Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Stasio Punio ir Artūro Šumsko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. S. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. ir 2017 m. spalio 29 d. nutarčių, dėl kaltinamajam E. S. kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir suėmimo termino nustatymo 2 mėnesiams nuo 2017 m. spalio 27 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi E. S. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 29 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas nuo 2017 m. spalio 27 d.

Kaltinamojo E. S. gynėjas advokatas Bogdan Chranovskij prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. ir 2017 m. spalio 29 d. nutartis dėl kaltinamajam E. S. kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ir suėmimo termino nustatymo 2 mėnesiams nuo 2017 m. spalio 27 d. Kaltinamojo gynėjo nuomone, nutartis, kuria E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, yra nepagrįsta, šališka, neteisėta, priimta vadovaujantis prielaidomis, todėl naikintina.

Skunde nurodyta, kad E. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su motina ir seserimi, t. y. susaistytas stipriais socialiniais ryšiais, anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus. Jis labai reikalingas šeimai, artimai bendrauja su šeima, neturi jokių išlaikymo problemų. Spręsdamas suėmimo pratęsimo klausimą, teismas pernelyg sureikšmino E. S. neatvykimo į teismo posėdį aplinkybes. Jis yra kaltinamas tik apysunkio nusikaltimo padarymu, už kurį jam galimai nebus paskirta bausmė, susijusi su laisvės atėmimu, nes jis pirmą kartą galimai padarė apysunkį nusikaltimą (BK 55 str.). Kaltinamojo gynėjo manymu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti E. S. paskyrus namų areštą ar intensyvią priežiūrą, ar kelias kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Prokurorė prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. S. kaltinamas tuo, kad jis pasikėsino įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpą, o būtent, jis 2016 m. rugpjūčio 16 d., apie 00.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,56 promilės), veikdamas kartu su J. G., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, J. G. tyčia koja spyrus į parduotuvės „S (duomenys neskelbtini)“ langą ir taip išdaužus lango rėmą ir stiklą 450 eurų vertės, jis (E. S.) pravėrė langinę, bandė įlipti į vidų, tikslu pagrobti ten buvusį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes jam įvykdyti nusikaltimą sutrukdė suveikusi signalizacija. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos N. B. 2017 m. kovo 24 d. nutarimu E. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 125). Baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti apylinkės teisme, teismo šaukimas kaltinamajam E. S. jo gyvenamosios vietos adresu į teismo posėdį, įvyksiantį 2017 m. rugpjūčio 21 d., įteiktas nebuvo, pašto siunta buvo grąžinta teismui, kadangi adresatas teismo šaukimo pašte neatsiėmė (t. 1, b. l. 162). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m., rugpjūčio 21 d. nutartimi nuspręsta E. S. į teismo posėdį, įvyksiantį 2017 m. rugsėjo 26 d., atvesdinti (t. 1, b. l. 168). Iš 2017 m. rugsėjo 26 d. policijos pareigūno D. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad E. S. atvesdinti į teismo posėdį galimybių nėra, nes jis buto durų neatidarė, mobilaus ryšio telefonas jo išjungtas arba ne ryšio zonoje, todėl pašto dėžutėje buvo paliktas šaukimas su tiksliu teismo posėdžio laiku, data ir vieta (t. 1, b. l. 171). Kaltinamajam E. S. neatvykus į 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo nuspręsta E. S. į teismo posėdį, įvyksiantį 2017 m. spalio 23 d., atvesdinti (t. 1, b. l. 177). Iš teismo šaukimo šaknelės matyti, kad E. S. pasirašytinai buvo informuotas apie 2017 m. spalio 23 d. įvyksiantį teismo posėdį (t. 1, b. l. 182). Iš Policijos pareigūno 2017 m. spalio 23 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. spalio 20 d. E. S. savo gyvenamosios vietos adresu buvo surastas, jam įteiktas šaukimas į teismą bei išaiškintos neatvykimo pasekmės. 2017 m. spalio 23 d. pakartotinai nuvykus E. S. gyvenamosios vietos adresu, jis nebuvo surastas, susisiekus su E. S. mobilaus ryšio telefonu, E. S. paaiškino, kad šiuo metu vyksta į teismą (t. 1, b. l. 183). Iš 2017 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad E. S. į 2017 m. spalio 23 d. teisiamąjį posėdį neatvyko (t. 1, b. l. 185). Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 23 d. priėmė nutartį dėl E. S. paieškos paskelbimo ir suėmimo jam paskyrimo (t. 2, b. l. 1-2). Apylinkės teismas konstatavo, kad E. S. į teisiamąjį posėdį neatvyko, buvo paskirti net du atvesdinimai, asmens atvesdinti nepavyko, nors apie posėdį jis buvo informuotas, pareigūnams nurodė, jog vyksta į posėdį, tačiau neatvyko. Dėl nurodytos priežasties apylinkės teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis slapstosi nuo teismo, todėl siekiant užtikrinti jo dalyvavimą teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 119 str., 122 str. 1 d. 1 p., 123, 142, 234, 244, 247, 253 straipsniais, kaltinamajam E. S. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą ir paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 29 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartimi kaltinamajam E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas nuo 2017 m. spalio 27 d.

Išnagrinėjusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo kaltinamajam pagrindas ir sąlygos šioje baudžiamojoje byloje yra, todėl suėmimas jam skirtas pagrįstai.

Pateiktoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. S. vengė dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime apylinkės teisme. Kaip jau anksčiau nurodyta, E. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. E. S. pasirašytinai buvo įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir įspėtas, kad pažeidus šį pasižadėjimą, jam gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme, kaltinamasis E. S. žinojo, kad bus rengiami teismo posėdžiai ir gaus šaukimus atvykti į teismo posėdžius. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, E. S. teismo šaukimas jo gyvenamosios vietos adresu įteiktas nebuvo, pašto siunta buvo grąžinta apylinkės teismui, nes šaukimo į teismą E. S. neatsiėmė ir pašte, du kartus jam buvo paskirti atvesdinimai į teismo posėdžius. E. S. tik vieną kartą buvo rastas jo gyvenamosios vietos adresu ir jam įteiktas šaukimas į teismo posėdį, įvyksiantį 2017 m. spalio 23 d. Policijos pareigūnas, 2017 m. spalio 20 d. įteikęs E. S. šaukimą į teismo posėdį, išaiškino E. S. neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, pakartotinai 2017 m. spalio 23 d. telefonu informavo E. S. apie teismo posėdį, tačiau E. S. į teismo posėdį neatvyko. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad E. S. trukdo procesui ir vengia dalyvauti teismo posėdžiuose, dėl jo neatvykimo į teisiamuosius posėdžius, buvo ne vieną kartą atidėtas baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Tik E. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą pakeitus suėmimu, buvo užtikrintas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, įvyko du teisiamieji posėdžiai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors E. S. yra kaltinamas pasikėsinimu padaryti apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, tačiau jis vengė dalyvauti procese, nesidomėjo baudžiamosios bylos proceso eiga, žinodamas, kad už neatvykimą į teismo posėdžius, jam buvo paskirti atvesdinimai, į teisiamąjį posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties, nes, pasak kaltinamojo gynėjo, kaltinamasis bijojo vykti į teismą, todėl toks E. S. elgesys laikytinas vengimu dalyvauti procese ir trukdymu nagrinėti bylą teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo E. S. dalyvavimą teisiamajame posėdyje, pagrįstai 2017 m. spalio 23 d. nutartimi, jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą, o 2017 m. spalio 29 d. nutartimi pagrįstai nustatė optimalų 2 mėnesių suėmimo terminą nuo 2017 m. spalio 27 d.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei pagal esamas aplinkybes galima padaryti išvadą, jog asmuo bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, to gali pakakti tokiam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju vertintina tai, kad kaltinamasis E. S. pažeidė jam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - sąlygas, pasislėpė nuo teismo, todėl švelnesnės kardomosios priemonės pakeitimas griežtesne kardomąja priemone - suėmimu ir kaltinamojo E. S. paieškos paskelbimas laikytini visiškai pagrįstais ir teisėtais.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodė, kad E. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su motina ir seserimi, t. y. susaistytas stipriais socialiniais ryšiais, anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, labai reikalingas šeimai, artimai bendrauja su šeima, neturi jokių išlaikymo problemų, todėl BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti E. S. paskyrus namų areštą ar intensyvią priežiūrą, ar kelias kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Vertindama aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pritaria Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 29 d. skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad tik paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, galima užtikrinti kaltinamojo E. S. dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir taip pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintą kardomųjų priemonių tikslą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, jog E. S. yra saistomas tampriais ryšiais su savo šeima, todėl netrukdys procesui ir nesislėps nuo teismo, laikytini nepagrįstais, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. S. vengė atvykti į teismo posėdį, jam buvo paskelbta paieška, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis, būdamas paleistas į laisvę, netrukdys procesui.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodė, kad E. S. kaltinimas dėl inkriminuojamo nusikaltimo nepasitvirtino, duomenų, kad E. S. galėjo padaryti minėtą nusikaltimą, byloje nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas skundą, šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina baudžiamoje byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys duoda pakankamą pagrindą manyti, kad E. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Pastebėtina, kad pagrįstas įsitikinimas dėl faktinių duomenų visumos buvimo nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia kaltinamojo asmens nekaltumo prezumpcijos. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.), o tokių duomenų, kaip jau minėta, baudžiamojoje byloje yra. Kadangi teismas, nagrinėdamas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrįstumo klausimą, kaltinamojo kaltės išvis neanalizuoja, todėl neprivalo išsamiai aptarti ir vertinti bylos faktinių aplinkybių.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į kardomosios priemonės pakeitimą griežtesne įtakojančių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės tikslai – užtikrinti kaltinamojo E. S. dalyvavimą procese šiuo konkrečiu atveju negali būti pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis, kaip pačia griežčiausia – suėmimu.

Naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. ir 2017 m. spalio 29 d. nutartis, kuriomis E. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 2 mėnesių suėmimo terminas, kaltinamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. S. gynėjo advokato Bogdan Chranovskij skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. ir 2017 m. spalio 29 d. nutartis.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.