Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-01-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-824-454/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-22
Bylos Nr.
e2YT-824-454/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20029-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Pareiškėjas
R. K. V.
Suinteresuotas asmuo
V. G. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-824-454/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20029-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. K. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. G. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo vyro P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas P. D.. Po jo mirties atsirado palikimas – 1/2 dalis 2 kambarių 49,79 kv. m. buto su rūsiu 6,40 kv. m. pažymėtu R-11, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), taip pat baldai, jo asmeniniai daiktai, rūbai, dokumentai, nuotraukos. Jokių kreditorių P. D. neturėjo, testamento nepaliko. Po P. D. mirties teisės pagal įstatymą į palikimą atsirado dviems jo vaikams R. K. V. bei V. G. D. ir mirusio sutuoktinei J. D.. Tačiau nei vienas iš įstatyminių paveldėtojų į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo byla po jo mirties pas notarą nebuvo užvesta. Tačiau visą po P. D. mirties likusį turtą faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti jo sutuoktinė J. D., kuri gyveno bute bei naudojosi po sutuoktinio mirties likusiais daiktais. Kadangi turtas viešame registre buvo įregistruotas J. D. vardu jai nebuvo jokių kliūčių jį valdyti ir ji net nežinojo, kad turi kreiptis į notarą dėl turto paveldėjimo įforminimo po vyro mirties. (duomenys neskelbtini) J. D. mirė. Po jos mirties vaikai R. K. V. bei V. G. D., pradėjo tvarkytis palikimą, kreipėsi su pareiškimais į notarą dėl palikimo priėmimo ir tuomet paaiškėjo, kad mama J. D. po savo vyro P. D. mirties nėra gavusi paveldėjimo teisės liudijimo į jo turto dalį, todėl vaikai po motinos mirties negali paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimo iki nebus patvirtintas palikimo priėmimo faktas po P. D. mirties. Daugiau pirmos eilės įpėdinių nėra. Butą, baldus, asmeninius daiktus, rūbus, dokumentus, nuotraukas faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti mirusiojo sutuoktinė J. D. tokiu būdu priimdama palikimą. J. D. mokėjo už butą visus mokesčius, jį prižiūrėjo, perėmė kitus likusius jo daiktus (baldus, nuotraukas) ir naudojosi jais kaip savo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. G. D. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateikto mirties liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė P. D.. Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. D.. Santuokos liudijimas patvirtina, kad P. D. ir J. D. susituokė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po P. D. mirties paveldėjimo byla pas notarą nebuvo užvesta. Gimimo liudijimai patvirtina, kad P. D. ir J. D. turėjo du vaikus R. K. V. bei V. G. D.. Nekilnojamojo turto registre, J. D. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad J. D. mokėjo mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodo, kad po P. D. mirties butą, baldus, asmeninius daiktus, rūbus, dokumentus, nuotraukas faktiškai pradėjo valdyti ir tvarkyti mirusiojo sutuoktinė J. D. tokiu būdu priimdama palikimą. J. D. mokėjo už butą visus mokesčius, jį prižiūrėjo, perėmė kitus likusius jo daiktus (baldus, nuotraukas) ir naudojosi jais kaip savo. Šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo V. G. D..

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė P. D. palikimą. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į P. D. turtą, nėra.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Artūras Šafronas