Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose 2016 m. spalio 11 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. B. bausmę atlieka pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi) paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metamas 6 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 22 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2017-09-20).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad jis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo sąlygų.

Nuteistojo A. B. skunde prašoma panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priešinga oficialiai konstitucinei doktrinai, tokiu būdu paneigiant įstatymų leidėjo valią ir ignoruojant Europos Sąjungos teisės aktus.

Skundo autorius nurodo, kad jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo Komisija nagrinėjo penkis kartus. Jau ketvirtą kartą Komisija priima nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą, o pirmosios instancijos teismas ketvirtą kartą atsisako šį nutarimą tvirtinti, nepateikdamas nei aiškių ir tikslių kriterijų, kuriuos jis turi atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas, nei įrodymų, jog jis galimai tokių kriterijų neatitinka. Iš to seka, jog Komisijos nutarimo tvirtinimą ar netvirtinimą pirmosios instancijos teismas traktuoja esant savo subjektine teise, kuria galima pasinaudoti ar nepasinaudoti savo nuožiūra. Šia demonstratyviai nemotyvuota nutartimi pirmosios instancijos teismas tiesiog rodo savo galimybę priimti sprendimus, darančius įtaką žmogaus teisėms, be jokių tai pagrindžiančių motyvų.

Nuteistasis taip pat pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas didelį dėmesį skyrė įstatymų nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų išvardinimui bei citavimui, beveik pilna apimtimi pakartojo socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų tekstą, tačiau šia teisine baze skundžiamoje nutartyje nėra remiamasi. Motyvuojamosios dalies skundžiamoje nutartyje apskritai nėra, o rezoliucinė skundžiamos nutarties dalis logiškai neišplaukia iš aprašomojoje nutarties dalyje išvardintų faktų ir teisės aktų citatų. Nenurodyta, ar išvardintų teisės aktų reikalavimų ir socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų Komisija laikėsi tinkamai – neišreikštas nei pritarimas Komisijos išvadoms, nei šių išvadų motyvuotas paneigimas. Kritiškai vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad neva pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis tėra 4 balai. Kaip minėta, Komisija nuteistojo lygtinio paleidimo prašymą svarstė penkis kartus: 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką balas yra 107, vėlesniuose vertinimuose – 89, 87, 83 balai. Taigi bendra pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra 24 balai. Atsižvelgiant į tai, kad 45 balai yra statiniai, tokia pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką negali būti laikoma maža.

Skunde nuteistasis A. B. pabrėžia, kad jam likusi neatlikta bausmės dalis yra 10 mėnesių, taigi ši dalis nėra nei labai didelė, nei kažkuo reikšminga, kad galėtų pateisinti BVK 9 straipsnyje įtvirtinto progresyvaus bausmės atlikimo principo nepaisymą. Prokuroras prieštaravimų nuteistojo lygtiniam paleidimui taip pat nepareiškė, Komisijos priimto nutarimo procedūrinių pažeidimų nustatyta nėra. Todėl logiškai yra visiškai nesuprantamas pirmosios instancijos teismo nenoras vykdyti BVK 9 ir 157 straipsniuose įtvirtintą įstatymų leidėjo valią. Kadangi pirmosios instancijos teismas nutarties netvirtinti Komisijos nutarimo nepagrindė privalomais įrodymais, patvirtinančiais, kad Komisijos nutarimas taikyti jam lygtinį paleidimą aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ar kad nuteistasis neatitiktų aiškių ir tikslių lygtinio paleidimo kriterijų, skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus, sutinka su nuteistojo A. B. skundo argumentais dėl to, kad skundžiamoje teismo nutartyje nėra pateikti išsamūs atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą motyvai, kad teismas iš esmės apsiribojo tik norminių teisės aktų, reglamentuojančių socialinio tyrimo išvados rengimą, citavimu, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo šios nutarties naikinti, kadangi priimtas sprendimas netaikyti A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisingas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. B. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo bylos medžiagoje pastebimi netikslumai, nurodant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus. Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistajam pagal „OASys“ metodiką nustatyta 83 balų nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro 45 balai statinių veiksnių. Tuo tarpu socialinio tyrimo išvadoje – kad jam nustatyta 63 balų rizika, iš kurių 43 balai yra dinaminiai veiksniai. Skundžiamoje teismo nutartyje nurodyta, kad nuteistajam nustatytas 4 balų rizikos vertinimo pokytis. Todėl įvertinus šiuos duomenis, taip pat nuteistojo skundo argumentus dėl šios rizikos mažėjimo (anksčiau buvo nustatyta 107, 89, 87 balai, šiuo metu – 83 balų) ir duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos apie ankstesnius teismų sprendimus, apygardos teismas sprendžia, kad A. B. nustatytas 83 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurį sudaro 43 dinaminiai veiksniai. Todėl, priešingai nei nurodoma skunde, apygardos teismas sutinka su teismo išvada, kad paskutinio vertinimo metu nustatytas 4 balų pokytis nelaikytinas reikšmingu, net ir įvertinus tai, kad per visą bausmės laiką ši rizika sumažėjo 24 balais. Tokia išvada darytina dėl to, kad didžiąją dalį A. B. nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sudaro dinaminiai veiksniai (43 iš 83 balų), kuriuos nuteistasis gali keisti savo pozityviu elgesiu ir daroma pažanga.

Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje A. B., nors ir dalyvaujančiam visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi net šeši kriminogeniniai veiksniai. Nustatyta, kad A. B. pakartotinį nusikalstamą elgesį gali lemti jo ankstesni teistumai (anksčiau teistas 5 kartus, jam buvo du kartus atidėtas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu jis padarė naujus nusikaltimus, taip pat buvo du kartus paleistas lygtinai), taip pat ankstesnis neatsakingas laisvalaikio leidimas su asocialiais asmenimis, turėjęs įtakos jo nusikalstamumui, jam būdingas smurtavimas susierzinus, impulsyvumas, agresyvus elgesys, ypač pavartojus alkoholio, ir silpni problemų sprendimo įgūdžiai. Dėl šio kriminogeninio veiksnio socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. B., priimdamas sprendimą, ne visada geba įvertinti ankstesnį patyrimą, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“, tarp problemos ir jos atsiradimo priežasčių suvokimo yra prieštaravimų. Tai, kad nuteistasis vis dar gali pasiduoti netinkamų draugų įtakai, patvirtina aplinkybė, jog pataisos įstaigoje jis toleruoja nuteistųjų subkultūrą ne dėl vidinių savo nuostatų, o dėl to, kad yra veikiamas aplinkos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptarti nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra iš esmės susiję su nuteistojo požiūriu, jo mąstymu ir nuostatomis, ir šios aplinkybės yra itin svarbios, vertinant nuteistojo daromą pažangą. Tuo tarpu išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti kokius nors esminius A. B. mąstymo pokyčius.

Tokios išvados neleidžia daryti ir socialinio tyrimo išvadoje A. B. nustatyti apsauginiai veiksniai, kurie, kolegijos vertinimu, iš esmės prieštarauja kriminogeniniams veiksniams ir kitose socialinio tyrimo išvados dalyse pateiktiems duomenims. Kaip vienas iš tokių veiksnių yra išskirtas nuteistojo gebėjimas įvardinti savo elgesio pasekmes, tačiau, pastebėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta priešingai – kad nuteistasis nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių. Kaip apsauginis veiksnys nurodyta ir vertybinių nuostatų kaita, tačiau iš jau aptartų nuteistojo mąstymą ir nuostatas charakterizuojančių duomenų tokie pokyčiai nenustatyti. Teisėjų kolegijos vertinimu kiti išskirti veiksniai – palaikomi ryšiai su artimaisiais ir nuteistojo nusiteikimas laikytis teismo skirtų įsipareigojimų ir nevartoti alkoholio, nesant esminių jo nuostatų ir mąstymo pokyčių, nėra pakankami sulaikyti A. B. nuo naujų nusikaltimų darymo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija, priimdama sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgė ir įvertino, kad A. B. atlygina iš jo priteistus civilinius ieškinius, tačiau byloje tai patvirtinančių duomenų nėra. Priešingai, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pataisos įstaigoje nėra gauta jokių patvarkymų dėl išieškojimo. Komisijos nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis sutiktų dirbti, jeigu jam pataisos įstaigoje būtų pasiūlytas darbas (šiuo metu nėra laisvų darbo vietų), tačiau, kaip matyti iš jo asmens duomenų, prieš suėmimą jis niekur nedirbo ir net nebuvo registruotas darbo biržoje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. B. finansinė padėtis nestabili, prieš suėmimą nuteistasis gyveno iš atsitiktinių darbų gautų pajamų, sutuoktinės atlyginimo ir tėvų paramos. Todėl, įvertinus šiuos duomenis, dėl nuteistojo darbinės motyvacijos laisvėje abejotina.

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis A. B. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų, savo tikslų sieks ir iškilusias problemas spręs tik teisėtais būdais. Todėl skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. spalio 11 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.