Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

Alytaus rajono apylinkės teismo 1999 m. vasario 12 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį, 2 dalį – 4 metai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

Alytaus apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį –4 metais laisvės atėmimo;

Alytaus apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinta su 2010 m. spalio 19 d. Kauno apygardos nuosprendžiu paskirta ir paskirta galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo;

Marijampolės apylinkės teisėms 2013 m. lapkričio 8 d., pagal baudžiamojo kodekso182 straipsnio 1 dalį - 2 m 6 mėn., subendrintas su 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė – 9 metai 6 mėnesiai;

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d., pagal baudžiamojo kodekso 285 straipsnio 2 d., - 45 paros arešto, bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirta – 7 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo;

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su Marijampolės 2013 m. lapkričio 8 d., nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė paskirta bausmė – 9 metai 7 mėnesiai bausmę atlikęs 2022 m. gegužės 12 d., paleistas iš įkalinimo įstaigos

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2022 m. liepos 2 d., apie 7.00 val., nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra metė du betono luitus į A. Ą. priklausantį turtą - automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir išdaužė dešinės pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 40 eurų, suskaldė priekinį automobilio stiklą, kurio vertė 70 eurų ir apgadino kairės pusės priekinių durelių ir priekinės panelės apdailą, kurios bendra vertė 150 eurų, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. Ą. 260 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje;

be to, 2022 m. liepos 10 d., apie 19.01 val., (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia spyrė į kavinės ,,K.“ dekoratyvinę tvorelę su joje įrengtame lovelyje augančiomis gėlėmis, kuriai nukritus, išniro tvorelės konstrukcinės dalys, sulūžo gėlės -50 eurų vertės bei sulūžo 230 eurų vertės stalas, šiais veiksmais sugadino svetimą MB ,,K.“ 300 eurų vertės turtą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje;

be to, 2022 m. liepos 30 d., apie 2.40 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - naktinėje parduotuvėje - bare, kartu su V. M. (kurio atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis), matant pašaliniams asmenims, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, iš chuliganiškų paskatų jis tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam R. J. vieną smūgį į kaktą ties nosimi, V. M. tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį R. J. į kairį žandikaulį, po to nukentėjusiajam išėjus iš parduotuvės - baro ir atsisėdus į automobilio priekinę keleivio sėdynę, jis (M. M.), priėjęs prie automobilio, vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam R. J. sukėlė fizinį skausmą ir dėl frontalinio sinuso priekinės sienelės impresinio lūžimo, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Dėl nukentėjusiosios A.Ą. turto sugadinimo

Motyvuojamoji dalis

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Dėl viešosios tvarkos ir R. J. nesunkaus sveikatos sutrikdymo

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad R. J. iš pateiktų atpažinimui asmenų fotonuotraukose atpažįsta asmenį pažymėtą Nr.5 (M. M.), kuris 2022 m. liepos 30 d. apie 2.40 val. naktinėje parduotuvėje viduje prie kasų, jam paprašius pasitraukti, sudavė vieną smūgį su kumščiu į kaktą, tai sukeldamas jam fizinį skausmą. Jis šį asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų. (t. 2, b.l. 39-46)

???Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kamera įrengta ant (duomenys neskelbtini) pastato kampo, taipogi vaizdo stebėjimo kamera yra ir naktinio baro patalpose, dešiniame kampe prie įėjimo. Daugiau reikšmingų daiktų ar pėdsakų pastebėta nebuvo. (t. 1, b.l. 188-193)

Tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad 2022 m liepos 30 d., apie 4.35 val., į Alytaus apskrities VPK OVS buvo gautas Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus medikės telefoninis pranešimas apie tai, kad 2022 m. liepos 30 d. 02.47 val., į gydymo įstaigą atvyko R. J., kuris paaiškino, kad 2022 m liepos 30 d. apie 03.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė nepažįstami asmenys. Minėtam piliečiui nustatyta kaukolės ir veido kaulų lūžimai bei 1,74 prom. neblaivumas. Suteikus medicininę pagalbą, siunčiamas į LSMUL Kauno klinikas veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijai. (t. 1, b.l. 16-17)???

Tarnybiniu pranešimu užfiksuota, kad 2022 m. liepos 30 d. apie 2.57 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) prieš 10 min. pranešėjo draugą vardu R. J. kažkas užpuolė prie PC ,, (duomenys neskelbtini)“, kad vyras patyrė galvos traumą. Pranešėjas draugą nuvežė į ligoninės priimamąjį. Atvykus į ligoninės priėmimo skyrių juos pasitiko pranešėjas M. V., kuris paaiškino, kad su draugu R. J. atvažiavo į naktinį barą, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) ir norėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų. Ir jo minėtam draugui R.J. nuėjus į naktinį barą, jį užpuolė ir sumušė. Nuėjus pabendrauti su nukentėjusiuoju R.J., jis paaiškino, kad nuėjo į naktinį barą ir jame pastebėjo, kaip du asmenys konfliktuoja, todėl jis jų paklausė, ,,dėl ko pykstatės“. O minėti asmenys nieko nesakę, su rankomis sudavė jam į galvos sritį. Kaip paaiškino R.J. jis tų asmenų nepažįsta, bet iš apibūdinimo pasakė, jog tai plikas, su mėlynais marškinėliais. Nukentėjusiajam parodė įtariamojo V. M. ir jo brolio M. M. nuotraukas, jis patvirtino, kad tai tie asmenys, kurie jį sumušė. Todėl jiems nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo ieškomą asmenį V. M. kuris paaiškino, kad nieko nemušė ir su niekuo nekonfliktavo. Su alkoholio kiekio matuokliu V.M. nustatyta 1,35 prom. girtumas. R.J. nustatyta 1,33 prom. girtumas. (t. 1, b.l. 194-195)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, R. J. kūno sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl frontalinio sinuso priekinės sienelės impresinio lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. (t. 2, b.l. 59-60)

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų;

Kaltinamasis M.M. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis su broliu V. atėjo į naktinę parduotuvę ir jie abu tarpusavyje susiginčijo ir įsiterpė nukentėjusysis, norėdamas juos išskirti, jis sudavė nukentėjusiajam kumščiu smūgį į kaktą ties nosim, brolis V. taip pat sudavė vieną smūgį, o po to nukentėjusysis išėjęs iš parduotuvės nuėjo į automobilį. Jis nukentėjusiajam sudavė dar vieną smūgį į veido sritį, automobilyje. Smūgius sudavė nes nukentėjusysis įsiterpė į ginčą. Analogiškai įvykio aplinkybes M.M. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis buvo sužalotas kaltinamojo, kuris jam rankos kumščiu kirto į galvos sritį, po šio smūgio jis apsvaigo ir jam labai skaudėjo, po to, smūgį sudavė kitas asmuo buvęs su kaltinamuoju. Jam nubėgus į automobilį, paskui jį atbėgęs kaltinamasis bandė jį iš automobilio ištempti ir sudavė dar vieną smūgį į veido sritį. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojas M. V., kad nukentėjusysis išėjo iš naktinės parduotuvės, ir atėjęs atsisėdo į automobilį, ir pasakė, kad jam ,,kaktą įspaudė“ ir pamatė, kad jam kaktoje dešinėje pusėje prie antakio yra įdubimas. Kai nukentėjusysis išėjo iš parduotuvės paskui jį ėjo ir kaltinamasis ir atėjęs prie automobilio liepė nukentėjusiajam išlipti ir eiti muštis ir sudavė ranka vieną smūgį į veidą.

M. M. kaltę patvirtina kiti bylos duomenys t.y. nukentėjusiojo protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad naktinėje parduotuvėje jis buvo sumuštas, tarnybiniu parnešimu užfiksuota informacija, jog iš Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės priėmimo gautas telefoninis pranešimas, kad atvyko R. J. ir paaiškino, kad jį sumušė adresu (duomenys neskelbtini), tarnybiniu pranešimu užfiksuota informacija, jog pranešėjas M. V. pranešė, kad naktinėje parduotuvėje jo draugą R. J. užpuolė ir sumušė. Policijos pareigūnams pabendravus su R. J. parodžius M. M. ir V. M. nuotraukas, patvirtino, kad šie asmenys jį sumušė. Liudytoja R. M. patvirtino, jog parduotuvėje nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis. Nukentėjusiojo R. J. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas – frontalinis sinuso priekinės sienelės impresinis lūžis. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimas galėjo būti padaryti byloje nurodytu laiku ir įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad sužalojimai padaryti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Konstatuotina, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai, smūgio sudavimas į gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį – veidą, patvirtina kaltinamojo siekį, sužaloti nukentėjusįjį, panaudojant fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Byloje nustatytos aplinkybės, kad konfliktas įvyko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), naktinėje parduotuvėje – bare, kur kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, stebint pašaliniams asmenims, be jokios priežasties tyčia sudavė nukentėjusiajam R. J. vieną smūgį kumščiu į veido sritį, ir vieną smūgį ranka sudavė automobilyje, tokiais savo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam R. J. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Liudytojos R. M. parodymai patvirtina, kad ji matė kaip kaltinamasis sudavė smūgį nukentėjusiajam, dėl to ji išsigando, pradėjo šaukti, kad kvies policiją. Liudytojas M. V. matė, kaip nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis automobilyje, po to nukentėjusįjį vežė į ligoninę, apie įvykį pranešė policijai. Tokie padariniai pripažintini realiai sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir veika turi būti kvalifikuojama kaip nusikaltimas viešajai tvarkai.

Teismas sprendžia, kad kaltinamasis viešoje vietoje padarė smurtinę veiką, iš chuliganiškų paskatų. Kadangi pagal teismų praktiką viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnis) neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimų numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnio sutaptis.

Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam M. M. atsižvelgtina į tai, kad jis anksčiau teismo teistas eilę kartų, pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė baudžiamąjį nusižengimą, du nesunkius tyčinius smurtinius nusikaltimus ir vieną apysunkį tyčinį smurtinį nusikaltimą, būdamas laisvėje nedirbo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad prisipažino padaręs visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei kad nukentėjusiajai A.Ą. savanoriškai atlygino žalą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad baudžiamąjį nusižengimą ir nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį R.J. padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pažymėtina, kad kaltinamojo padarytais veiksmais nagrinėjamoje byloje nukentėjusiajam R.J. sukėlė nesunkų sveikatos sužalojimą, tačiau stipraus smūgio sudavimas kumščiu į veidą nukentėjusiajam vertinamas kaip labai pavojingas. Taip pat, pažymėtina, kad kaltinamasis atliko laisvės atėmimo bausmę ir paleistas atlikęs bausmę 2022 m. gegužės 12 d., po nepilnai dviejų mėnesių t.y. 2022 m. liepos 2 d., padarė naują nusikalstamą veiką, o ne užilgo dar ir kitas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenybę, kaltinamojo padarytos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, nusikalstamų veikų darymas neduoda teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė dėl ko įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis iš esmės pripažino kaltę, taigi, yra sąlygos taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Civilinis ieškovas MB ,,K.“ pareiškė 300,00 Eur civilinį ieškinį (t.1, b.l.169), nurodė, kad žalą sudaro sugadinta dekoratyvinė tvorelė su augančiomis gėlėmis, tvorelės taisymui skirtos medžiagos, sulaužytas stalas. Kadangi kaltinamasis padarytos žalos neatlygino, ją pripažįsta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, turtinės žalos atlyginimą priteisiant iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t.2, b.l.35). Kaltinamasis sutinka atlyginti žalą.

Sprendžiant nukentėjusiojo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis R. J. savo ieškinį dėl neturtinės žalos dydžio iš esmės grindžia patirtu skausmu dėl padarytų sužalojimų, dvasiniais išgyvenimais, patirtais nepatogumais. Nukentėjusysis buvo užpultas netikėtai, viešoje vietoje, jautė didelį fizinį skausmą, ilgą laiką skaudėjo galvą. Nukentėjusiajam buvo padarytas frontalinis sinuso priekinės sienelės impresinis lūžis. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, jo prašoma priteisti 1500,00 Eur dydžio neturtinė žala, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimo padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl frontalinio sinuso priekinės sienelės impresinio lūžio.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo elgesį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 1500,00 Eur dydžio neturtinė žala.

Alytaus apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam M.M. 2024 m. gegužės 5 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas į suėmimą, trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 4 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis M.M. pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, 2022 m. spalio 5 d., buvo paskelbta jo paieška, būdamas laisvėje oficialiai nedirbo, buvo išsiųstas iš (duomenys neskelbtini), kaip asmuo neturtinis dokumentų. Šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, darys naujas nusikalstamas veikas. Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M.M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. 8.55 val. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d., 8.20 val. ir suimtas nuo 2024 m. gegužės 4 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Daiktinius įrodymus – du betono luitus, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (t.1, b.l.72-74) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Šioje byloje kaltinamajam M.M. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu buvo paskirtas gynėjas. Bylos duomenimis kaltinamąjį gynė advokatas J. Š. Byloje esanti pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje patvirtina advokato suteiktas paslaugas bei jų išlaidų dydį – 277,08 Eur. Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo valstybės naudai neišieškotinos. Įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba kaltinamajam šioje byloje buvo teikiama ne kaltinamojo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl išlaidos už M.M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį (dėl 2022 m. liepos 2 d.) - 24 parom arešto;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (dėl 2022 m. liepos 10 d.) – 4 (keturi) mėnesių laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (dėl 2022 m. liepos 30 d.) - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl 2022 m. liepos 30 d. ) – 1 (vieniems) metus 11 (veinuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą bausmes paskirtas pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę 1 metus 11 mėnesių laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, prie griežčiausios bausmės, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti 2(dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. liepos 30 d.

Kardomąją priemonę - suėmimą, M. M. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. (1 diena) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 4 d. iki 2024 m. liepos 30 d.

Priteisti iš M. M. 300.00 eurų (tris šimtus eurų) MB ,,K.“ naudai.

Priteisti iš M. M. 1500,00 eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti R. J. naudai.

Daiktinius įrodymus – du betono luitus, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytus rūmus.