- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- II-278-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06520-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. A. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. A. skundą institucijai Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybai dėl nutarimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti 2014-08-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto E. I. priimtą nutarimą Nr. 20N-16677616-14 dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti; grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisių pažeidimų protokolus už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, dėl tinkamo automobilio Audi 80 vairuotojo Kelių eismo taisyklių pažeidimų kvalifikavimo; tinkamai įvertinti Molėtų rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmus dėl tendencingo ir vienašališko administracinės bylos, dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, surinkimo bei protokolo surašymo.
Pareiškėjas skunde nurodo bei teismo posėdyje paaiškino, kad Kelių eismo taisyklių 106 ir 111 punktų reikalavimus pažeidė automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, todėl jo atžvilgiu priimtas nutarimas nepagrįstas. 2014 m. liepos mėn. 9 d. apie 9.30 val. vairavo automobilį Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Molėtuose Ąžuolų gatve. Kartu su juo automobilyje važiavo pil. G. J.. Žiedinėje sankryžoje su Vilniaus gatve pasuko į Vilniaus gatvę važiuoti link Giedraičių gyvenvietės. Išvažiavus iš žiedinės sankryžos, maždaug už 100 m ties sankryža su Liepų gatve, šviesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje degė žalias šviesoforo signalas, o ties „STOP" linija prie dešinio kelkraščio stovėjo automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam artėjant prie perėjos toliau degė žalias šviesoforo signalas, matė kad pėsčiųjų perėja visiškai tuščia, automobilis Audi 80, stovintis prie dešinio kelkraščio nerodo įspėjamųjų signalų (nei posūkio, nei avarinio). Važiavo maždaug per 0,5 - 1 metrą nuo kairėje pusėje esančios brūkšninės, ties sankryža jau ištisinės ženklinimo linijos, apie 20-30 km/h greičiu. Jo vairuojamam automobiliui susilyginus su automobiliu Audi 80 pastarasis pradeda važiuoti sukdamas kairėn. Stengdamasis išvengti automobilių susidūrimo, matydamas kad priešingoje eismo juostoje nėra jokios transporto priemonės, vairuojamą automobilį pasuko kairiau, tačiau vis tiek automobilis Audi 80 priekiniu kairės pusės kraštu kliudė jo automobilio dešinės pusės galinį sparną, bamperį ir ratą. Po susidūrimo iki sustojimo, jo automobilis dar pavažiavo judėjimo kryptimi kelis metrus, o automobilis Audi 80 sustojo jau įsukęs ir į Liepų gatvę. Kelių policijos pareigūnė, sudarydama eismo įvykio schemą , visiškai nenustatinėjo automobilių susidūrimo vietos. Pagal sustojusio automobilio Toyota Corola stovėjimo padėtį (stovėjimo kryptį priešingoje eismo juostoje) nenustatinėjo jo važiavimo krypties ir galimos įvažiavimo į priešingos krypties eismo juostą vietos. Nenustatinėjo kurioje tiksliai vietoje prie „STOP" linijos buvo sustojęs automobilis Audi 80. Savo ranka, už Audi 80 vairuotoją, surašė paaiškinimą ir davė pasirašyti Audi 80 vairuotojui. Po to, nuvykus į Molėtų raj. PK, remdamasi savo pačios ranka surašytu Audi 80 vairuotojo paaiškinimu, jam surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą už Kelių eismo taisyklių 5, 8, 9, 145.1, 145.4 punktų reikalavimų pažeidimą bei visą medžiagą persiuntė į Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybą pagal jo gyvenamąją vietą. Nagrinėjant minimą eismo įvykį, visiškai neatsižvelgta į automobilio Audi 80 vairuotojo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tai yra Kelių eismo taisyklių 106 ir 111 punktų reikalavimų nevykdymą: „Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams", bei „Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti". Iš filmuotos medžiagos matosi, kad Audi 80 stovėjo prie dešinio kelkraščio. Toje vietoje yra viena eismo juosta, bet ji pakankamai plati ir jam užteko vietos pravažiuoti pro stovintį Audi 80 automobilį. Jis pats nufilmavo eismą toje vietoje ir matosi, kad prie pėsčiųjų perėjos sustoja po du automobilius. Audi 80 automobilio nelenkė, į priešingos krypties eismo juostą neišvažiavo, jam užteko vietos pravažiuoti pro automobilį, kuris nerodė jokio posūkio signalo į kairę.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime nurodo, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jį atmesti. Nors iš esamų duomenų nėra galimybės nustatyti tikslios transporto priemonių susidūrimo vietos kelio ilgio ir pločio atžvilgiu, tačiau remiantis visuma duomenų, surinktų įvykio vietoje bei tyrimo metu darytina išvada, kad automobilis Toyota corola valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevrą atliko ne iš eismo juostos kraštinės kairės padėties, bet lenkė automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris reguliuojamoje sankryžoje suko į kairę iš eismo juostos kraštinės kairės padėties. Nors ir nenustatyta automobilio Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiksli padėtis pradėto kairiojo posūkio manevro metu, faktą, kad kairįjį posūkį jis atliko būdamas eismo juostos kraštinėje kairėje padėtyje liudija automobilio Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis ir vieta po eismo įvykio. Taigi, remiantis išdėstytu, prieinama prie išvados, kad byloje buvo priimtas teisėtas, pagrįstas, objektyvus sprendimas. Pažymėtina, kad pareigūnai atlikdami savo tarnybines pareigas vadovaudamiesi įstatymais ir savo pareigybėmis sprendžia kokius veiksmus reikalinga atlikti pakankamam pažeidimo padarymo įrodymui ir teisingam bylos išsprendimui. Aptariamu atveju pareigūnai įvertindami pažeidimo sudėtį pakankamais įrodymais laikė fakto konstatavimą ir jo įstatymišką teisėtą užfiksavimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą mano, kad pareigūnų objektyvus, teisėtas ir pagrįstas veiksmų, renkant pažeidimo padarymo faktą liudijančius duomenis, neatlikimas negali būti traktuojamas, kaip pareigos neatlikimas, reikšmingų duomenų nefiksavimas, nerinkimas. Lietuvos Generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintoje Policijos patrulių veiklos instrukcijoje nustatyta pareiga vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą neįpareigoja pareigūno, užfiksavusio pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. atlikti konkrečius veiksmus. Įstatyme nėra pateiktas baigtinis visų būtinų pažeidimo įvykio vietoje atliktinų veiksmų sąrašas. Iš to seka, kad kiekvienu atveju pareigūnas individualiai įvertinęs situaciją ir visas aplinkybes vadovaudamasis įstatymu, vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone priima sprendimą, kokie būtent veiksmai bus pakankami, kad byla dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo būtų išspręsta teisingai ir objektyviai, o priimtas sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad pareigūnai nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, taigi ir nėra suinteresuoti jam pakenkti. Todėl nėra pagrindo abejoti tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno protokole užfiksuotais duomenimis ir vertinimais. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl abejoti pareigūno priimtu nutarimu ir jo teisiniu pagrįstumu nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas paliktinas nepakeistu , skundas netenkintinas.
Nustatyta, kad 2014-08-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos pareigūno nutarimu R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. Jam paskirta administracine nuobauda bauda 100 Lt. R. A. nubaustas už tai, kad 2014-07-09 apie 9.30 val. vairuodamas automobilį Toyota corola valst Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus ir Liepų gatvių sankirtoje Molėtuose reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, lenkė automobilį Audi 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukusį į kairę ir su juo susidūrė. Tokiais savo veiksmais R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 8, 9, 145.1, 145.4 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad R. A. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Liudytojas S. G. parodė, kad jis važiavo automobiliu Audi. Degė raudonas šviesoforo signalas, jam reikėjo sukti į kairę. Jis sustojo ties šviesoforu ir pėsčiųjų perėja, įjungė posūkio signalą. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo važiuoti, suko į kairę. Kitas automobilis jį lenkė ir atsitrenkė į galinį ratą. Jam stovint ties šviesoforui, šalia jo ir už jo nestovėjo joks automobilis. Ties šviesoforu stovėjo eismo juostos kairėje pusėje, nes jam reikėjo sukti į kairę. Jį lenkė iš kairės pusės, susidūrimas įvyko sankryžoje.
Liudytojas E. I. parodė, kad byloje nėra įrodymų, kad Audi 80 vairuotojas į kairę pusę suko ne nuo kraštinės pozicijos. Pareiškėjo automobilis stovi priešingoje eismo kryptyje, tai matosi iš fotonuotraukų, eismo įvykio vietos schemos. Kaltininko automobilis po susidūrimo atsiduria priešingoje eismo kryptyje, tai reiškia, kad jis artėdamas prie sankryžos jau turėtų būti budrus ir sulėtint greitį, pasirinkti saugų atstumą ir neišvažiuoti į priešingą eismo juostą. Eismo įvykio vietoje yra viena eismo juosta, skirta važiuoti automobiliams vienas paskui kitą. Audi 80 važiavo savo kryptimi, darė posūkį, tuo labiau, kad tai pėsčiųjų perėja, šviesoforas, sankryža. Tokiu situacijos aiškinimu buvo priimtas skundžiamas sprendimas.
Liudytoja G. J. parodė, kad važiavo kartu su R. A.. Išvažiavus iš žiedinės sankryžos, pasukus Vilniaus gatve važiuoti ,prie pėsčiųjų perėjos stovi automobilis prie dešinio kelkraščio. Degė žalias šviesoforo signalas. Automobilis irgi pradeda važiuoti. Kažkuriuo momentu jų automobiliai susilygina. Matė, kaip Audi 80 vairuotojas darė posūkį, visiškai nepasukdamas galvos. Tada R. A. padidino greitį, pasuko į kairę, bet susidūrimo neišvengė.
Byloje nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ties Vilniaus ir Liepų gatvių sankryža Molėtų m. viena kryptimi yra viena eismo juosta. Pareiškėjas pripažino, kad toje eismo juostoje išsitenka du automobiliai, todėl ketino važiuoti tiesiai. Pareiškėjas neneigia, kad liudytojo automobilis prieš pėsčiųjų perėja jau stovėjo eismo juostoje, jis susigretino su liudytojo automobiliu ir sankryžoje įvyko susidūrimas. Po eismo įvykio pareiškėjo automobilis užfiksuotas priešingoje eismo juostoje. KET 145. Nurodoma, kad „ lenkti draudžiama: 145.1. šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“, bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose; 145.4. pėsčiųjų perėjose“. Tai, kad nurodytoje eismo įvykio vietoje pareiškėjas atliko lenkimo manevrą pagrindžia ir automobilių apgadinimai, t.y. liudytojo S. G. automobilio apgadinimai yra priekinėje kairėje pusėje, atitinkamai pareiškėjo automobilio apgadinimai dešinėje galinėje automobilio pusėje. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pažeidė specialiąsias KET taisyklių 145.1 ir 145.4 normas.
Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytus pažeidimus ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1d.1p. teismas
Nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2014-08-12 nutarimą Nr.20N-16677616-14 palikti nepakeistą, pareiškėjo R. A. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.