK 233 straipsnio 3 dalies pritaikymo tinkamumo klausimą.
Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 21 d. nutarties išvados pakankamai motyvuotos ir atitinka šios normos turinį.
Dėl BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto kasacinio apskundimo pagrindo
Pažeidimai, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK369 straipsnio 3 dalis) yra bet kokie konkrečių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimai, keliantys abejonių dėl nuosprendžio ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasatorius nenuosekliai nurodo BPK normų, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatos pažeidimus, padarytus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų, nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nemotyvuoja šių normų pažeidimo esmės.
Nekaltumo prezumpcijos principo, į kurio pažeidimą nurodo A. P., pažeidimas būtų tokiu atveju, jeigu jis būtų pripažintas kaltu dėl nusikaltimų padarymo ne teismo nuosprendžiu. Tokių aplinkybių jo baudžiamojoje byloje nenustatyta. Tai, kad kasatorius mano, jog jis nuteistas nepagrįstai, nėra pagrindas pripažinti nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu.
Nėra pagrindo pripažinti, kad pažeisti BPK 241 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kurie nustato vadovavimą teismo procesui. Kasatorius tik nurodo BPK 241 straipsnio 2 dalį, tačiau nenurodo konkrečių aplinkybių, patvirtinančių šios normos pažeidimą. Kasaciniame skunde taip pat nenurodytos ir aplinkybės, patvirtinančios BPK 242 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą.
Tai, kad ikiteisminį tyrimą atlikusi L. G. buvo apklausta kaip liudytoja, nepažeidžia BPK 276 straipsnio 4 dalies normos. Šios liudytojos parodymai įvertinami pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. Iš Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. nuosprendžio negalima spręsti, kad šios liudytojos parodymai įvertinti kitaip.
Kasacinio skundo dalys, kuriose nurodoma, jog teismų išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kad yra prieštaringų įrodymų, nenagrinėjamos, nes tai nesusiję su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.
Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir padarė išvadą, kad A. P. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagrįstai. Kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 21 d. nutartyje, kaip jau buvo pažymėta, nėra motyvuotų išvadų dėl A. P. apeliacinio skundo prašymo dėl pirmosios instancijos nuosprendžio panaikinimo dėl netinkamai pritaikyto BK 233 straipsnio 3 dalies. Ta skundo dalis liko neišnagrinėta. Taip pažeistas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimas. Tai esminis BPK reikalavimų pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo nutartis nelaikoma visiškai teisėta ir todėl naikintina (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 21 d. nutarties dalį dėl BK 233 straipsnio 3 dalies taikymo ir tą bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.