Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-08-28 · Civilinė byla Nr. 2S-1156-258/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-28
Bylos Nr.
2S-1156-258/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Pareiškėjas
UAB „Snoro lizingas“
Kreditorius
UAB „Snoro lizingas“
Skolininkas
D. Č.
Civilinė byla Nr. 2S-1156-258/2012Procesinio sprendimo kategorija: (S) 125.11.1.; 122.2.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą skolininkei D. Č. dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius LR CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininkės 148,46 Lt skolos, 107,43 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 14 Lt žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą skolininkui dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti 148,46 Lt skolą, 107,43 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 14 Lt žyminį mokestį. Teismas padarė išvadą, kad kreditoriaus prašomi priteisti 0,5 proc. dydžio delspinigiai, t.y. 107,43 Lt, šiuo atveju yra aiškiai per dideli ir neprotingi, todėl atsisakė priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. LR CPK XXIII skyriaus normos nenumato, jog teismas tokiose bylose turėtų pareigą tikrinti kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumą.

2. Teismas neturi pareigos kontroliuoti netesybų normos, kadangi skolininkas turi teisę gintis pats, pareikšdamas prieštaravimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas vertino tik delspinigių normos dydį, o ne prašomą priteisti delspinigių sumą. Tokia teismo pozicija apriboja kreditoriaus teisę kreiptis į teismą, kadangi akivaizdu, jog kreditorius negali kreiptis į teismą, jeigu jo su klientais sudarytose vartojimo sutartyse numatytas delspinigių dydis yra 0,5 proc.

4. Pareiškimo negalima laikyti neturinčiu pagrindo, kadangi pareiškime nurodyta, kad reikalavimas kilęs iš tarp skolininko ir kreditoriaus sudarytos išperkamosios nuomos sutarties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog spręsdamas dėl LR CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka pateikto pareiškimo, teismas vertina prašomų priteisti netesybų dydį.

LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. LR CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami LR Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (LR CPK 433 str. 3 d.); be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (LR CPK 435 str. 3 d.). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (LR CPK 435 str. 2 d.). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalaujamas priteisti delspinigių dydis, jeigu jis atitinka sutarties sąlygas, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinamas. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t.y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (LR CPK 439 str.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (LR CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kreditorius reikalavimą dėl 148,46 Lt skolos ir 107,43 Lt delspinigių priteisimo iš skolininko grindė Išperkamosios nuomos sutartimi Nr. VHH00507TMPA bei delspinigių skaičiavimo lentele pagal nurodytą sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pareikštas reikalavimas dalyje dėl delspinigių priteisimo iš skolininko nėra iš esmės neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą dėl per didelio delspinigių dydžio nebuvo teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolą.

Remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (LR CPK 435 str.), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos nagrinėti iš naujo, nes pagal CPK nuostatas tik pirmosios instancijos teismas sprendžia pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ pareiškimo dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų iš skolininkės D. Č. priteisimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Rita Kisielienė