- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-04-25
- Bylos Nr.
- e1-2160-1242/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 01-1-46565-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Žukovaitė
- Kaltinamasis
- G. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Malecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. G. R. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, o būtent: jis, žinodamas, jog pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą privalo V. A. (buvusios R) naudai mokėti dukros M. R., gim. 2011 m. ir sūnaus D. R., gim. 2011 m. išlaikymui kasmėnesines išmokas po 150 Eur iki jų pilnametystės, taip pat lygiomis dalimis (su motina V. A.) nemokėjo būtinųjų išlaidų vaikų gydymui, reabilitacijai vaikų ligos atveju ar papildomų išlaidų užklasinei veiklai, vaikų ugdymui ir išsilavinimui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė ir nuo 2021 m. liepos 16 d. nemokėjo lėšų dukros M. R., gim. 2011 m. ir sūnaus D. R., gim. 2011 m. išlaikymui, dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas.
2. Šiais veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
II. Byloje surinkti duomenys
3. Įtariamuoju 2025 m. balandžio 2 d. apklaustas G. R. parodė, kad kaltę pripažįsta. Įtarimą perskaitė, jo turinį ir esmę suprato. Nesusiklosčius gyvenimo aplinkybėms su buvusia sutuoktine buvo išvytas iš namų su Maximos maišeliu. Po jų išsiskyrimo jai atiteko jų bendras butas ir kartu kurtas bei puoselėtas verslas, o jis liko be nieko. Dėl buto nekovojo, nes nenorėjo, kad vaikai liktų gatvėje, dėl to gatvėje liko jis. Po išsiskyrimo apie du metus mokėjo alimentus, tačiau jam bemokant pradėjo nepagrįstai didėti pinigų sumos. Padidėjusios sumos jam niekaip nebuvo paaiškinamos. Realiai suma didėjo, o jis nežinojo dėl ko. Buvo priteista mokėti po 150 Eur už vaiką, tai bendroje sumoje gavosi 300 Eur. Vėliau ši suma didėjo ir galiausiai pakilo iki 1000 Eur už abu vaikus. Šios sumos jis fiziškai negalėjo mokėti. Po išsiskyrimo dirbo UAB „D“, dėl to turėjo galimybę pradžioje mokėti alimentus, tačiau vėliau išėjęs iš darbo dar kurį laiką mokėjo iš santaupų, o vėliau ir jos baigėsi. Šiuo metu yra nedirbantis. Jam padeda jo tėvai ir dabartinė sutuoktinė. Planuoja įsidarbinti ir bent po kažkiek mokėti alimentus, nes tikrai gaila vaikų, nors jam su jais ir neleidžiama bendrauti, bet jis žino, kad kaip vaikų tėtis turi pareigą juos išlaikyti. Kai galėjo, tikrai padėjo savo vaikams finansiškai, o dabar tikrai neturi tokios galimybės. Gailisi dėl to, kad prarado ryšį su vaikais ir nebemoka pinigų, bet tai dar prisideda ir nuoskaudos iš buvusios sutuoktinės pusės apie kurias kalbėti jis nenori (el. b. t. 1 b. l. 138–141).
Šalies argumentai
4. 2024 m. lapkričio 12 d. pareiškime V. A. nurodė, kad 2009 m. spalio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su G. R., gim. 1983 m. Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų (M. R., gim. 2011 ir D. R., gim. 2011 m.). 2019 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu (civilinės bylos Nr. e2YT-17294-930/2019) (toliau – sprendimas) patenkintas prašymas santuoką tarp jos ir G. R. nutraukti bendru sutarimu. Kadangi santuokos nutraukimo metu abu vaikai buvo nepilnamečiai, sprendime buvo atitinkamai įvardytos vaikų išlaikymo sąlygos, t. y. nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ja, o G. R. buvo įpareigotas mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Taip pat, sprendimu buvo nustatyta, kad visos būtinosios išlaidos vaikų gydymui, reabilitacijai vaikų ligos atveju ar papildomos išlaidos užklasinei veiklai, vaikų ugdymui ir išsilavinimui yra apmokamos lygiomis dalimis, t. y. tokias išlaidas lygiomis dalimis dengia ji ir G. R.. Šios išlaidos nebuvo įskaičiuotos į kasmėnesinių įmokų sumą. Nuo pat sprendimo įsiteisėjimo, G. R. mokėjo nustatytas vaikų išlaikymui skirtas sumas ne pagal nustatytą tvarką ir visais būdais bandė išvengti (ir dabar vengia) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nors teismo sprendimu G. R. buvo įpareigotas išlaikymą vaikams teikti nuo 2019 m. balandžio 1 d., tačiau balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesiais nemokėjo kasmėnesinių įmokų, kaip ir nedengė ½ dalies kitų išlaidų. Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., iki 2020 m. sausio mėn., G. R. iš savo asmeninės banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ mokėjo kasmėnesines abiejų vaikų išlaikymo išlaidas, t. y. viso 300 Eur, į sūnaus D. R. vardu atidarytą banko sąskaitą, kurią administruoja ji. Tačiau, papildomos išlaidos, kurios tuo metu, t. y. iki 2020 m. sausio mėn. sudarė 1041,74 Eur, nebuvo ir nėra apmokėtos iki šiol. Nors sprendime buvo numatyta, kad teismo nustatytos vaikų išlaikymo išlaidos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį nuo 10–14 kalendorinės einamojo mėnesio dienos, tačiau G. R. šia nustatyta tvarka apskritai nesivadovavo, t. y. pavedimai buvo daromi pavėluotai ar bet kurią palankią G. R. dieną. 2020 m. sausio mėn. viduryje negavus nei einamojo vaikų išlaikymo sumos, nei ½ dalies kompensacijos už kitas papildomas išlaidas, antstolei Virginijai Meškauskienei pateikę vykdomąjį raštą, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo sprendimas būtų vykdomas priverstine tvarka. 2020 m. kovo 19 d. raštu dėl informacijos pateikimo antstolė nurodė, kad išieškojimas yra nukreiptas į skolininko G. R. gaunamą darbo užmokestį iš jo tuo metu buvusios darbovietės UAB „D. I.“. Nuo šio rašto gavimo dienos, kasmėnesinės įmokos vaikams buvo pervedamos nebe iš G. R. asmeninės sąskaitos, o iš UAB „D. I.“ sąskaitos, esančios AB „SEB banke“. Tokie mokėjimai iš G. R. buvusios darbovietės buvo gauti laikotarpiu 2020 m. kovo mėn. – 2020 m. lapkričio mėn. Visgi, papildomų vaikų išlaikymui skirtų išlaidų ½ dalis ir toliau nebuvo mokama, t. y. G. R. papildomų vaikų išlaikymo išlaidų, kaip tai buvo numatyta sprendime nedengė, dėl ko G. R. įsiskolinimas vis augo. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. visiškai nustojo gauti ir kasmėnesines išmokas vaikų išlaikymui, tad nuo to laiko abu vaikus turi išlaikyti tik iš savo gaunamų pajamų. G. R. suvokdamas savo kaip tėvo pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, teikti jiems būtiną materialinę paramą, kurią jam nustato įstatymai (Civilinis kodeksas, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo įstatymas ir kt.) bei kurios vykdymo sąlygos nustatytos teismo sprendime ir galėdamas šią pareigą įvykdyti, sąmoningai jos nevykdė ir nevykdo iki šiol. Norėdama užtikrinti, kad G. R. nevengtų pareigos išlaikyti savo vaikus bei vykdytų teismo sprendimą, į antstolę V. Meškauskienę su prašymais išieškoti vaikų išlaikymui skirtas įmokas, kreipėsi ne vieną kartą. Tačiau, iki šiol buvo išieškota vos 1916,74 Eur suma, kuri buvo pervesta į sūnaus D. R. sąskaitą (2020 m. sausio 30 d. pavedimu 477,27 Eur; 2021 m. sausio 12 d. pavedimu 595,99 Eur; 2021 m. liepos 16 d. pavedimu 843,48 Eur). Antstolė žodžiu buvo minėjusi, kad tokioje situacijoje, t. y. asmeniui nedirbant pagal darbo sutartį, neturint lėšų banko sąskaitoje ar turto savo vardu, nėra realios galimybės išieškoti išlaikymą CPK tvarka ir pagrindais, t. y. nėra galimybės teismo sprendimą įvykdyti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Siekdama sužinoti apie šios skolos išieškojimo vykdymo eigą, 2024 m. spalio 11 d. per atstovę pakartotinai kreipėsi į antstolę V. Meškauskienę, kuri 2024 m. spalio 23 d. raštu Nr. S-24-15-41299 informavo, kad areštuotose G. R. vardu atidarytose banko sąskaitose įsiskolinimo dydžio piniginių lėšų ar jam priklausančio registruotino turto nenustatyta. Be to, G. R. nebedirba UAB „D. I.“. Taip pat, 2020 m. liepos 1 d. jis antrą kartą vedė, yra sudaręs vedybų sutartį. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viešai pateikiamą informaciją apie mokesčių mokėtojus, G. R. nėra PVM mokėtojas, tačiau nuo 2020 m. gruodžio 14 d. turi įregistravęs individualios veiklos liudijimą nurodantį, kad jis šiuo metu verčiasi kita specializuota statybos veikla, taigi, tikėtina, kad gauna ir pajamų. G. R. visais būdais slepia savo tikrąją turtinę padėtį, kad išvengtų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nėra jokių objektyvių priežasčių, t. y. ligos, ilgalaikės nelaimės ir kitų svarbių priežasčių dėl kurių G. R. negalėjo ir/ar dabar negali teikti išlaikymo savo vaikams. Tokiu būdu, G. R. žinodamas, jog turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir galėdamas šią pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė ir dabar nevykdo, taigi tyčia bandė išvengti ir dabar vengia prievolės išlaikyti savo vaikus. Be to, net jei paaiškėtų, kad G. R. negalėjo teikti vaikams išlaikymo, dėl to, kad neturėjo pajamų, tokios priežastys negali būti suderinamos su tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus ir tokios aplinkybės jo kaltės jokiu būdu nepaneigtų. Iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad G. R. tyčia vengė ir toliau vengia išlaikyti savo mažamečius vaikus ir nevykdė bei iki šiol nevykdo teismo sprendimo, t. y. nemokėjo ir nemoka kasmėnesinių įmokų bei visiškai neprisidėjo ir dabar neprisideda prie papildomų sprendime aptartų išlaidų padengimo, kas įrodo egzistuojant BK 164 straipsnyje reglamentuotos nusikalstamos veikos požymius. Abu vaikus išlaiko faktiškai vien už savo lėšas, tad dėl G. R. vengimo vykdyti savo kaip tėvo prievolę išlaikyti savo vaikus, per šį laikotarpį susikaupė daugiau negu 20 tūkst. Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, kad G. R. savo įsipareigojimų pagal teismo sprendimą iki šiol nėra įvykdęs ir vengia tai atlikti, į tai, kad visi žodiniai bei rašytiniai bandymai susisiekti su juo dėl išlaikymo vaikams mokėjimo bei įsiskolinimo padengimo buvo nesėkmingi, į tai, kad G. R. savo veiksmais sudarė situaciją, kad jai apginti vaikų interesus civilinio proceso tvarka yra neįmanoma, teikiamas šis pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo dėl vengimo išlaikyti vaiką G. R. atžvilgiu pradėjimo (el. b. t. 1, b. l. 1–9).
5. 2024 m. lapkričio 28 d. nukentėjusiąja apklausta V. A. parodė, kad 2009 m. spalio 10 d. ji, V. A. (buvusi R.), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką su G. R., gim. 1983 m. Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų (M. R., gim. 2011 ir D. R., gim. 2011 m.). 2019 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu patenkino prašymą santuoką tarp jos ir G. R. nutraukti bendru sutarimu. Kadangi santuokos nutraukimo metu abu vaikai buvo nepilnamečiai, sprendime buvo atitinkamai įvardytos vaikų išlaikymo sąlygos, t. y. nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ja, o G. R. buvo įpareigotas mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 150 Eur kiekvienam kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės. Taip pat, sprendimu buvo nustatyta, kad visos būtinosios išlaidos vaikų gydymui, reabilitacijai vaikų ligos atveju ar papildomos išlaidos užklasinei veiklai, vaikų ugdymui ir išsilavinimui yra apmokamos lygiomis dalimis, t. y. tokias išlaidas lygiomis dalimis dengia ji ir G. R.. Šios išlaidos nebuvo įskaičiuotos į kasmėnesinių įmokų sumą. Pažymėtina, kad nuo pat sprendimo įsiteisėjimo, G. R. mokėjo nustatytas vaikų išlaikymui skirtas sumas ne pagal nustatytą tvarką ir visais būdais bandė išvengti (ir dabar vengia) pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nors teismo sprendimu G. R. buvo įpareigotas išlaikymą vaikams teikti nuo 2019 m. balandžio 1 d., tačiau balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesiais nemokėjo kasmėnesinių įmokų, kaip ir nedengė ½ dalies kitų išlaidų. Kitos išlaidos yra skirtos vaikų gydymo ir reabilitacijai ligos atvejų, užklasinė veikla (būreliai, o tiksliau pramoginių šokių lankymas, šokių apranga ir avalynė, dalyvavimas sporto varžybose), kiti vaikų lankomi būreliai, pažintinės kelionės, ekskursijos ir stovyklos, kitos išlaidos skirtos ugdymui ir išsilavinimui (kinas, teatras, mokyklos organizuojami renginiai). Nuo 2019 m. rugpjūčio mėn., iki 2020 m. sausio mėn. G. R. iš savo asmeninės banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ mokėjo kasmėnesines abiejų vaikų išlaikymo išlaidas, t. y. viso 300 Eur į sūnaus D. R. vardu atidarytą banko sąskaitą, kurią administruoja ji. Tačiau, papildomos išlaidos, kurios tuo metu, t. y. iki 2020 m. sausio mėn. sudarė 1041,74 Eur nebuvo ir nėra apmokėtos iki šiol. Be kita ko, nors sprendime buvo numatyta, kad teismo nustatytos vaikų išlaikymo išlaidos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį nuo 10–14 kalendorinės einamojo mėnesio dienos, tačiau G. R. šia nustatyta tvarka apskritai nesivadovavo, t. y. pavedimai buvo daromi pavėluotai ar bet kurią palankią G. R. dieną. 2020 m. sausio mėn. viduryje negavus nei einamojo vaikų išlaikymo sumos, nei ½ dalies kompensacijos už kitas papildomas išlaidas, antstolei Virginijai Meškauskienei pateikė vykdomąjį raštą, kad 2019 m. rugpjūčio 12 d. teismo sprendimas būtų vykdomas priverstine tvarka. 2020 m. kovo 19 d. raštu dėl informacijos pateikimo antstolė nurodė, kad išieškojimas yra nukreiptas į skolininko G. R. gaunamą darbo užmokestį iš jo tuo metu buvusios darbovietės UAB „D. I.“. Nuo šio rašto gavimo dienos, kasmėnesinės įmokos vaikams buvo pervedamos nebe iš G. R. asmeninės sąskaitos, o iš UAB „D. I.“ sąskaitos, esančios AB „SEB banke“. Tokie mokėjimai iš G. R. buvusios darbovietės buvo gauti laikotarpiu 2020 m. kovo mėn. – 2020 m. lapkričio mėn. Visgi, papildomų vaikų išlaikymui skirtų išlaidų ½ dalis ir toliau nebuvo mokama, t. y. G. R. papildomų vaikų išlaikymo išlaidų, kaip tai buvo numatyta sprendime nedengė, dėl ko G. R. įsiskolinimas vis augo. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. visiškai nustojo gauti ir kasmėnesines išmokas vaikų išlaikymui, tad nuo to laiko abu vaikus turi išlaikyti tik iš savo gaunamų pajamų. G. R. suvokdamas savo kaip tėvo pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, teikti jiems būtiną materialinę paramą, kurią jam nustato įstatymai (Civilinis kodeksas, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo įstatymas ir kt.) bei kurios vykdymo sąlygos nustatytos teismo sprendime ir galėdamas šią pareigą įvykdyti, sąmoningai jos nevykdė ir nevykdo iki šiol. Norėdama užtikrinti, kad G. R. nevengtų savo pareigos išlaikyti savo vaikus bei vykdytų teismo sprendimą, į antstolę V. Meškauskienę su prašymais išieškoti vaikų išlaikymui skirtas įmokas, kreipėsi ne vieną kartą. Tačiau, iki šiol buvo išieškota vos 1916,74 Eur suma, kuri buvo pervesta į sūnaus D. R. sąskaitą (2020 m. sausio 30 d. pavedimu 477,27 Eur; 2021 m. sausio 12 d. pavedimu 595,99 Eur; 2021 m. liepos 16 d. pavedimu 843,48 Eur). Antstolė žodžiu buvo minėjusi, kad tokioje situacijoje, t. y. asmeniui nedirbant pagal darbo sutartį, neturint lėšų banko sąskaitoje ar turto savo vardu, nėra realios galimybės išieškoti išlaikymą CPK tvarka ir pagrindais, t. y. nėra galimybės teismo sprendimą įvykdyti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Šiuo metu buvęs vyras ir vaikų tėvas G. R. yra skolingas ne mažiau 22 384,88 Eur, tačiau suma nuolatos auga, kadangi vaikai lanko būrelius, kitą užklasinę veiklą. Siekdama sužinoti apie šios skolos išieškojimo vykdymo eigą, 2024 m. spalio 11 d. per atstovę pakartotinai kreipėsi į antstolę V. Meškauskienę, kuri 2024 m. spalio 23 d. raštu Nr. S-24-15-41299 informavo, kad areštuotose G. R. vardu atidarytose banko sąskaitose įsiskolinimo dydžio piniginių lėšų ar jam priklausančio registruotino turto nenustatyta. Be to, G. R. nebedirba UAB „D. I.“. Taip pat, 2020 m. liepos 1 d. jis antrą kartą vedė, yra sudaręs vedybų sutartį. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos viešai pateikiamą informaciją apie mokesčių mokėtojus, G. R. nėra PVM mokėtojas, tačiau nuo 2020 m. gruodžio 14 d. turi įregistravęs individualios veiklos liudijimą nurodantį, kad jis šiuo metu verčiasi kita specializuota statybos veikla, taigi, tikėtina, kad gauna ir pajamų. Jokių kitų duomenų apie G. R. gaunamas pajamas neturi, tačiau, mano, kad G. R. visais būdais slepia savo tikrąją turtinę padėtį, kad išvengtų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be kita ko, jos žiniomis, nėra jokių objektyvių priežasčių, t. y. ligos, ilgalaikės nelaimės ir kitų svarbių priežasčių dėl kurių G. R. negalėjo ir/ar dabar negali teikti išlaikymo savo vaikams. Tokiu būdu, G. R. žinodamas, jog turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir galėdamas šią pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė ir dabar nevykdo, taigi tyčia bandė išvengti ir dabar vengia prievolės išlaikyti savo vaikus. Be to, net jei paaiškėtų, kad G. R. negalėjo teikti vaikams išlaikymo, dėl to, kad neturėjo pajamų, tokios priežastys negali būti suderinamos su tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus ir tokios aplinkybės jo kaltės jokiu būdu nepaneigtų. Iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad G. R. tyčia vengė ir toliau vengia išlaikyti savo mažamečius vaikus ir nevykdė bei iki šiol nevykdo teismo sprendimo, t. y. nemokėjo ir nemoka kasmėnesinių įmokų bei visiškai neprisidėjo ir dabar neprisideda prie papildomų sprendime aptartų išlaidų padengimo. Abu vaikus išlaiko faktiškai vien už savo lėšas, tad dėl G. R. vengimo vykdyti savo kaip tėvo prievolę išlaikyti savo vaikus, per šį laikotarpį susikaupė daugiau negu 20 tūkst. Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į tai, kad G. R. savo įsipareigojimų pagal teismo sprendimą iki šiol nėra įvykdęs ir vengia tai atlikti, į tai, kad visi žodiniai bei rašytiniai bandymai susisiekti su juo dėl išlaikymo vaikams mokėjimo bei įsiskolinimo padengimo buvo nesėkmingi, į tai, kad G. R. savo veiksmais sudarė situaciją, kad jai apginti vaikų interesus civilinio proceso tvarka yra neįmanoma. G. R. tyčia vengė ir dabar vengia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, t. y. nemokėjo dalies kasmėnesinių įmokų ir jau ilgą laiką tokių įmokų nemoka visiškai, visiškai neprisidėjo ir dabar neprisideda prie papildomų sprendime aptartų išlaidų padengimo. Nepriklausomai nuo to, kad kelis mėnesius G. R. savo vaikams teikė kasmėnesinį išlaikymą, tai nepaneigia fakto, jog jis vengė ir toliau vengia pareigos išlaikyti savo vaikus, nes išlaikymas buvo teikiamas nestabiliai, tik trumpą laiką, be kita ko, likusio įsiskolinimo dydis siekia daugiau negu 20 tūkst. Eurų ir ši suma nuolat auga. Taip pat apklausoje paminėjo, kad G. R. sesuo Ž. yra minėjusi, kad G. dirba statybose, darbo turi daug, tikėtina, kad atlygį galimai gauna grynais pinigais ir galimai nedeklaruoja pajamų. Gali būti, kad turtą perka dabartinės sutuoktinės E. M. vardu. Taip pat G. R. važinėja nauju automobiliu. Taip pat draugams giriasi, kad vyksta į keliones, todėl mano, kad yra pagrindas, jog asmuo gali išlaikyti vaikus, tačiau slepia pajamas, kad nereikėtų vykdyti tokios pareigos. Taip pat nutraukiant santuoką, paliko ją su skolomis, o turto dalybomis pasiėmė automobilį. Nuo pat santuokos nutraukimo G. R. visiškai nepalaiko jokio kontakto su jų bendrais vaikais, nei skambindamas nei susitikdamas, todėl G. R. gyvai vaikams perduoti pinigų ar kitaip aprūpinti negalėjo. Vaikai pradžioje skambindavo tėčiui, tačiau jis niekada neatsiliepdavo (el. b. t. 1, b. l. 13–18).
6. 2024 m. gruodžio 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, G. R. nekilnojamojo turto neturi (el. b. t. 1, b. l. 58–59).
7. 2024 m. gruodžio 20 d. AB „Regitra“ duomenimis, G. R. vardu nėra registruotų automobilių (el. b. t. 1, b. l. 54–55; 113).
8. Iš 2025 m. sausio 22 d. G. R. pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 metus matyti, kad deklaruota pajamų suma yra 7 730,20 Eur, iš jų išskaičiuotas pajamų mokestis 1 546,04 Eur, grąžintina pajamų mokesčio suma 687,89 Eur. Grąžintina suma pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 52–53).
9. 2025 m. sausio 22 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad G. R. pajamų mokesčio deklaracija už 2020 metus deklaruota pajamų suma yra 7 227,56 Eur, iš jų išskaičiuotas pajamų mokestis 1 445,51 Eur, grąžintina pajamų mokesčio suma 960,00 Eur. Grąžintina suma pervesta į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). A. G. R. pajamų mokesčio deklaracija už 2021 metus, nustatyta, kad nėra duomenų apie deklaruotas pajamas. A. G. R. pajamų mokesčio deklaracija už 2022 metus, nustatyta, kad nėra duomenų apie deklaruotas pajamas (el. b. t. 1, b. l. 102–104).
10. 2025 m. kovo 6 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas G. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. sausio 22 d. buvo atliktos 54 operacijos iš kurių matoma, kad:
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. lapkričio 28 d. pervesta 0,01 Eur už paslaugų mokestį;
2019 m. lapkričio 29 d. į sąskaitą įnešta 300,00 Eur;
2019 m. lapkričio 29 d. į UAB MOGO LT pervesta 250,00 Eur;
2019 m. gruodžio 2 d. išleista 39,12 Eur už pirkinius parduotuvėje;
2019 m. gruodžio 3 d. į sąskaitą įnešta 500,00 Eur;
nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 9 d. išleista 52,54 Eur;
2019 m. gruodžio 13 d. nuimta 200,00 Eur;
nuo 2019 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. išleista 202,14 Eur;
2019 m. gruodžio 21 d. į sąskaitą įnešta 450,00 Eur;
2019 m. gruodžio 23 d. išleista 34,47 Eur;
2019 m. gruodžio 23 d. į D. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 350,00 Eur, paskirtyje nurodyta alimentai;
nuo 2019 m. gruodžio 24 d. iki 2019m. gruodžio 27 d. išleista 84,19 Eur;
2019 m. gruodžio 29 d. M. K. pervedė 20,00 Eur;
2019 m. gruodžio 30 d. į sąskaitą įnešta 300,00 Eur;
nuo 2019 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. balandžio 4 d. išleista 361,37 Eur;
2020 m. birželio 9 d. P. R. pervedė 1,00 Eur, paskirtyje nurodyta papildymas;
2021 m. spalio 20 d. į sąskaitą įplaukė 2,83 Eur, neigiamo likučio dengimui;
A. G. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. sausio 22 d., nustatyta, kad buvo atliktos 9 operacijos iš kurių matoma, kad:
2019 m. lapkričio 28 d. pervesta 0,01 euras už paslaugų mokestį;
Motyvuojamoji dalis
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Pareiškėjas G. R. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnametei dukteriai M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės; nepilnamečiam sūnui D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės. Sprendime nustatyta, kad nepilnamečių vaikų M. R. ir D. R. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra motina V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) G. R. įsipareigojo išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumas mokėti kiekvieną mėnesį už einamąjį mėnesį nuo 10 (dešimtos) iki 14 (keturioliktos) kalendorinės einamojo mėnesio dienos į D. R., (duomenys neskelbtini) vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas Vilniaus filialas, kurios tvarkytoju uzufrukto teise yra motina V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) Taip pat sprendime nurodyta, kad dėl būtinų papildomų išlaidų vaikų gydymui ir reabilitacijai vaikų ligos atveju susitaria, kad abu pareiškėjai tokias išlaidas apmoka lygiomis dalimis. Dėl papildomų išlaidų vaikų užklasinei veiklai, įskaitant, bet neapsiribojant pramoginių šokių būrelio lankymo bei dalyvavimo varžybose mokesčius, išlaidas pramoginių šokių aprangai ir avalynei bei kitas su vaikų užklasine veikla susijusias išlaidas, abu pareiškėjai apmoka lygiomis dalimis. Dėl papildomų išlaidų vaikų ugdymui ir išsilavinimui (pažintinės kelionės, ekskursijos, stovyklos ir pan.) pareiškėjai susitaria, kad abu pareiškėjai nurodytas išlaidas apmoka lygiomis dalimis. Dėl kitų papildomų išlaidų vaikų išlaikymui, ugdymui ir išsilavinimui, kurios šiame punkte neaptartos, pareiškėjai susitaria, kad abu pareiškėjai nurodytas išlaidas apmoka pagal atskirą susitarimą. Visos šiame punkte nurodytos išlaidos neįskaitomos į numatytas išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumas (el. b. t. 1, b. l. 38–42).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
13. Pagal BK 164 straipsnis numato atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
14. Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, kaip nedarbas, liga, ilgalaikė nelaimė ir pan., tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka.??? Pažymėtina, kad BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Tai reiškia, kad būtina nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
15. Teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma įrodyta, kad G. R., vengė pareigos išlaikyti vaikus, pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus. Be paties kaltinamojo parodymų, kuriuose jis dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino ir nurodė jos padarymo aplinkybes, G. R. kaltė pagrįsta kitais byloje surinktais įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Byloje nustatyta, kad pareiga mokėti vaikų išlaikymą kilo pagal 2019 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriuo nustatytas įpareigojimas G. R. mokėti išlaikymą nepilnamečiams vaikams (M. R., gim. 2011 m. ir D. R., gim. 2011 m.) po 150 Eur kiekvienam kasmėnesinėmis išmokomis nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, taip pat lygiomis dalimis (su motina V. A.) kitas būtinąsias išlaidas vaikų gydymui, reabilitacijai vaikų ligos atveju ar papildomų išlaidų užklasinei veiklai, vaikų ugdymui ir išsilavinimui. Aplinkybę, kad G. R. teismo sprendimu nustatytų įmokų vaikų išlaikymui nemokėjo patvirtina jo paties parodymai, kad po skyrybų mokėjo įmokas kelis metus, po to nebemokėjo dėl pasak jo padidėjusių sumų, taip pat dėl to, kad išėjo iš darbo ir neturėjo santaupų. Šie jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, bei jos apklausos protokole pateiktais paaiškinimais. V. A. pareiškimas bei jos parodymai, kitų objektų apžiūros protokolų duomenys, kurie sutampa ir su aplinkybėmis, nurodytomis pareiškime apie negautus mokėjimus pagal teismo sprendimą nepilnamečių vaikų išlaikymui, jas patvirtina ir kiti rašytiniai byloje esantys dokumentai (banko sąskaitos išrašas, pajamų mokesčio deklaracija). Nors G. R. nurodė, kad neturėjo iš ko mokėti, nes išėjo iš darbo ir baigėsi santaupos, tačiau byloje nėra duomenų, kad G. R. būtų nedarbingas dėl sveikatos problemų, ar būtų kitos objektyvios aplinkybės, kurios leistų manyti, jog pareigos jis nevykdė dėl svarbių pateisinamų priežasčių, nepriklausiusių nuo jo pateis galimybių ir sprendimų, priešingai jis pats nurodo, kad vykdo individualią veiklą, taigi turi galimybę gauti pajamų. Aptarti įrodymai, patvirtina, jog G. R. žinojo, kad turi pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, būdamas darbingas, to nedarė suvokdamas, kad vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir norėjo taip veikti, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
16. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y. : 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).
17. Įstatymų leidėjas BK 164 straipsnio sankcijoje nustatė alternatyvias bausmės rūšis: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. R. 2025 m. balandžio 2 d. informuotas apie galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1., b. l. 154–157). Kaltinamasis sutiko su prokuroro sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 158–161; 162–164). Nukentėjusioji V. A. 2025 m. balandžio 2 d. pranešta apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (el. b. t. 1, b. l. 165–166). Nukentėjusioji V. A. ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikė skundą dėl prokuroro sprendimo (el. b. t. 1, b. l. 172–177), skundas atmestas (el. b. t. 1, b. l. 187–191). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Įvertinus šių aplinkybių visumą konstatuotina, kad prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio nuostatas, todėl teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
18. Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kartu teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – kaip ir ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.
19. G. R. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus, galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė ir nuo 2021 m. liepos 16 d. nemokėjo lėšų dukros M. R., gim. 2011 m. ir sūnaus D. R., gim. 2011 m. išlaikymui, dėl ko susidarė finansinis įsiskolinimas, t. y. teismas nustatė, kad padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Byloje nustatyta, kad G. R. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. R. neteistas (el. b. t. 1, b. l. 60–62; 194–196), 2024 m. administracine tvarka baustas už Turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, skirtas įspėjimas, 2022 m. du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (el. b. t. 2, b. l. 1–6). SODROS duomenimis G. R. iki 2020 m. lapkričio 24 d. dirbo UAB „D. I.“, nuo 2020 m. gruodžio 14 d. vykdo individualią veiklą (el. b. t. 1, b. l. 68–70; 75–79; 80–81; 197–199). Užimtumo tarnyboje neregistruotas (el. b. t. 1, b. l. 71). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymąsi byloje nėra.
20. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti G. R. parinkus laisvės apribojimo bausmę. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Pagal šio straipsnio 3 dalį skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas vertina, kad šiuo atveju atsižvelgiant į kaltininko asmenybės pavojingumą nėra tikslinga taikyti intensyvią priežiūrą. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį, teismas atsižvelgia, kad G. R. asmenybė nėra pavojinga, nusikaltimas padarytas pirmą kartą, tačiau truko ilgą laiką ir sprendžia, kad teisinga nustatyti didesnį negu minimali bausmės dydį, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaudamasis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, vietoje intensyvios priežiūros įpareigoti G. R. per visą bausmės laiką pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
V. Dėl kardomosios priemonės
21. Ikiteisminio tyrimo metu G. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. t. 1., b. l. 142–145; 146–148), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
G. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu G. R. pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
G. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Vilnius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);
3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.